Kompetencijos
Paslaugos
Padedame padaryti Zero Waste Renginius
Atliekame personalo mokymus apie žiedinę ekonomiką ir galimybes.
Taip pat padedame verslams:
Įsivertinti žiediškumą
Nustatyti galimybes žiedinėje ekonomikoje
Kurti tvarius produktus ir paslaugas
Vystyti žiedinius verslus
Įgyvendinti pramonės simbiozę
Ruošiame atliekų tvarkymo studijas ir investicinius planus
Konsultuojame maisto atliekų, žaliųjų atliekų ir dumblo tvarkymo bei kompostavimo klausimais
Advokacija
VšĮ “Žiedinė ekonomika” registruota kaip daranti įtaką teisėkūrai (KS 118)
ES skaidrumo numeris
(EU transparancy number): 770323037172-11
Advokacijos principai
Prezentacijos
LOGIN: Žiedinė elektronika
Prancūzijos įstatymas kovoje su maisto švaistymu
Ekonominis Vilniaus miesto augimas – galimybės žiediškumui
Atliekų tvarkymo sistema Vilniuje – ką galima gerinti?
Informacinis biuletenis: dirvos derlingumas ir produktyvumas
Informacinis biuletenis: dirvos struktūra ir organinė anglis
EcoWerf kompostavimo aikštelė
Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir apdorojimo patirtis Šiaurės Italijoje
Maisto atliekų surinkimas
Kas yra žiedinė ekonomika?
Maisto atliekų surinkimas (Zero Waste Savivaldybėse)
Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės
Studijos
Kaip sumažinti vienkartinių pirkinių maišelių, puodelių ir indelių maisto išsinešimui
ReWine – daugkartinių vyno butelių sistema
Pasiūlymai dėl maisto švaistymo mažinimo
Plastiko tvarkymas žiedinėje ekonomikoje
Nematomas deginimo liekanų poveikis
Kompostuojami maišai neturi įtakos komposto kokybei
Fiskalinių priemonių atsigavimui po COVID-19 sukeltos krizės poveikio kovai su klimato kaita analizė
Nuotekų dumblo komposto CO2 sekvestravimo miestuose potencialas
Žiedinio produktų dizaino metodologija
Didžiulės antrinio panaudojimo galimybės
Kompostavimas JAV
Žiedinės ekonomikos poveikio atliekų verslui vertinimas
Atliekų tvarkymas mažinantis CO2 išmetimus
Švedijos atliekų tvarkymo priemonių patirtis
Amerikos miestų studija
Pozicijos ir Pasiūlymai
Pasiūlymai alternatyviųjų degalų įstatymui
Dėl plaukiojančių saulės šviesos energijos elektrinių
Pasiūlymai elektros energijos įstatymui
Pasiūlymai atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymui
Pasiūlymai proveržio paketui
Pasiūlymai dėl saulės šviesos energijos elektrinių ant stogų
Pasiūlymai pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektui
Dėl kraštovaizdžio ir vėjo energetikos
Pasiūlymai Valstybiniam atliekų prevencijos ir tvarkymo planui
Viešojai konsultacijai dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo
Dėl akcizų įstatymo
Dėl specialiųjų žemės naudojimo taisyklių įstatymo
Dėl mokesčio už aplinkos teršimą
Dėl užstato sistemos plėtros
Dėl paramos už atiduodamą maistą
Pasiūlymai dėl žiedinės bioekonomikos skatinimo
Pasiūlymai dėl mineralinių ir organinių trąšų reguliacinės aplinkos suvienodinimo
Pasiūlymai dėl aplinkai draugiško ir ekologinio ūkininkavimo skatinimo ne finansinėmis priemonėmis
Dėl mokesčio už aplinkos teršimą
NVO deklaracija dėl palmių aliejaus naudojimo įstatymų spragos
Pozicija dėl valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plano
Pozicija dėl alternatyviųjų degalų įstatymo
Pasiūlymai LR vyriausybės programos priemonių plano įgyvendinimui
Joint Baltic call for higher climate ambition
10 atliekų tvarkymo politikos prioritetų
Pasiūlymai dėl integruoto nacionalinio energetikos ir klimato plano
Medijose
DELFI: Ką daryti dėl maisto švaistymo?
Lrytas. Maisto atliekų tvarkymas: Belieka pasibalnoti jau išrastą dviratį
IQ Žurnalas. Diskusijų ciklas. Gerovės valstybė: kas? kada? kaip? kodėl? Žalioji transformacija
Žinių radijas. Ką daryti, kad išmestas plastikas neatsidurtų mūsų maiste?
LRT. Vienkartinė planeta. Ką daryti su mikroplastiko tarša?
DELFI. Kiekvienas iš mūsų turėsime išmokti gyventi visiškai kitaip: laukia daugybė naujovių, prie kurių turėsime priprasti
LRT: dėl taromatų rezultatų, plėtros ir iššūkių
Verslo Žinios Plastiko atliekos Lietuvoje: tarp krizės ir pažangos
DELFI Šilta ir besniegė žiema ne visiems šį tą reiškia: apklausa parodė, kiek iš tiesų lietuvių netiki klimato kaita
Lietuvos rytas: Stebuklai Klaipėdoje: atliekų degintojams – visų mokesčių mokėtojų pinigai?
Žinių radijas: Kodėl griežtinama atsakomybė už plastiko maišelius?
15 min: Atliekų projektas tapo socialiniu: dalijimosi daiktais stotelėse – nuo baldų iki buities prekių ir drabužių
LRT: apie Stotelę Dėkui
LRT: apie greenwashing
Infografikai
Aplinkosauginės karikatūros
1.2 % GPM
Projektai
Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas
Projekto uždaviniai – gerinti įmonių ir visuomenės supratimą apie įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skiriant veikiančioms įmonėms. Sukurti tęstinio nevyriausybinių organizacijų ir verslo tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas. Užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir įmonių socialinės atsakomybės duomenų prieinamumo gerinimą.
Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais: Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, asociacija „Investors Forum“, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais, VšĮ „Žiedine ekonomika“, Socialinės integracijos centru ir Lietuvos kurčiųjų draugija.
Projekto įgyvendinimo metu bus organizuojami mokymai, vykdomas konsultavimas, darbuotojų manai, tyrimai ir vertinimai, visuomenės informavimas, įmonių socialinę atsakomybę skatinančios akcijos ir kt. Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama didinti įmonių socialinę atsakomybę už poveikį aplinkai ir visuomenei. Bus skatinamas ĮSA diegimas, taip pat horizontalių atsakingo verslo principo diegimas (atsakingas išteklių naudojimas, socialiai atsakinga žmogiškųjų išteklių vadyba, darbuotojų sveikata ir sauga, moterų ir vyrų lygybė, nediskriminavimas dėl amžiaus, negalios ir kt.). ĮSA bus skatinama įvairiomis akcijomis, daugiašalių bandomųjų socialinės atsakomybės projektų įgyvendinimu, metodinių leidinių socialinės atsakomybės tema rengimu, verslo tvarumo ir atsakingumo indekso parengimu ir išbandymu, tarptautinių konferencijų organizavimu.
Šio projekto įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrinti Valstybės pažangos strategijoje nurodyto tikslo įgyvendinimą, verslo socialinę atsakomybę suvokiant kaip šiuolaikinę verslo praktiką.
Projekto metu sukurtos metodinės priemonės bus viešai pasiekiamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms.
Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė 42 mėn., pradžia – 2017-12-13, pabaiga – 2023-03-01.
Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į projekto darbo grupės vadovę Esmeralda Štyps, +370 61 048 810.
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Projektas: ”Nepirk kombinuotos – rinkis alternatyvą!“
Gautas finansavimas:16 070,94 Eur
Įgyvendinamas 2021 m.
Finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projektas: ”Alternatyvių investicijų detektorius“ (veikla "Atsinaujink Dėk'ui")
Projekto tikslas padėti žmonėms iš socialiai pažeidžiamų grupių įgyti naujų įgūdžių, savanoriauti ir susirasti darbo vietą. Veiklos vykdomos vienoje iš Stotelių Dėk'ui.Finansuojanti institucija: Europos Socialinio Fondo Agentūra
Gautas finansavimas: 19 450 EUR
Laikotarpis: 2021-06-01 - 2021-11-30
---------------------
Projektas: ”Atsinaujinančios energetikos skatinimas Lietuvoje“
Projekto tikslas išnagrinėti atsinaujinančių išteklių energetikos gamybos iš saulės ir vėjo problematiką Lietuvoje ir pateikti sprendimus. Skatinti sąlygas atsirasti daugiau piliečių ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijų. Informuoti visuomenę apie saulės ir vėjo energetiką.Finansuojanti institucija: European Climate Foundation
Gautas finansavimas: 72 250 EUR
Laikotarpis: 2021-11-01 - 2022-10-30
---------------------
Projektas: ”Aplinkos šalia atliekų deginimo jėgainių biologinis stebėjimas“
Projekto tikslas surinkti biologinius pavyzdžius aplink Kauno kogeneracinę jėgainė ir perduoti juos toksikologiniams tyrimams stebėti. Informuoti visuomenę apie rezultatus ir apie atliekų deginimo alternatyvas.Finansuojanti institucija: Zero Waste Europe
Gautas finansavimas: 5 000 EUR
Laikotarpis: 2020-12-01 - 2022-11-30
---------------------
Projektas: ”Netvarių biodegalų atsisakymas“
Projekto tikslas Lietuvai kaip valstybei atsisakyti biodegalų pagamintų iš maistui skirtų žaliavųFinansuojanti institucija: Transport & Enrivonment
Gautas finansavimas: 4 750 EUR
Laikotarpis: 2022-03-01 - 2022-12-31
---------------------
Projektas: ”Composter“
Projekto tikslas paskatinti jaunus ūkininkus gaminti kompostą sveikam dirvožemiui ir organiškam maistui.Finansuojanti institucija: Erasmus+
Bendra projekto vertė: 167 985 EUR
Laikotarpis: 2022-03-01 - 2024-02-29
Sutarties numeris: 2021-1-TR01-KA220-VET-000024977
---------------------
Projektas: ”Let's escape the climate crisis“
Project focuses on using educational activities, innovative communications, street mobilisation to inform young people and the public about: 1. Close linkages between exploitation of fossil fuels and climate change, growing health problems and more frequent conflicts; 2. Extensive social and economic impacts of climate change.Finansuojanti institusija: Europos Komisija
Gautas finansavimas: 50 000 EUR
Laikotarpis: 2022-07-01 - 2023-02-28
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Savanorystė
Praktika
Klimato mokykla
KLIMATAS POKYČIAMS
Klimato krizė yra socialinė krizė: COP27 reikia imtis veiksmų!
Išgyvename vieną sunkiausių dešimtmečių. Visi signalai byloja, kad esama tvarka ir sistema kelia ilgalaikę grėsmę žmonijai ir aplinkai. Siekiant užtikrinti ateitį visiems, dabar pats laikas reikalauti sisteminių pokyčių ir klimato teisingumo.
Šalių konferencija COP27 vyks Egipte, 2022 metų lapkritį. Tai yra lemtingas laikas lyderiams spręsti klimato krizę ir padėti pamatus globaliam teisingumui. Mes turime pasiekti, kad mūsų balsai būtų išklausyti!
Projektas ‘’Klimatas pokyčiams’’ – tai bendra Fridays For Future Vilnius, Extinction Rebellion Lietuva bei Žiedinės Ekonomikos iniciatyva, kuri siekia informuoti jaunus žmones ir visuomenę apie:
1. Tai kaip iškastinio kuro naudojimas susijęs su klimato krize, augančiomis sveikatos problemomis ir konfliktais.
2.Klimato kaitos socialinius ir ekonominius padarinius.
Klimato krizei tęsiantis šis projektas siekia motyvuoti ir mobilizuoti jaunus žmones siekti pokyčių ir reikalauti konkrečių bei sparčių veiksmų iš valdžios institucijų.
Klimato krizė ir jos pasekmės yra plačios, jos paveikia ir migraciją, ir skurdo, nelygybės bei kitas krizes. Todėl ir renginiai, organizuojami projekto apims įvairias temas– nuo mėsos industrijos, iki klimato pabėgėlių, profsąjungų ir bendruomenės sodų. Tam, kad užsimegztų ryšys ne tik su ir didesnių, bet ir mažesnių miestų gyventojais, organizacijų renginiai vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Renginių ciklo kulminacija: protestas prieš COP27, kuriuo siekiame priminti valdžios atstovams, kad klimato krizė yra svarbi, ir būtina apie ją ne vien šnekėti, bet ir ją spręsti.
Klimatas pokyčiams projektas yra ‘’End Climate Change, Start, t.y. #ClimateOfChange’’ projekto dalis. Šios iniciatyvos pagrindinis partneris yra WeWorld, į ją įtraukta 16 Europos organizacijų ir jai finansavimą teikia Europos Parlamentas pagal DEAR (Vystymo, Švietimo ir Žinių Sklaidos programą).
#ClimateOfChange #EUDEARProgramme #klimataspokyčiams
Ši publikacija išleista finansiškai prisidedant Europos Sąjungai. Už jos turinį atsako tik Všį „Žiedinė ekonomika“ ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos požiūrį.
Apie
VšĮ "Žiedinė ekonomika" buvo įkurta tam, kad padėtų Lietuvoje skatinti be atliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų. "Žiedinė ekonomika" aktyviai dirba su savivaldybėmis ir aplinkos ministerija ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis bei perteikia nevyriausybinių aplinkosauginių Europos tinklų: Zero Waste Europe ir European Environmental Bureau patirtį. Taip pat dirbame su įvairiomis verslo įmonėmis ir padedame joms pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio.
Mūsų komanda
Domantas Tracevičius
Karolina Mumgaudytė
Živilė Mantrimaitė
Meda Bagdonaitė
Marija Šilinskytė
Akvilė Feiferytė
Vykintas Virbalis
Zero Waste
Gyvenimo būdas
Atsisakyk
Atsisakyk vienkartinių plastikinių prekių, taros bei pakuočių!
NAUDOK
Rinkis daugkartinio naudojimo prekes, pakuotes ir sistemas!
SUSIPAŽINK
Susipažink su zero waste verslais bei organizacijomis Lietuvoje!
ĮSIGILINK
Įsigilink į Zero Waste Europe veiklą, tyrimus ir naujienas!
Prisijunk prie daugkartinio naudojimo revoliucijos Europoje!
Prisijungti Skaityti
Mes renkamės daugkartinio naudojimo sistemas
✅ Vietoj vienkartinių gaminių bei pakuočių renkuosi daugkartinio naudojimo prekes, pakuotes ir papildymus.
✅ Renkuosi remti kavines ir restoranus, kurie vietoje vienkartinės pakuotės ir kavos puodelių išsinešimui skatina daugkartinį naudojimą.
✅ Renkuosi maisto produktų parduotuves, kurios siūlo gaminius be pakuotės ir papildymus, taip suteikdamos galimybę naudoti savo daugkartinę pakuotę.
✅ Pirkdamas internetu teikiu prioritetą tiekėjams, kurie siūlo daugkartinio naudojimo ir papildymo galimybes.
Prisijungti kaip organizacijai:
Mes reikalaujame, kad šalių narių ir ES lyderiai rinktųsi daugkartinio naudojimo sistemas
Tam, kad daugkartinis naudojimas taptų norma, sprendimų priėmėjai privalo:
✅ Užsibrėžti daugkartinio naudojimo tikslus kiekviename sektoriuje, įskaitant transporto, prekybos, maisto tiekimo ir e-prekybos.
✅ Apibrėžti ES mastu suderintas daugkartinių indų dizaino gaires, kurios leistų plėsti daugkartinio naudojimo sistemas (pvz., užstato).
✅ Priimti susijusius sprendimus, tokius kaip vienkartinių prekių draudimas ir ekonominis pakartotinio naudojimo skatinimas.
✅ Skatinti viešuosius žaliuosius pirkimus, kurie suteiktų prioritetą daugkartiniam naudojimui viešuosiuose renginiuose bei įstaigose.
Mes kviečiame gamintojus, pardavėjus, kavines bei restoranus rinktis daugkartinį naudojimą
Tam, kad vartotojai kiekviename sektoriuje galėtų rinktis pakartotinį naudojimą, būtina:
✅ Įsipareigoti sumažinti plastiko naudojimą tam, kad būtų ribojama vienkartinio plastiko gamyba ir vartojimas.
✅ Pateikti visuomenei savo planus su terminais- laikotarpyje iki 2023; jų rezultatai turėtų būti pamatuojami ir nepriklausomai įvertinami.
✅ Pertvarkyti pardavimo, pristatymo ir pasiėmimo sistemas taip, kad jos neskatintų naudoti vienkartinės pakuotės; skatinti investicijas į daugkartinio naudojimo ir papildymo sistemas.
✅ Bendradarbiauti su gamintojais, pardavėjais, vyriausybe ir NVO siekiant sukurti plačiai pritaikomą, standartizuotą daugkartinio naudojimo sprendimą; palaikyti ambicingus teisės aktus, kurie atlygintų plastiko sumažinimą, skatintų daugkartinio naudojimo ir užstato sistemas bei baustų už perteklinį plastiko naudojimą.
✅ Vengti klaidingų sprendimų, tokių kaip vienkartinių biologinio, biodegraduojančio ar kompostuojamo plastiko alternatyvų skatinimo ir palaikymo.
✅ Pašalinti pavojingus chemikalus ir medžiagas iš savo produktų ir rinktis saugias alternatyvas.
