Resursai
Paslaugos
Atliekame personalo mokymus apie žiedinės ekonomikos koncepciją ir galimybes. Taip pat padedame verslams:
Įsivertinti žiediškumą
Nustatyti galimybes žiedinėje ekonomikoje
Kurti tvarius produktus ir paslaugas
Vystyti žiedinius verslus
Įgyvendinti pramonės simbiozę
Apie
VšĮ "Žiedinė ekonomika" buvo įkurta tam, kad padėtų Lietuvoje skatinti be atliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų. "Žiedinė ekonomika" aktyviai dirba su savivaldybėmis ir aplinkos ministerija ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis bei perteikia nevyriausybinių aplinkosauginių Europos tinklų: Zero Waste Europe ir European Environmental Bureau patirtį. Taip pat dirbame su įvairiomis verslo įmonėmis ir padedame joms pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio.
Mūsų komanda
Domantas Tracevičius
Paulius Leonavičius
Laura Vaičiulėnaitė
Emilija Vasiliūnaitė
Tomas Tradišauskas
Naujienos
Lietuva didino CO2 emisijas 2017 metais
Eurostat praneša, kad Europos Sąjunga 2017 metais lyginant su 2016 padidino CO2 išmetimus 1.8 %. Lietuvos CO2 emisijos didėjo ženkliai daugiau nei vidurkis ir siekė net 3.7 %. Didinant emisijas nei Lietuvai nei ES nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo.
Tik 9 % pasaulio plastiko yra perdirbama
Remiantis Roland Greyer et al. straipsniu “Production, use, and fate of all plastics ever made” nuo 1950 metų, kuomet prasidėjo plastiko gamyba, jo susidarė daugiau nei 4.9 mlrd. tonų. Tiek galėtų sutilpti į 70 metrų gylio ir 57 kv. km pločio talpą – panašaus dydžio kaip Manhatanas. Deja, dauguma pasaulio plastiko atsidūrė vandenyne, kur, išbarstomas Read more about Tik 9 % pasaulio plastiko yra perdirbama[…]
Pasaulio pirmasis perdirbimo prekybos centras Eskilstunoje, Švedijoje
Pirmasis! ReTuna Återbruksgalleria yra pirmasis pasaulyje perdirbimo prekybos centras, revoliucionuojantis apsipirkimą klimatui saugiu būdu. Seniems daiktams yra suteikiamas naujas gyvenimas per taisymą ir “upcyclingą” (aukštesnę vertę kuriantį perdirbimą). Viskas kas yra parduodama buvo perdirbta, antrinį kartą panaudota arba organiškai ar tvariai pagaminta. Prekybos centras buvo atidaryta 2015 metais ir dirba šalia Retuna Återvinningscentral perdirbimo centro Read more about Pasaulio pirmasis perdirbimo prekybos centras Eskilstunoje, Švedijoje[…]
Olandijos valstybės žiedinės ekonomikos strategija 2050
Kai kurios valstybės labai atsakingai žiūri į ateitį ir siekia, kad jos kuo mažiau darytų neigiamo poveikio aplinkai. Viena iš tokių valstybių yra Olandija, kuri yra išsikėlusi ambicingus tikslus pereiti į žiedinės ekonomikos modelį 2050 metais. Prioritetinės sritys: Biomasė ir maistas. Biomasė yra viena esminių žaliavų žiedinei ekonomikai. Ji naudojama kaip maistas ir Read more about Olandijos valstybės žiedinės ekonomikos strategija 2050[…]
Peticija: išsilaisvinkime iš plastiko
VšĮ “Žiedinė ekonomika” paviešino peticiją dėl plastiko Lietuvos ir ES ateityje Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai. ES Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje – 6 NVO klausimai 2018 m. sausio 16 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Plastiko strategiją žiedinėje ekonomikoje. Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje siekia išspręsti augančią pasaulinę plastikinės taršos problemą. Europiečiai yra susirūpinę dėl plastiko naudojimo ir Read more about Peticija: išsilaisvinkime iš plastiko[…]
Iškastinio kuro subsidijų reforma gali nepateisinti lūkesčių
Daugelis vyriausybių subsidijuoja iškastinio kuro gavybą ir vartojimą. Atlikus tyrimą nustatyta, jog priešingai nei tikimasi, panaikinus šias subsidijas pasaulinis anglies dioksido išmetimas sumažės labai nedaug. 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimą pasirašė 195 šalys, daugiausiai įsipareigodamos sumažinti anglies dvideginio ir kitų planetą šildančių dujų išmetimą. Daugelyje šalių jau seniai yra subsidijuojamas iškastinis kuras, todėl atrodo logiška, kad Read more about Iškastinio kuro subsidijų reforma gali nepateisinti lūkesčių[…]
40 dienų be plastiko. Ar tau pavyks?