Mes reikalaujame, kad savivaldybių tarybos pasirinktų daugkartinį naudojimą
Tam, kad daugkartinis naudojimas būtų prieinamas visiems vietiniams gyventojams, savivaldybių tarybos privalo:
✅ Skatinti vietinius, aplinkai draugiškus daugkartinio naudojimo variantus; sukurti ekonominę paskatą, padedančią prioritizuoti daugkartinį naudojimą: daugkartinių gėrimų ir maisto talpų užstato sistemas, nemokamą vandenį viešose erdvėse.
✅ Priimti vietinius įstatymus, kurie draustų ir apmokestintų vienkartinio naudojimo daiktus bei skatintų platesnį pakartotinį naudojimą ir taisymą.
✅ Nustatyti viešųjų pirkimų taisykles, kurių tikslas - prioritizuoti daugkartinio naudojimo paslaugas ir produktus savivaldybės ir savivaldybės remiamuose renginiuose bei įstaigose.
✅ Sukurti aiškią vietinę komunikaciją, parodančių kaip ir kodėl tokios priemonės yra svarbios ir naudingos aplinkai bei vietos darbų sukūrimui.
✅ Stebėti ir analizuoti mišrias komunalines atliekas, siekiant atpažinti medžiagas ir produktus, tinkamas pertvarkymui ir daugkartiniam naudojimui.
Studijos apie daugkartinį naudojimą
Daugkartinio naudojimo pavyzdžiai
Iniciatyvos sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą
Naujienos
Nerimą keliantys atliekų deginimo išmetimų rezultatai iš Belgijos
2019 m. Beringeno miestas Belgijoje užsakė nevyriausybinę organizaciją Toxico Watch atlikti biologinius dioksinų (PCDD/F) ir į dioksinus panašių PCB (dl-PCB) medžiagų stebėjimus šalia miesto įsikūrusioje Bionerga atliekų deginimo jėgainėje. Pilnu pajėgumų atliekų deginimo įrenginiai pradėjo veikti 2020 m. Verta pažymėti, kad pirmieji stebėjimų mėginiai paimti dar 2019 m., prieš Bionerga pradedant darbą ir yra taip[…]
Baterijos atsinaujinančių išteklių energetikoje
Namuose elektrą iš atsinaujinančių išteklių pasigaminę vartotojai dažnai jos nesunaudoja tuo metu ir ją tenka atiduoti į tinklus už tai sumokant pasaugojimo mokestį (dažniausiai pasirenkamas planas, kurio kaina siekia 0,037 EUR/kWh). Vartotojai galėtų sutaupyti, jeigu savo pagamintą elektros energiją kažkuriam laikotarpiui saugotų kaupimo įrenginiuose – baterijose. Namų su saulės moduliais ir baterijomis veikimo principas: Saulės[…]
Alternatyvieji degalai be palmių aliejaus
Pašarinio palmių aliejaus (PFAD) naudojimas Lietuvoje pastoviai auga. Per pastaruosius 3 metus jo naudojimas išaugo beveik 10 kartų: Tai reiškia, kad Lietuvos degalų vartotojai yra privesti prisidėti prie atogrąžų miškų kirtimo, biologinės įvairovės naikinimo ir orangutanų mirčių. Plačiau apie palmių aliejaus ir PFAD neigiamą poveikį čia. Akivaizdu, kad tiek palmių aliejus tiek pašarinis palmių aliejus (PFAD)[…]
Aukštos dujų kainos – gera žinia klimatui
Rusija, kuri vykdo karinę agresiją Ukrainoje, taip pat terorizuoja Europą apribodama savo iškastinio kuro – dujų tiekimą ir naudodama jį kaip šantažo priemonę. Tokios manipuliacijos priveda prie milžiniškų dujų kainų Europoje. Dujų kainų pasikeitimai labai gerai atsispindi pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) CO2 išmetimuose apyvartinių taršos leidimų prekyboje. Iš vaizdo matyti, kad dujų kainoms[…]
Finansinė parama AIE bendrijom
Vienas iš nurodytų tikslų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (EGADP) „Naujos kartos Lietuva“ yra skatinti decentralizuotą elektros energijos gamybą suteikiant platesnes galimybes AIE bendrijoms ir aktyviems vartotojams. Iki 2027 metų EGADP skirs 128,816 mln. eurų paskatinti juridinius asmenis, ūkininkus ir AIE bendrijas investuoti į elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių įrenginių gamybos ir individualius kaupimo[…]
Laikas sutvarkyti kvailą klimato politiką
Rugpjūčio 1-mos dienos LRT eteryje pokalbyje dėl Ukrainos grudų eksporto (nuo 6 min), Lietuvos grūdininkų asociacijos prezidentas paminėjo, kad grūdų kainos labai priklauso nuo naftos kainų. Atrodytų kodėl grūdai turėtų būti priklausomi nuo energetikos išteklių kainų? Tai yra dėl to, kad iš grūdų galima pagaminti etanolį – biodegalus, kurie gali pakeisti naftą. Koreliacija yra labai[…]
Saulės modulių tiekimo grandinės evoliucija, rizikos ir tvarumas
Tarptautinė energetikos agentūra padarė specialią ataskaitą apie tarptautines saulės modulių tiekimo grandines. Pateikiame esminius momentus, kurie, yra aktualūs siekiant tolesnio tvaraus saulės elektrinių vystymosi Lietuvoje. Saulė moduliai yra viena iš esminių technologijų tvariai energijos transformacijai, padedanti įgyvendinti tarptautinius energijos ir klimato tikslus. Per pastaruosius kelis dešimtmečius įrengtų saulės modulių kiekis pasaulyje labai reikšmingai išaugo, o[…]
Biodegalų alternatyvos
Lietuva (ir likusi ES) laiko, kad pirmos kartos biodegalai prisideda prie CO2 mažinimo transporte, nes sumažina iškastinio kuro naudojimą. Tačiau žemės ūkio žemės skirtos pirmos kartos biodegalų žaliavoms auginti naudojimo plėtra netiesiogiai skatina pasaulinį žemės paskirties keitimą dėl konkuravimo su maistu. Taip prisidedama prie rūšine įvairove turtingų miškų ir durpžemių naikinimo su milžinišku neigiamu poveikiu[…]
Kas yra Atsinaujinančių Išteklių Energijos Bendrijos ir kokios jų galimybės Lietuvoje?
Atsinaujinančių Išteklių Energijos (AIE) bendrijos tai energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos modelis, kuris leidžia bendruomenėms įsirengti didesnius AEI projektus ir dalintis pagaminama energija su kitais gyventojais. Neseniai, priėmus “Proveržio paketo” pakeitimus AIE bendrijų įkūrimas buvo žymiai palengvintas, o netolimoje ateityje yra numatomos papildomos finansavimo priemonės gyventojams paskatinti šių bendrijų plėtrą. Atsinaujinančių Išteklių Energijos bendrijos tai:[…]
Geros ir blogos pakuočių tendencijos
Dauguma daiktų prie kurių prisiliečiame parduotuvėse yra supakuoti. Pakuotės yra pačių įvairiausių funkcijų, dydžių, formų ir medžiagų. Visų pakuotės parametrų sąveika lemia pakuotės žiediškumą. Bendrai jį būtų galima pavaizduoti šioje diagramoje: Prioritetas vienareikšmiškai atsisakyti perteklinės pakuotės. Jos dabar yra itin daug, pradedant dauguma daržovių prekybos centruose baigiant saldainiais vyniojamais į keturis pakuočių sluoksnius. Kitas dalykas[…]
Saulės modulių tvarumo sertifikavimas
Saulės šviesos energijos elektrinės gali būti įvairiausio gamybinio poveikio aplinkai, nuo itin mažo iki itin taršaus. Daugumoje šalių žmonės pirkdami saulės kriterijus vadovaujasi kaina ir efektyvumu. Mažiausia gamybos kaina yra ten kur galima pasiekti didelę gamybos skalę, pigi energetika, pigi žmonių darbo jėga ir greta esanti daugumos komponentų gamyba. Tokia šalis yra Kinija. Deja, daug[…]
ToxicoWatch pristato Kauno kogeneracinės jėgainės biologinio stebėjimo rezultatus
Abel Arkenbout pristato Kauno kogeneracinės jėgainės biologinio stebėjimo rezultatus.
Ateities aviacijoje daug ambicijos ir jokio PFAD
Europos Parlamentas (2022-07-07 balsavimu) siūlo stabdyti netvarių biodegalų tokių kaip tarpinių pasėlių derlių bei pašarinio palmių aliejaus (PFAD) naudojimą Europos aviacijoje neduodamas jiems galimybės būti užskaitytiems kaip atsinaujinantiems. Taip pat siekiama reikšmingai padidinti atsinaujinančių aviacinių degalų naudojimą, pradedant 2 % 2025 m. ir pasiekiant net 85 % 2050 m., iš kurių sintetiniai degalai sudarytų 50[…]
Italijos agrovoltaikos reguliavimas
2022 m. birželio 27 d. įvairios Italijos ministerijos ir agentūros paviešino išaiškinimo dokumentą (kelrodį), kuris paaiškina savybes ir minimalius reikalavimus saulės parkui tapti agrovoltaikos elektrine. Kelrodyje saulės šviesos energijos elektrinė yra apibrėžiama kaip agrovoltaikos elektrinė kuomet yra taikomos priemonės apsaugančios žemės ūkio veiklą arba ją integruojančios toje pačioje vietoje kaip ir yra veikianti tokia elektrinė.[…]
Proveržio paketo vertinimas
Prezidentas šią savaitę pasirašė proveržio paketą, o tai reiškia, kad jau nuo liepos 8 dienos dauguma jo dalių įsigalioja. Įvertiname kai kurias esmines proveržio poketo dalis: Pakeitimas Poveikis Lietuvos energetikos agentūra tampa atsinaujinančių energijos išteklių informacijos teikėju ir kompetencijų centru. Visuomenei supaprastėja būdai gauti informaciją apie atsinaujinančius energijos išteklius. 👍 Teritorijų planavimo pakeitimai,[…]
Vėjo jėgainių skleidžiamas garsas
Prieš savaitę Seime buvo priimtas proveržio paketas. Jame numatyti didžiuliai pakeitimai susiję su vėjo jėgainiu vystymu ir tai be jokios abejonės padidins generuojamos atsinaujinančios elektros iš vėjo kiekį artimiausiais metais. Vienas iš elementų, kuris dažnai sulaukia pagrįsto ir nepagrįsto dėmėsio yra vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas. Lietuvos higienos normos reikalauja, kad gyvenamasis namas ir/ar gyvenamoji teritorija[…]
Pašarinis palmių aliejus Lietuvoje 2021
Preliminariais aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (2022-06-29 datai) 2021 m. Lietuvoje buvo sunaudota 1264937247 MJ iš pašarinio palmių aliejaus (PFAD) pagamintų biodegalų. Perskaičiuojant į litrus (pagal 34.4 MJ/l) gaunasi, kad buvo suvartota beveik 37 mln. litrų tokių biodegalų. Platesnė informacija apie neigiamą palmių alieajaus ir PFAD poveikį aplinkai, klimatui ir gyventojams čia.
Saulės elektrinės automobilių stovėjimo aikštelėse
Pfaffenhofen mieste Vokietijoje įsikūrusi BurgerEnergie atsinaujinančių išteklių energijos bendrija saulės elektrinės įrengimui panaudojo miesto traukinių stoties automobilių stovėjimo aikštelę. 2012 metais miesto savivaldybė nusprendė atidaryti papildomą “Pasistatyk ir Važiuok” tipo aikštelę. Šia galimybe pasinaudojo vietinė atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir susitarė su savivaldybe, kad ant aikštelėje esančio stogo skirto apsaugoti automobilius bus įrengta 283,5 kWp[…]
Milijonai iššvaistomi biodegalams
Biodegalai prisideda prie aukštų kuro kainų Pastaraisiais metais Europoje biodegalai buvo pastoviai brangesni nei iškastinio kuro degalai. Iškastinio kuro (dyzelino ir benzino) didmeninių kainų (JAV doleriai/tonos ekvivalentui) palyginimas su biodegalais (FAME: Riebalų rūgščių metilesteriai, PME: Palmių aliejaus metilo esteris, SME: Sojų aliejaus metilo esteris, TME: Taukų metilo esteris, UCOME: Naudoto kepimo aliejaus metilo esteris, T1:[…]
Pirmoji Zero Waste Europe konferencija
Nuo susižavėjimo specialistais iki pritapimo prie jų Kaip vieną šiltą Birželio savaitgalį pirmą kartą teko sudalyvauti Zero Waste Europe konferencijoje Briuselyje ir iš naujoko patapti ir pritapti prie specialistų ir rimtų žmonių. Tokia galimybė pasitaiko retai ir norisi ją išnaudoti iki pat galo. Apie Zero Waste Europe sužinojau prieš pusantrų metų, nagrinėjant jų ‘Zero Waste[…]
Maisto krizė – Europoje automobiliuose kasdien sudeginama po 19 mln. butelių saulėgrąžų ir rapsų aliejaus
Augalinio aliejaus kainoms siekiant aukštumas, o prekybos centrams imantis normuoti parduodamus maisto produktus, Europa ir toliau naudoja iš maistinių augalų pagamintus biodegalus. Kaip nustatyta atlikus naują organizacijos „Transport & Environment“ („T&E“) tyrimą, kasdien Europoje sudeginama daugiau kaip 17 tūkst. tonų (arba 19 mln. butelių) rapsų ir saulėgrąžų aliejaus. Lietuvoje tas skaičius siekia virš 200 tonų (arba 220[…]
Elektros dalinimasis daugiabutyje
Vienas iš labiausiai neišnaudotų Lietuvos išteklių – stogai. Pagal ESO turimus duomenis, suminė potenciali saulės šviesos energijos elektrinių, įrengtų ant daugiabučių namų, esančių 8-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, stogų, energijos galia yra 272 MW. Skaičiuojama, kad apie 60 % Lietuvos gyventojų gyvena daugiaubučiuose, tad masinis saulės šviesos energijos elektrinių diegimas ant daugiabučių namų stogų gerokai prisidėtų[…]
Miškų naikinimas [VIDEO]
Profesorius Egidijus Rimkus pasakoja apie miškų naikinimą (deforestaciją) ir kodėl ji vyksta. Ištrauka iš dokumentinių filmų apie klimato kaitą www.klimatomokykla.lt
Alternatyvieji degalai iš rozetės
Iš vėjo ir saulės gaunama elektra yra neabejotinai draugiškiausia aplinkai. Jos naudojamas transporto sektoriuje, kuris yra vienas iš didžiausių ir labiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių šaltinių. Šiuo metu Lietuva yra viena iš mažiausiai alternatyviųjų degalų naudojančių valstybių visoje ES (2020 m. nusileido tik Graikijai), tad transporto parko elektrifikavimas turėtų būti prioritetas. Idealiu atveju gyventojai ir[…]
Aplinkos ministerija feilina atliekų sektoriuje
Vyriausybė skelbė, kad žaliasis kursas yra vienas iš prioritetų. Politinė programa yra įgyvendinama, bet ar Lietuva pajudėjo žiedinės ekonomikos kelyje? Ne. Lietuva neįgyvendina 2020 m. ES atliekų direktyvos tikslų, kuriais siekiama perdirbti bent 50 % atliekų (ES atliekų direktyva, LR atliekų tvarkymo įstatyme strategiškai pašalintas 2020 m. tikslas). Lietuvoje (pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis) 2020[…]
Maisto ir biodegalų santykis Ukrainos karo kontekste
Maisto tiekimas labai greitai pasikeitė nuo pertekliaus iki trūkumo. Jungtinių Tautų Organizacijos vadovas dar kartą įspėja, kad reikia pabaigti karą, priešingu atveju šimtai milijonų žmonių patirs maisto nepriteklių. Kviečių eksportas iš rusijos ir Ukrainos, atitinkamai didžiausios ir penktos didžiausių augintojų pasaulyje, Juodojoje jūroje vis dar yra sutrikdytas. Kartu su karu reikšmingai suintensivėjo infliacija, tačiau viskas[…]
Atsinaujinančios energijos dalijimasis Briuselyje: Nos Bambins projektas
Kaip ir Lietuvoje, gyventojai Belgijoje gali sukurti atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijas ir piliečių energetikos bendrijas ir taip tiekti elektrą vartotojams, kurie gyvena netoliese. 2020 metais Briuselyje buvo įteisintas elektros dalijimosi principas, kuriuo galėjo pasinaudoti ir gaminantys vartotojai. Tai sukūrė papildomą atsinaujinančių išteklių bendrijų formą – vietos energetinės bendrijos (ang. Local Energy Communities). Vietos energetinės bendrijos[…]
Saulės energetikos tvarumas
Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030 m. atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumai sieks apie 7 GWp. Iš jų maždaug 3.6 GWp sudarys antžeminės vėjo jėgainės, 1.4 GWp jūrinės vėjo jėgainės, o 2 GWp saulės švievos energijos elektrinės. Saulė – vienas iš pagrindinių atsinaujinančios elektros šaltinių ir galėtų bei turėtų reikšmingai prisidėti prie elektros tinklų dekarbonizacijos. Bet ar[…]
Lietuvos verslai prisidengiantys RSPO
Nėra aplinkai draugiško palmių aliejaus. Ir tą teigia visi: aplinkosauginės organizacijos tokios kaip Greenpiece, mokslininkai tokie kaip Birutė Galdikas ir net institucijos tokios kaip Europos Audito rūmai. Atsiranda tokių Lietuvoje verslų, kurie pasirenka žaliąjį smegenų plovimą ir stengiasi apkvailinti vartotoją dėl naudojamo palmių aliejaus. RSPO narių sąrašuose (2020-06-09) yra tokios įmonės: Name Country Member Since[…]
Europos REPowerEU pakete skiriamas dėmesys energijai pagamintai miestuose ir bendruomenėse – to dar trūksta Lietuvoje
VšĮ “Žiedinė ekonomika” “REPowerEU paketo” apžvalga – II dalis Gegužės 18 dieną Europos Komisija išleido “REPowerEU paketą”, kuris ne tik padės žemynui sparčiai atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos, bet ir sustiprins priemones kovoje su klimato kaita. Siekdama energetinės nepriklausomybės, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija balandžio 1 dieną pristatė “Proveržio paketą” – įstatymų projektų rinkinį su pasiūlymais[…]
10 daiktų, kuriuos geriau nuomotis nei pirkit
Nuomotis galima ne tik būstą ar filmus. Tokia kultūra populiarėja ir Lietuvoje. Ir tai pagrinde dėl ekonominių priežasčių – tiesiog neapsimoka pirkti daiktą, juo naudotis kartą, ir po to metams užkišti į sandėliuką. Automobilis Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pilna galimybių rinktis kelionei automobilį nuomai. Net ir elektromobilį taip reikšmingai sumažinant neigiamą poveikį aplinkai. Vilnius dėl didelio[…]
Europos šalys keičia biodegalų politiką
Šių metų kovą Europos Komisija pateikė pasiūlymą ES šalims sumažinti proporcijas maišomų biodegalų, nes tai galėtų sumažinti ES žemės ūkio paskirties žemės naudojimą biodegalų gamybai ir taip sumažintų maisto ir pašaro žaliavų paklausą rinkoje. Kai kurios ES šalys, atsižvelgdamos į naujai susiklosčiusią geopolitinę ir žaliavų rinkų situaciją, susidariusią dėl rusijos sukelto karo Ukrainoje, koreguoja savo[…]
Pasiūlymai vėjo energetikai naujajame Europos REPowerEU pakete – ar dabartiniai Lietuvos siekiai atitinka siūlomus standartus?