Raginame visus atsisakyti plastiko bent 40 dienų! Jau kitą savaitę prasideda #PlastikFasten kampanija, kuriai vadovauja EEB narys BUND ir kuri yra dalis Break Free From Plastic judėjimo. Kampaniją įkvėpė pastaruoju metu vis didėjantis dėmesys plastikinės taršos problemai, o ypač neigiamam plastiko poveikiui jūriniams gyvūnams. Sausio mėnesį ES paskelbė Plastikų strategija žiedinėje ekonomikoje, kurios tikslas – Read more about 40 dienų be plastiko. Ar tau pavyks?[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia Aplinkos Ministeriją keisti atliekų tvarkymo taisykles, kurios, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikšmingai padidintų maisto produktų aukojimą nepasiturintiems gyventojams. Atliekų tvarkymo hierarchija1 yra ES politikos ir teisės pagrindas bei raktas perėjimui į žiedinę ekonomiką. Jos tikslas yra sukurti prioritetus2, kuriais būtų kiek įmanoma sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai Read more about VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą[…]
ReFED: veiksmų planas prekybininkams sumažinti maisto atliekas
San Franciske įsikūrusi ne pelno organizacija ReFED pateikė veiksmų planą, kuriuo pasinaudodami prekybininkai gali reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekius iki 20 % ir taip sukurti naujas darbo vietas, pamaitinti daugybę nepasiturinčių žmonių bei sumažinti savo išlaidas bei neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindinės maisto atliekų priežastys JAV prekybos sektoriuje: Nenoras keisti maisto išdėliojimo praktikų ir produktų dydžių, kurie Read more about ReFED: veiksmų planas prekybininkams sumažinti maisto atliekas[…]
VICE: Milžiniškos pastangos pašalinti plastiką iš vandenynų [13 min., anglų k.]
Šiuo metu plastiko atliekos yra labai stipriai užteršusios vandenynus ir, jeigu žmonija nepakeis savo gamybos ir vartojimo įpročių, kai kuriais skaičiavimais, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Laimei yra žmonių siekiančių tą išspręsti.
Plastikinių maišelių draudimai ir ribojimai pasaulyje
Wikipedia pateikia tokius duomenis apie plonų plastikinių maišelių draudimą ir ribojimą (2018-01-31): Šalys ES pilnai draudžiančios plonus plastikinius maišelius: Valonija (ir Briuselis), Prancūzija (2017), Gruzija (2017), Italija (2011), Moldova (2017) Šalys apmokestinančios plonus plastikinius maišelius papildomu mokesčiu: Bulgarija, Kroatija (2019), Kipras (2018), Čekija, Danija (2013), Estija (2017), Graikija (2018), Airija (2002), Latvija (2019), Liuksenburgas, Malta Read more about Plastikinių maišelių draudimai ir ribojimai pasaulyje[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VII: Šūkiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant paskatinti gyventojus ir savivaldybių tarybų narius prisijungti prie Zero Waste judėjimo, pateikiami šūkiai kampanijoms: 1.”Zero Waste padeda sutaupyti pinigų”. Tiek namų ūkių, tiek savivaldybių lygmenyje, Zero Waste siekia optimizuoti vartojimo modelius, atliekų surinkimo būdus ir kelius. Laikui bėgant ir mažinant likutines atliekas kartu su Read more about Zero Waste planas savivaldybėms VII: Šūkiai[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VI: Tiesioginė nauda gyventojams
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant pritraukti gyventojų palaikymą, būtina jiems papasakoti apie tiesioginę naudą, kurią jie gaus, jei jų savivaldybė prisijungs prie Zero Waste savivaldybių: Zero Waste padeda gyventojams sudaryti daugiau kontaktų: Zero Waste gyvenimo būdas, padidina bendruomenės tarpusavio bendravimą, sukuria aplinką kitokiai maisto vartojimo kultūrai (mažiau išmetamos pakuotės), Read more about Zero Waste planas savivaldybėms VI: Tiesioginė nauda gyventojams[…]
Zero Waste planas savivaldybėms V: Atliekų tvarkymo hierarchija
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane pateikiamos atliekų tvarkymo hierarchijos principai: Sumažinti ir išsaugoti medžiagas (atsisakyti – grąžinti – sumažinti toksines medžiagas – produktų dizainas be atliekų – sumažinti vartojimą ir pakuotę) Skatinti ciklinį resursų naudojimą ir mažinti išmetimo paskatas Produktų gamyba atsižvelgiant į tvarumą bei grąžinimą Antrinis panaudojimas (išlaikyti vertę Read more about Zero Waste planas savivaldybėms V: Atliekų tvarkymo hierarchija[…]
Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Kad savivaldybė, būtų pripažinta kaip turinti Zero Waste savivaldybės statusą, ji turi prisiimti įsipareigojimus: Apsibrėžti kiekybinius tikslus vidutiniam laikotarpiui (10 metų) ir ilgalaikius tikslus (20 metų). Tai galėtų būti likutinių atliekų sumažinimo tikslai (pvz. mažiau nei 50 kg gyventojui iki 2025) ir sumažinti toliau ateinančiais Read more about Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai[…]
Zero Waste planas savivaldybėms III: reguliacinė aplinka
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama Europos teisinė aplinka, kurios turi laikytis šalys narės: Atliekų hierarchija Privalomumas šalims narėms per ekonominius svertus siekti atliekų tvarkymo hierarchijos įgyvendinimo (Lietuvoje tas kol kas nėra įgyvendinama) Gamintojo atsakomybės principas Pilna finansinė atsakomybė už pakuotės atliekų surinkimo infrastruktūrą, surinkimą, transportavimą bei sutvarkymą Skirtingi Read more about Zero Waste planas savivaldybėms III: reguliacinė aplinka[…]
Zero Waste planas savivaldybėms II: nauda
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama reali ir patikrinta nauda, kurią gauna savivaldybės žengiančios “Zero Waste” keliu: Ekonominė Mažiau atliekų – mažesnės atliekų tvarkymo sąnaudos. Geresnis atskiras atliekų surinkimas ir prevencijos priemonės leidžia ženkliai sumažinti į sąvartyną ir atliekų deginimo įrenginius siunčiamų atliekų kiekį. Pvz., šiuo metu Vilniaus miesto Read more about Zero Waste planas savivaldybėms II: nauda[…]
Zero Waste planas savivaldybėms I: pavyzdžiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms: Jame yra pateikiama informacija apie 6 tipus įvairių miestų, kurie bent didžiąja dalimi atitinka kiekvieno miesto atliekų tvarkymo situaciją. Tuo pačiu, yra pateikiamas platus paaiškinimas kas yra “Zero Waste” ir kaip turėtų būti tvarkomos atliekos, kad žmogaus veikla turėtų kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. Galiausiai Read more about Zero Waste planas savivaldybėms I: pavyzdžiai[…]
Žiedinės ekonomikos miestai
2017 Gruodį Eurocities tinklas (kuris vienija 140 didžiausių Europos miestų ir nuolatos dalijasi patirtimi tarp šių miestų) pristatė 15 žiedinėje ekonomikoje pirmaujančių miestų. Kiekviename iš jų aprašomos geriausios praktikos. Pateikiame keletą įdomiausių: Almere, Olandija: Upcycle City konkursas Almere savivaldybė siekia tapti beatliekia ir energetiškai neutralia savivaldybe 2022 metais. Miesto administracija kviečia bendruomenę ir verslus prie to prisidėti. Vietoje Read more about Žiedinės ekonomikos miestai[…]
Bezansono miesto atvejis
Zero Waste Europe neseniai išleido Bezansono miesto atliekų tvarkymosi sėkmės istoriją. Bezansonas yra miestas rytų Prancūzijoje, Dubso departamento bei Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia universitetas. Bezansone šiuo metu yra apie 117 000 gyventojų. Bezansonas per pastaruosius 6 metus sumažino atliekų Read more about Bezansono miesto atvejis[…]
Italijos vyriausybė išleido žiedinės ekonomikos strategiją
Verso un modello di economia circolare per l’Italia – „Kelyje link žiedinės ekonomikos modelio Italijoje“ – tai dokumentas, kuris buvo pristatytas bankų grupės „Intesa SanPaolo“ ir energetikos bendrovės „Enel“ renginyje Romoje. Šios organizacijos taipogi pasirašė „Žiedinės ekonomikos“ manifestą kartu su įvairių pramonės šakų atstovais, tokiais kaip „Novamont“, „Fater“ ir „Eataly“. Manifesto tikslas – skatinti vyriausybės Read more about Italijos vyriausybė išleido žiedinės ekonomikos strategiją[…]
Sumažinkime taršą plastiku