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ „REPowerEU paketo“ apžvalga – I dalis 2022 metais vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjunga ėmėsi įvairiausių veiksmų siekiant kuo greičiau atsisakyti rusiško iškastinio kuro. Lietuvos Vyriausybė atsisakė rusiškų dujų importo daug greičiau negu dauguma ES šalių. O tuo tarpu energetikos ministerija balandžio 1 dieną pristatė „Proveržio paketą“ – įstatymų projektų rinkinį[…]
Greenwashing: sertifikuotas palmių aliejus
Šiuo metu kai kurie degalų tiekėjai naudoja palmių aliejų ir palmių aliejaus šalutinį produktą – palmių riebalų rūgščių distiliatą (PFAD). Situacija, remiantis alternatyviųjų degalų įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi, turėtų keistis nuo 2024 m. metų. Tuomet iš aliejinių augalų, nurodytų 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio[…]
Saulės elektros apskaita daugiabutyje
2019 m. Lietuvoje atsirado atsinaujinančių energetinių išteklių bendrijas (AEIB) reglamentuojantys teisės aktai (pagrinde atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas), deja, per tą laiką neatsirado nei vienos tokios bendrijos. Nuo 2022 balandžio mėnesio energetikos ministerija bando taisyti padėtį su “proveržio” paketu ir toliau tobulinti AEIB padėtį. Geresnis teisinis reguliavimas nėra vienintelė sąlyga skatinanti AEIB atsiradimą. Kitas svarbus aspektas[…]
Saulės elektrinė ant daugiabučio
Šių metų pradžioje VšĮ “Žiedinė ekonomika” pateikė pasiūlymus įstatymų priėmėjams, tarp kurių buvo ir pasiūlymas įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant renovuojamų bei naujų daugiabučių namų. Panašius pasiūlymus pateikė ir Europos Komisija su ES saulės strategija, kurios pagrindinis tikslas yra padvigubinti dabar esančius saulės energijos pajėgumus iki 600 GWp 2025 m. Jeigu įsigaliotų reikalavimas statyti[…]
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje 2021
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, 2022-05-25 rekviztai.lt ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t. Vidutinė taršos vertė 2021 m. siekė apie 50 Eur/t. Vieta Pavadinimas Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2021, t Sumokėti[…]
Suomijos ir Baltijos šalių organizacijų kvietimas didinti bendradarbiavimą nuosekliam iškastinio kuro vartojimo nutraukimui regione.
Šiandien Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos visuomeninės organizacijos ir koalicijos pasirašė bendrą laišką, kviečiantį šalių lyderius puoselėti regioninį bendradarbiavimą siekiant nepriklausomybės nuo rusiško ir, ilgalaikėje perspektyvoje, viso iškastinio kuro. Laišką sudaro aštuonios rekomendacijos skirtos valstybių vadovams, į kurias kviečiama atsižvelgti iki Europos Tarybos posėdžio, vyksiančio kitą savaitę. Nuo karo Ukrainoje pradžios Suomija ir trys Baltijos[…]
Vokietija atsisako biodegalų
Vokietijos aplinkos ministerija dirba ties pasiūlymu atsisakyti pirmos kartos (gaminamų iš žemės ūkio žaliavų tinkamų maistui ir pašarui) biodegalų naudojimo iki 2030 m. Šis politinis pasikeitimas reikšmingai susijęs su stipriai augančiomis maisto produktų kainomis ir mažėjančia žemės ūkio žaliavų pasiūla dėl rusijos vykdomo karo Ukrainoje. Jokia kita ES šalis nepagamina tiek biodegalų kiek Vokietija –[…]
Klimato atšilimas greitėja
2022 m. balandį buvo pasiektas naujas anglies dioksido koncentracijos atmosferoje rekordas – 421,37 CO2 dalys milijonui. Jis buvo užfiksuotas San Diego universiteto Scripps Institution of Oceanography JAV, Havajuose esančioje Mauna Loa observatorijoje. Vyrauja mokslinis sutarimas, kad planetos būklė sveikam žmonijos egzistavimui – kuomet koncentracija neviršija 350 dalių milijonui. Prieš tai buvęs rekordas 2021 m. gegužę[…]
Rusijos sukeltas badas
Naujausio The economist numerio (2022 gegužės 20) vedantysis straipsnis yra apie artėjantį badą, kurį sukėlė rusijos karas Ukrainoje. Savaitraščio teigimu, rusija ir Ukraina eksportuoja apie 28 % eksportuojamų kviečių, 29 % miežių, 15 % kukurūzų ir net apie 75 % saulėgrąžų aliejaus. Vien Ukrainos maisto produktų eksportas aprūpina kalorijomis apie 400 milijonų žmonių. Dėl susidariusios[…]
Atsisakyti, rūšiuoti, deginti ar šalinti?
Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko: Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis[…]
Saulės energijos revoliucija: saulės elektrinės ant pastatų stogų – ES šalių palyginimas
VšĮ „Žiedinė Ekonomika“, kartu su CAN Europe tinklo organizacijomis, sukūrė „Engaging citizens and local communities in the solar revolution: Rooftop Solar PV Country Comparison“ (lietuviškai – „Gyventojų ir bendruomenių įtraukimas į saulės energijos revoliuciją: saulės elektrinių ant pastatų stogų įrengimo galimybių tarp ES šalių palyginimas“) apžvalgą, į kurią įtraukta ir situacija Lietuvoje. Siekiant išvengti skaudžių[…]
Plaukiojantys saulės moduliai
Suomija yra žinoma visoje Europoje kaip daugiausia ežerų Pasaulyje turinti šalis. Lietuva irgi gali pasigirti nemažu kiekiu ežerų – apie 6000 natūralių (ledyninės, karstinės ir upinės kilmės), kurių plotas didesnis nei 0,05 ha. Iš viso natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1.4 % Lietuvos teritorijos (920 km2). Taip pat Lietuvoje yra 507 valstybinės reikšmės tvenkinių, kurie[…]
Atsinaujinančios energetikos dalinimasis Briuselyje: „Sunsud“ projektas
„Sunsud“ projektas – tai 40 kWp galios saulės energijos elektrinė įrengta ant socialinio būsto pastato stogo, Briuselyje. 2020 metais pastatą administruojanti įstaiga Foyer du Sud nusprendė ant pastato stogo įrengti saulės elektrinę, kuri pagamintų elektros energiją suvartojamą bendrosioms pastato reikmėms ir taip sumažinti sąskaitas būsto gyventojams. Buvo planuojama įrengti daug mažesnės galios elektrinę, tačiau dėl[…]
Kiek permoka vilniečiai?
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje reikšmingai padidino energetinių išteklių kainas. Labiausiai tai paveikė tuos gyventojus ir miestus, kurie naudoja iškastinį kurą – “gamtines” dujas. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenis 2022 m. balandį šilumos šaltiniai Lietuvoje buvo tokie: Vilniuje didžiąją dalį šilumos tiekimo sudarė gamtinės dujos. Visi kiti didieji miestai jau beveik atsisakė gamtinių dujų. Tai[…]
JK geroji praktika: papildomas mokestis plastikinei pakuotei (neturinčiai perdirbto plastiko)
Jungtinėje Karalystėje nuo balandžio 1 d. plastikinei pakuotei, kuri pagaminama arba importuojama į JK, bus taikomas 200 svarų mokestis tonai, jeigu jos sudėtyje nėra 30 % perdirbto plastiko. Taip pat visi verslai, kurie per pastaruosius 12 mėnensių pagamino ar importavo ne mažiau nei 10 tonų privalo užsiregistruoti vietos mokesčių inspekcijoje, kad galėtų sumokėti šį mokestį.[…]
Kaip išgelbėti tūkstančius tonų maisto?
Žemės ūkio ministerija 2021 m. užsakė atlikti tyrimą Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas (atsisiųsti galima čia). Pagal parengtą ataskaitą matyti, kuriose grandinėse susidaro daugiausiai maisto atliekų: Iš viso Lietuvoje kasmet iššaistoma apie 393 928 tonų maisto. Didžioji dalis (apie 60 %) – namų ūkiuose.[…]
Vėjo jėgainių sparnuotės – link visiško perdirbimo ir antrinio panaudojimo
Per 5 ateinančius metus, didelė dalis šiuo metu eksploatuojamų vėjo jėgainių Europoje turės būti pakeistos, kadangi baigsis jų numatytas 20 – 25 metų naudojimo laikas. Kai kuriose Europos šalyse bus modernizuota daugiau negu pusė vėjo elektrinių įrengtosios galios. Lietuvoje vėjo energetika pradėjo vystytis gan neseniai – pirmoji vėjo elektrinė buvo pastatyta 2003 metais, todėl pirmosios[…]
Pakuočių atliekų tvarkymo ypatumai
Lietuvoje pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuoja LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. Pagal jį vartotojų (atliekų turėtojų) prievolė yra atskirti pakuočių atliekas nuo kitų atliekų, tai yra rūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje, ir naudotis organizuotomis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemomis. Tuo tarpu gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos: Šviesti ir informuoti visuomenę[…]
Paukščių migracija ir vėjo jėgainės
Grupė mokslininkų iš Didžiosios Britanijos East Anglia Universiteto savo straipsnyje “Hotspots in the Grid: Avian sensitivity and vulnerability to collision risk from energy infrastructure interactions In Europe and North Africa” pademonstravo kaip GPS sekimo duomenys gali būti panaudoti identifikuojant kur yra didžiausios rizikos vystant atsinaujinančios energetikos projektus dėl galimo susidūrimo su paukščiais. Perėjimas prie klimatui[…]
Šilumos švaistymas
Kas mėnesį Lietuvoje vykdomi šilumos tiekėjų aukcionai Baltpool prekybos sistemoje. Gegužės mėnesį didžiuosiuose šalies miestuose bus tiekiami tokie šilumos kiekiai iš atliekų deginimo jėgainių: Kauno ir Klaipėdos kogeneracinės jėgainės, kurios degina atliekas, per gegužės mėnesį prognozuojama, kad galimai į orą išleis maždaug 40 000 MWh. Perskaičiuojant šį skaičių per aukciono metu nustatytas šilumos kainas, tai[…]
Prioritetas maistui ar degalams?
Rusijos vykdomas karas Ukrainoje sukėlė globalaus masto pakeitimus maisto ir energetikos sektoriuose. Ar būtų įmanoma ką nors padaryti? Europos Sąjunga galėtų reikšmingai tas netektis kompensuoti nukreipdama biodegalams skirtą žemės ūkio produkciją į maisto gamybą. Tai galėtų ne tik sumažinti maisto ir degalų kainas, bet ir užkirstų kelią pasauliam maisto tiekimo šokui. Dėl nutrūkusio grūdų ir[…]
Plastiko perdirbimo ateitis žiedinėje ekonomikoje
Perdirbimas, ir ypatingai plastiko perdirbimas, toli gražu nėra dabartinio perteklinio vartojimo panacėja. Nėra galimybių perdirbimu išspręsti žmonijos priklausomybę nuo plastikų biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizių akivaizdose. Tuo pačiu, perdirbimas atlieka savo funkciją uždarant ciklą, kuomet visi kiti variantai, tokie kaip pakuotės atsisakymas ar pakartotinis naudojimas, yra nepritaikomi. ES tiesinėje ekonomikoje kasmet pagaminama apie 58[…]
Kaip efektyviai sumažinti elektros energijos išlaidas? Įsigyti saulės elektrinę išsimokėtinai!
Pagal dabartines prognozes elektros energijos kainos gali išaugti apie 80 – 90% jau antroje šių metų pusėje. Taigi vis daugiau gyventojų pradeda ieškoti alternatyvių būdų pažaboti kylančias energijos kainas. Vienas efektyviausių kelių – įsigyti saulės elektrinę ir apsirūpinti elektros energija pačiam. Lietuvoje tam yra sukurtos galimybės ne tik individualių namų gyventojams, bet ir žmonėms gyvenantiems[…]
Kaip sumažinti atliekų deginimo rizikas?
Atliekų deginimas, deja, yra didelė Lietuvos atliekų deginimo dalis. Tai yra netvari veikla, nes prarandamos žaliavos bei išskiriamas milžiniškas kiekis CO2. Tuo pačiu, kaip rodo nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Toxico Watch atliktas tyrimas, egzistuoja didelė toksinių medžiagų patekimo į aplinką tikimybė deginant atliekas. Dėl kai kurių aplinkos ministerijos biurokratų nenoro imtis iniciatyvos ir transformuoti Lietuvos ekonomiką[…]
Ispanija: papildoma garantija pirkimo-pardavimo sutartims sukūrė didžiausią atsinaujinančios energetikos PPA rinką Europoje
2021 metais įmonės Europoje įsigijo daugiau nei 11 gigavatų atsinaujinančios energijos per tiesiogines pirkimo-pardavimo (PPA) sutartis. Sutarties principas – vartotojas, kuris sunaudoja daug energijos, superka pagamintą elektros energiją ir ją suvartoja savo reikmėms. PPA sumažina riziką potencialiems investuotojams (pavyzdžiui, bankams), o tuo tarpu stambūs energijos vartotojai gali ilgai mėgautis stabilia tiekiamos atsinaujinančios energijos kaina. Šis[…]
Maisto atliekų rūšiavimas vis dar noro reikalas
Europos Sąjunga juda žaliojo kurso kryptimi ir ieško daugiau priemonių paskatinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Viena tokių yra privalomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas ir perdirbimas. Tai yra svarbu dėl keletos dalykų: Sutvarkytos maisto ir virtuvės atliekos turi ženkliai mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nei paliktos supūti sąvartynuose ar netgi neigiamą jei[…]
Organiško alaus darykla Škotijoje
Šiais laikais organiška produkcija vis populiarėja ir tampa labiau prieinama pirkėjams. Organiškos, be genetinės modifikacijos užaugintos daržovės nebėra naujiena, tačiau ar teko girdėti apie organišką alų? Ekskursijos į Škotiją metu, teko apsilankyti “Black Isle Brewery” alaus darykloje, kuri nuo 1998 metų gamina aukščiausios kokybės organiškus alaus produktus. Įmonė prioritetą skiria natūralumui bei gamtos apsaugai, o[…]
Gerieji pavyzdžiai iš Ispanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo plano
Ispanija yra stipri ir ekonomiškai išsivysčiusi Pietų Europos šalis. Pagal savo nominalų bendrąjį vidaus produktą gyventojui, Ispanija yra tarp labiausiai pažengusių pasaulio šalių nedaug atsiliekanti nuo Italijos ir formaliai turinti būti G20. Lyginant perkamąją galią, Lietuva yra panašiame lygyje. Su atliekomis situacija visai kitokia. Lietuvoje susidarantis komunalinių atliekų kiekis nuolat didėjo, tuo metu labiau ekonomiškai[…]
Vėjo energija prieinama kiekvienam gyventojui (II dalis)
Nors saulės elektrinių skaičius individualiuose namuose ir butuose sparčiai auga, Lietuvoje dar reikėtų padirbėti, kad vėjo energija taip pat taptų prieinama kuo daugiau vartotojų. Praeitame straipsnyje aprašėme, kaip vėjo jėgainių parkai galėtų veikti tuo pačiu modeliu kaip nutolusių gaminančių vartotojų saulės elektrinių parkai. Tam reikėtų paskirti paramą nutolusiems gaminantiems vartotojams ketinantiems įsigyti dalį vėjo jėgainės[…]
PVM ir energetinė nepriklausomybė
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje yra tolygiai augantis vartojimo mokestis taikomas prekėms ir paslaugoms. PVM, kaip ir dauguma mokesčių, keičia paklausos ir pasiūlos kreivę. Taikant jį prekės ir paslaugos brangsta, o parduodami kiekiai mažėja. Atitinkamai kuomet PVM mažėja, parduodamų prekių kiekiai (pvz. saulės modulių) didėja. Lietuvoje yra taikomi keli skirtingi PVM tarifai: standartinis 21 proc.[…]
Žiediškumo magija
Aplinkos ministerija praneša, kad Simonas Gentvilas “The Economist” renginyje apie tvarumą pristatė Lietuvos žiediškumo lyderystės projektus. Taip, Lietuvoje yra įmonių kurios naudoja vienkartinius plastiko (PET) buteliukus su įvairiu procentu (iki 100 %) perdirbto plastiko. Tokie ir panašūs veiksmai iš tiesų gali reikšmingai sumažinti ŠESD išmetimą bei šiek tiek padidinti žiediškumą. Deja, Lietuvoje jie yra pavieniai.[…]
Ar naujasis žiedinės ekonomikos paketas atneš reikšmingų pokyčių?