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ prisijungė prie daugiau nei 600 NVO iš viso pasaulio ir palaiko naująją pasaulinę plastiko taršos prevencijos viziją. Naujoji vizija pristato 10 principų, kurių pagrindinis tikslas – ateitis be plastikų taršos. Pirmieji žingsniai jau yra žengti siekiant pakeisti visuomenės požiūrį ir pagilinti žinias apie plastikų naudojimą. Mokslininkai sutaria, kad jei nepradėsime skubiai keisti Read more about Sumažinkime taršą plastiku[…]
Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą
Jungtinių tautų (JT) Aplinkosaugos Asamblėja vyko Nairobyje, Kenijoje gruodžio 4-6 d. Pirmą kartą JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Asamblėja ypatingą dėmesį skyrė plastikinei taršai ir vandenynuose esančioms atliekų sankaupoms, ragindama Read more about Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą[…]
Lietuvoje puikiai veiktų plastikinių maišelių rinkliava
Europos aplinkosaugos politikos institutas kartu su Green Budget Europe atliko daug tyrimų kaip fiskalinės priemonės veikia žmonių aplinkosauginį elgesį. Viena iš sėkmės istorijų yra Airijoje įvesta vienkartinių plastikinių maišelių rinkliava. Airija įvedė plastikinių maišelių 0.15 EUR dydžio rinkliavą 2002 m., tuo pačiu padarydama išimtis vienkartiniams maišeliaims naudojamiems higienos sumetimams ir daugkartiniams plastikiniams maišeliams, jeigu jie Read more about Lietuvoje puikiai veiktų plastikinių maišelių rinkliava[…]
Žiedinė ekonomika tekstilėje
Ellen MacArthur Foundation kartu su Stella McCartney praeitą savaitę pradėjo iniciatyvą skatinančią tekstilės industriją pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio. Keletas esminių akcentų: Pasauliniu mastu drabužių rinka sudaro apie 1.3 trl. USD ir samdo daugiau nei 300 mln. žmonių visoje industrijoje. Vien medvilnės gamyba sudaro apie 7 % visų darbo vietų kai kuriose žemų pajamų Read more about Žiedinė ekonomika tekstilėje[…]
Viešieji pirkimai žiedinėje ekonomikoje
Europos Komisija prieš kelias savaites išplėtė žaliųjų pirkimų kriterijus. Dabar jie jau apima daugiau nei 20 skirtingų sričių. Europos Komisija taip pat pateikia geruosius viešųjų pirkimų pavyzdžius iš įvairių Europos miestų: Nuo 2013 m. Nyderlanduose 45 suinteresuotos viešos ir privačios institucijos įvykdė jau daugiau nei 80 žiedinių pirkimų. Programa buvo itin sėkminga ir 2016 metais buvo Read more about Viešieji pirkimai žiedinėje ekonomikoje[…]
Laužant žiedinės ekonomikos barjerus
Deloite kartu su Utrechto universitetu atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatinėti šiuo metu egzistuojantys barjerai siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Buvo apklausta 150 verslų, 55 valstybės tarnautojai bei 47 nuomonių formuotojai iš įvairių sričių. Tyrimas parodė, kad pirmiausia yra kultūriniai barjerai dėl mažo vartotojų susidomėjimo ir informuotumo, taip pat – dvejonių iš pačių įmonių. Antra, rinkos barjerai iškilo kaip Read more about Laužant žiedinės ekonomikos barjerus[…]
Nyderlanduose diegiamos naujos pakuočių perdirbimo technologijos
Kirstin Linnenkoper straipsnio vertimas iš Recycling International svetainės. Nyderlanduose apie 10 % namų ūkiuose susidarančių plastikinių pakuočių atliekų kiekio sudaro PET tipo plastikiniai padėklai. Pastaraisiais metais šių atliekų kiekis didėjo ir planuojama, kad jis didės ir toliau. Reaguodama į susidariusią situaciją Nyderlandų įmonė „4Pet Recycling“ kuria pirmąją perdirbimo įmonę, kurioje PET tipo plastikiniai padėklai bus Read more about Nyderlanduose diegiamos naujos pakuočių perdirbimo technologijos[…]
Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės
Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ kartu su Zero Waste Europe, siekdama didinti informuotumą apie probleminę neperdirbamų popierinių karštų gėrimų pakuotę bei kavos atliekų tvarkymo galimybes 2017 m. lapkričio 16 d. inicijuoja ir organizuoja apskrito stalo diskusiją tema: „Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės“. Apskrito stalo diskusijos tikslas – išnagrinėti esamas neperdirbamų popierinių karštų Read more about Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės[…]
Perkant naujus daiktus apima geras jausmas.. tačiau sutaisius – apima dar geresnis!
Haldi Ellam straipsnio vertimas iš Zero Waste Europe svetainės: Kas neturi namie sulūžusių daiktų, kurie tik ir laukia būti suremontuoti? Virdulys? Marškinėliai? Dažniausiai matomas “garsusis” sudužęs mobiliojo telefono ekrano stiklas. Įdomus dalykas – dauguma žmonių vietoje to, kad susiremontuotų daiktus, pakeičia juos naujais. Telefono atveju, dažniausiai yra perkamas naujas, nei remontuojamas. Bet ar galima kaltinti Read more about Perkant naujus daiktus apima geras jausmas.. tačiau sutaisius – apima dar geresnis![…]
Laikas uždrausti oxo-degraduojančius plastiko maišus!
VšĮ “Žiedinė ekonomika”, kartu su Ellen MacArthur Foundation ir kitomis daugiau nei 150 nevyriausybinių organizacijų pasisako už oxo-degraduojančių maišų uždraudimą. Informacinis vaizdo klipas:
WWF: Apetitas destrukcijai
Wold wildlife fund išleido brošiūrą apie mūsų maisto vartojimą ir kaip jis paveikia supančią gamtą. Mažai kas žino, kad didžiausias poveikis vandeniui, dirvai bei augalų ir gyvūnų gyvybės sferoms yra dėl augalais paremto pašaro gyvūnams, kuriuos mes valgome. Pasaulyje, kuriame vis daugiau ir daugiau gyventojų imasi Vakarietiško tipo dietos – kuri yra paremta mėsa, pieno produktais ir apdorotu Read more about WWF: Apetitas destrukcijai[…]
ISWA: Žiedinė ekonomika ir plastiko pakuotės
Tarptautinė kietųjų atliekų asociacija (ISWA) paskelbė penkias rekomendacijas dėl žiedinės ekonomikos bei plastiko pakuočių. Kad verslas iš tiesų judėtų link žiedinės ekonomikos reikia permąstyti visą verslo modelį ir nebijoti keisti, net tai, kas atrodo yra nepakeičiama. Dizainas – išrenkamumas ir perdirbamumas. Kombinuotos sudėties pakuotė itin apsunkina jos perdirbimą, todėl geriausia, jeigu pakuotę būtų galima išardyti Read more about ISWA: Žiedinė ekonomika ir plastiko pakuotės[…]
Pietų Korėjos išmanieji maisto atliekų konteineriai padeda pasiekti puikius rezultatus
Nuo 2011 metų Seule buvo pastatyti daugiau nei 10000 vnt. išmaniųjų maisto atliekų konteinerių, kurie atpažįstą atliekų šaltinį bei kiekį. Taip pavyko Seulo mieste sumažinti maisto atliekų kiekį 56000 tonų per metus (arba net 8,6 mln. USD). Daugiau informacijos apie konteinerus:
Naujoji plastiko ekonomika: žiedinio dizaino nugalėtojai
Jeigu nieko nesiimsime iki 2050 m. plastiko atliekų vandenynuose bus daugiau nei žuvų. Vieni iš labiausiai susirūpinusių yra Ellen MacArthur Foundation ir partneriai, kurie paskelbė inovacijos prizą idėjoms, kurios padėtų sumažinti plastiko pakuotės atliekas. Šiandien buvo paskelbti nugalėtojai: MIWA – kitoks apsipirkimo būdas – užsakomas konkretus prekių kiekis ir jis paruošiamas daugkartinio naudojimo pakuotėse (ir Read more about Naujoji plastiko ekonomika: žiedinio dizaino nugalėtojai[…]