Europos Komisija išleido naują iniciatyvų rinkinį, kuris turėtų pagreitinti ekonomikos transformaciją į žiedinę. Potencialiai tai galėtų būti proveržio paketas, tačiau nėra pakankamai dėmesio greitiems veiksmams sumažinantiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus bei išteklių naudojimą, iš planetos ribų ir žmogaus teisių perspektyvos. Naujame pakete įtraukta: Tvarių produktų iniciatyva nukreipta į didesnį ES rinkoje esančių produktų žiediškumą[…]
Žemės ūkis ir saulės energetika: geroji patirtis iš Saksonijos
Saulės energetika gali būti laisvai derinama su žemės ūkio veiklomis teikiant dvigubą naudą ūkininkams. Remdamiesi gerosiomis praktikomis iš įvairių Europos šalių į neseniai sukurtą studiją įtraukėme konkrečius pasiūlymus kaip užtikrinti, kad saulės energetika galėtų darniai vystytis daugiametėse pievose ir ganyklose, ūkininkams neprarandant nuolatinių išmokų. Mūsų pasiūlymus galite rasti čia. VšĮ “Žiedinė Ekonomika” žvelgė ir į[…]
Vėjo pagaminama energija prieinama kiekvienam gyventojui
Nutolusio gaminančio vartotojo galimybė atsiradusi 2019 metais paskatino tūkstančius gyventojų lengvai pereiti prie tvarios energijos vartojimo savo namuose. Ši inovatyvi priemonė, kol kas įteisinta tik Lietuvoje, leido elektros energiją pagaminti vienoje vietoje, o suvartoti kitoje ir taip atvėrė galimybes daugiabučių namų gyventojams. Energetikos ministerijos duomenimis, 2022 metų pradžioje Lietuvoje buvo prijungta apie 20 tūkstančių gaminančių[…]
Ar atominė energetika yra gera kryptis Lietuvai?
Šiuo metu vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą yra būtinybė atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, tam kad nebūtų finansuojama karinė agresija ir taikių gyventojų žudymas. Remiantis 2022-03-22 duomenimis jau beveik 3500 civilių gyventojų neteko gyvybės dėl Rusijos agresijos. Kita irgi reikšminga priežastis nebenaudoti iškastinio kuro yra klimato kaita. Pasaulinė sveikatos organizacija skaičiuoja, kad pasikeitęs klimatas nusineša[…]
Stiklo pakuočių problema ir galimybės
Šiomis dienomis dažnas iš mūsų savęs paklausia ką galėtume padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai. Vieni iš stipriausių veikslų – pilietiškumas t.y. ne smurtiniai veiksmai siekiant paveikti Ukrainą užpuolusią agresorę – rusiją. Kyla klausimas kaip? Vienas iš būdų galėtų būti nepirkti rusijoje pagamintų produktų ar boikotuoti korporacijas vis dar veikiančias rusijoje. Kitas, ženkliai efektyvesnis – reikalauti[…]
Europos ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina stabdyti naftos ir dujų importą iš Rusijos
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos jungiasi prie daugiau kaip 60 Europos nevyriausybinių organizacijų vienijančio tinklo „Transport & Environment Europe” iniciatyvos ir ragina šalių vyriausybes kuo greičiau stabdyti iškastinio kuro importą iš Rusijos ir užbaigti tiesioginį karo prieš Ukrainą finansavimą. Kol pasaulis su baime stebi V. Putino invaziją Ukrainoje, Europa išgyvena didžiausią krizę per pastaruosius dešimtmečius. Europos miestuose[…]
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos
Ukraina šiuo metu yra užpulta Rusijos. Joje yra bombarduojami civiliai gyventojai ir vykdoma karinė agresija. Rusijos kariuomenė turėtų nedelsiant nutraukti veiksmus ir palikti Ukrainos teritoriją (įskaitant Krymą, kuris buvo neteisėtai aneksuotas 2014 m.). Galima rašyti ilgą Lietuvos-Rusijos santykių apžvalgą, bet esminis dalykas šiuo metu – Rusija yra reali grėsmė Lietuvai. Ir ji tiesiog šiaip nepraeis,[…]
Užstato sistemos plėtra Estijoje
2021 m. gegužės mėnesį Estijos pakuočių įstatymas buvo papildytas galimybe vyno ir stipriojo alkoholio gamintojams bei importuotojams jo tarą įtraukti į užstato sistemą. Įtraukiant naują vienkartinę ir daugkartinę tarą į Estijos sistemą atsiranda reikalavimas ją atitinkamai žymėti. Sistemos plėtros tikslas yra padidinti stiklo surinkimo bei perdirbimo rodiklius bei paskatinti gamintojus naudoti daugkartinius butelius. Vieni iš[…]
Viešasis sektorius turėtų sukurti precendentą žaliosios energetikos protrūkiui Lietuvoje
Lietuvoje yra virš 16 tūkstančių viešųjų pastatų iš kurių daugiau nei 80% yra žemos arba vidutinės energinės klasės. Nors viešieji valdžios ir savivaldybių pastatai sudaro mažą dalį Lietuvos pastatų fondo, jie turėtų tapti sektinu pavyzdžiu žalios energetikos plėtroje. Europos komisija neseniai išleido pasiūlymus pastatų energinio naudingumo direktyvai. Ši direktyva nurodo minimalius energijos suvartojimo standartus pastatuose,[…]
Vėjo energetikos tvarumas
Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030 m. atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumai sieks apie 7 GWp. Iš jų planuojama, kad maždaug 3.6 GWp sudarys antžeminės vėjo jėgainės, o 1.4 GWp jūrinės. Vėjas – pagrindinis atsinaujinančios elektros šaltinis ir turėtų reikšmingai prisidėti prie elektros tinklų dekarbonizacijos. Bet ar tokia energetika yra tvari? Dirva Preliminariai antžeminė vėjo energetika turi[…]
Tübingen miestas – išsilaisvinantis nuo taršos pakuotėmis
Vienkartinė pakuotė yra visą pasaulį kamuojantis iššūkis. Ji ne tik užteršia aplinką, gali būti surasta įvairiuose vandenyse bei vandenynuose, prisideda prie klimato kaitos bei miškų naikinimo, bet ir mikroplastiko pavidalu patenka į mitybos grandinę. 2022 m. yra išskirtiniai, nes atsirado pirmasis miestas, kuris meta iššūkį vienkartinei maisto bei gėrimo išsinešimo pakuotei. Nuo sausio 1 d.[…]
Bendruomenės naudojančios atsinaujinančius išteklius – ar ši banga pasieks ir Lietuvą?
Siekiant energetinės nepriklausomybės ir 100% energijos pagamintos iš atsinaujinančių išteklių reikia ne tik verslo susidomėjimo ir investicijų, bet ir aktyvaus bendruomenių ir piliečių įsitraukimo energijos gamybos plėtroje. Decentralizuota ir gyventojams priklausanti žalios elektros gamyba tai viena iš Europos sąjungos numatytų priemonių, siekiant klimatui neutralios ekonomikos. Tai suteikia visapusiškos naudos – vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai yra[…]
Žemės ūkis ir saulės energetika
Saulės šviesa – viena iš efektyviausių ir pigiausių atsinaujinančios energetikos rūšių. Lietuvoje jau geras dešimtmetis tokia energetika yra sėkmingai planuojama ir šiuo metu galima priskaičiuoti virš 250 MWp jau instaliuotos galios. Iki 2025 m. planuojama turėti 1 GWp, o 2030 m. – 2 GWp. Idealiu atveju saulės šviesos elektrinėms būtų naudojama užstatyta erdvė – stogai,[…]
Kaip paskatinti verslą Lietuvoje pirkti žaliąją energiją?
2021 metais įmonės Europoje įsigijo daugiau nei 8 gigavatus atsinaujinančios energijos per tiesiogines pirkimo-pardavimo sutartis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys tarp įmonių ir žaliosios elektros energijos gamintojų skatina atsinaujinančių išteklių plėtrą ir ženkliai sumažina neigiamą pramonės sektoriaus įtaką klimato kaitai. Tačiau tokios sutartys vis dar nėra populiarios Lietuvoje. Nuo 2019 m. pasikeitęs valstybės paramos[…]
Mitai apie vėjo jėgaines
Vėjo energetika po truputį plečiasi Lietuvoje ir vien 2021 m. Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimus statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia 1,81 GW. Tai yra gerokai daugiau nei Vyriausybės užsibrėžtame tiksle iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo jėgainių. Esant tokiai vėjo energetikos spartai, atsiranda galimybės Lietuvai tapti vieną iš valstybių, kuri[…]
Aplinkosaugininkai apie transporto problemas: politikams laikas parodyti pavyzdį ir išlipti iš dyzelinių automobilių
Aplinkosaugos organizacijos ragina politikus ir atsakingas valdžios institucijas atkreipti dėmesį į nesprendžiamus klausimus transporto sektoriuje. Pataikaudami rinkėjams Seimo nariai jau palaidojo automobilių taršos mokestį, o dabar ignoruojama netvarių degalų problema – Lietuvoje neįmanoma įsigyti dyzelino, kuriame nebūtų įmaišyta palmių aliejaus biopriedo. Pasak aplinkosauginės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, transporto sektorius – vienas iš didžiausių[…]
Planet-score produktų žymėjimas Prancūzijoje
Vartotojams tampa vis svarbesnis jų perkamų maisto produktų poveikis aplinkai. Ir čia į pagalba ateina planet-score, kurį pasiūlė Institut de Agriculture et de l’Aimentation biologiques (Prancūzijos ekologinio ūkininkavimo institutas). Planet-score remiasi maisto produktų būvio ciklo analize, kurios metu įvertinamas visas to produkto poveikis aplinkai nuo gamybos pradžios iki galutinio suvartojimo. Papildomai išskiriami keturi rodikliai, kurie[…]
Berlyno stogų birža
Vokietija labai rimtai žiūri į atsinaujinančią energetiką. Tą patvirtina pernai išrinktos valdžios planai pasiekti 80 % atsinaujinančios elektros iki 2030 m. bei paskutinę 2021 metų dieną uždarytos trys atominės jėgainės. Į saulės šviesos elektrą labai atsakingai žiūri ir Berlyno miesto taryba, kuri išsikėlė tikslą, kad iki 2050 m. 25 % sunaudojamos elektros Berlynas pasigamins iš[…]
Energetikos sistema, kuri išgelbės planetą?
Projektas „Energetikos infrastruktūros scenarijai atitinkantys Paryžiaus susitarimą“ (Paris Agreement Compatible Scenarios for Energy Infrastructure – PAC) parengė Europos energetikos vystymosi planą, kuris apribotų globalinės temperatūros kilimą iki 1,5°C. Ši 1,5°C riba, paremta pasaulio mokslininkų tyrimais, yra paskutinė saugi riba tiek planetai, tiek žmonijai. PAC scenarijus buvo kuriamas pilietinės visuomenės ir yra nuolat papildomas atsižvelgiant į[…]
Kaip Prancūzija pasikinkė saulę
Saulės šviesos elektrinės Prancūzijoje reikšmingiau pradėtos statyti nuo maždaug 2008 m. Po to kelis metus iš eilės naujų modulių kiekis augo dešimtimis kartų. Dar 2014 m. Solar Power Europe kaltino Prancūzijos vyriausybę ne tik per mažai skatinant, bet net ir aktyviai stabdant saulės energetikos plėtrą. Nuo to laiko viskas reikšmingai pasikeitė ir Prancūzija tapo viena[…]
Saulės šviesos elektrinės ant Badeno-Viurtenbergo žemės pastatų stogų
Badenas-Viurtenbergas yra vienas stipriausių ekonominių regionų ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Ten įsikūrusi beveik visa Vokietijos automobilių pramonė pradedant Mercedes ir baigiant Porsche. Deja, tai yra vienas iš mažiausiai atsinaujinančios energetikos pasigaminantis regionas, kurios elektros mikse tesudaro 15 %. Pagal Energiewende programą regionas 2050 m. planuoja naudoti 80 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių.[…]
Kas vyksta su Vienos stogais?
Austrijos sostinė Viena yra vienas tvariausių miestų pasaulyje. Vertinant oro kokybę, galimybes pasivaikščioti, perdirbimo ir kompostavimo programas – mažai miestų gali susilyginti. Taip pat mieste yra daugybė žaliųjų erdvių ir net pusė gyventojų į darbą keliauja viešuoju transportu. Be to Viena net 30 procentų energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių. Wien Energy – miesto šilumos ir[…]
Naujais tyrimais dėl deginimo jėgainių nustatyta, kad aplinka teršiama didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis
Atlikus naujausius tyrimus dėl atliekų deginimo jėgainių veiklos trijose šalyse – Ispanijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, – kurių rezultatus šiandien paskelbė Aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija „Zero Waste Europe“, aplink deginimo įrenginius nustatytas labai aukštas taršos lygis, o tai galimai kelia didelę riziką netoliese gyvenantiems žmonėms ir aplinkai. Siekiant įvertinti tikrąjį atliekų deginimo poveikį, organizacijos „ToxicoWatch Foundation“ atliktame biologinio[…]
Kolektyviniai saulės pirkimai – geroji praktika iš Esekso
iChoosr atsinaujinančių išteklių ekspertų grupė ir Esekso apskritis jau kelis metus įgyvendina “Solar Together Essex” schemą, kuri siekia palengvinti saulės šviesos energijos elektrinių įsigijimą vartotojams. Esekso apskrities taryba organizuoja kolektyvinius saulės modulių pirkimus ir taip padeda gyventojams gauti aukštos kokybės saulės elektrinių modulius, pasiūlo mažesnes saulės modulių kainas bei suveda vartotojus su patikimais tiekėjais. Kolektyvinius[…]
10 priežasčių atsisakyti vienkartinių pakuočių
Vienkartiniai maišeliai bei gėrimų ir maisto puodėliai ima dominuoti atliekų srautą miesto konteineriuose bei stipriai prisideda prie taršos bei klimato kaitos. Pateikiame 10 priežasčių kodėl verta atsisakyti vienkartinių pakuočių: 1. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pakuočių kiekis ir labai lengvų (plonesnių nei 15 mikronų storio) plastikinių maišelių kiekis nepaliaujamai didėja: 2. Už taršą sumoka tos[…]
Kaip suvaldyti žaliąjį smegenų plovimą?
Susirūpinimas aplinka ir planetos ateitimi yra augantis. Remiantis 2021 m. vasara paskelbta Eurobarometro apklausa, net daugiau nei 7 iš 10 (72 %) Lietuvių mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema. Taip pat net 13 % mano, kad klimato kaita yra opiausia pasaulinė problema, nepaisant to, kad Lietuva kaip ir kitos šalys vis dar yra[…]
Žirmūnų stotelė Dėk’ui ir Dirbtuvės atidarytos !
Džiaugiamės (jau 18-tos!) Dėk’ui stotelės atidarymu! Sulaukėme daug tvarumo idėjas plėtojančių draugų! (vieni atvyko net iš Portugalijos!) Bendravome/ diskutavome, dalinomės daiktais ir idėjomis, šypsenomis ir šiluma Jeigu ir nespėjote į atidarymą, nieko tokio, užsukite- labai laukiame visų! Stotelę rasite- Tuskulėnų g. 39 (prie IBar), Vilnius. Žirmūnų Dėk’ui stotelės darbo laikas: Antradienis- 11-18val. Trečiadienis- 11-18val. Ketvirtadienis-[…]
Teritorijų planavimas ženkliai paspartintų darnią atsinaujinančios energetikos plėtrą
Norint pasiekti ambicingų tikslų atsinaujinančioje energetikoje, yra tikslinga sukurti atsinaujinančių išteklių energetikos objektų specialųjį planą ir nustatyti prioritetines teritorijas vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinių statybai Lietuvoje. Skirta teritorija turėtų atitikti atsinaujinančių energetikos išteklių strategijoje numatytus tikslus, t.y. pasiekti, kad 100% suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Šiuo metu Lietuvoje pateikiama fragmentuota informacija[…]
Vienas kroviklis viskam
Rugsėjo 23 d. Europos Komisija pristatė savo ilgai lauktą pasiūlymą dėl bendro kroviklio elektronikos prietaisams. Pasiūlymas grindžiamas radijo įrenginių direktyva ir juo siekiama, kad būtų USB-C jungtis būtų privalomai naudojama įvairiuose elektronikos įrenginiuose. Dėl suderintos krovimo technologijos, krovikliai tampa nepriklausomi nuo savo įrenginių ir gali būti parduodami atskirai, tuo pačiu su visa reikiama informacija vartotojams.[…]
Karjerų panaudojimas energetikoje
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, pažeistos žemės, iškasus naudingąsias iškasenas, gali būti rekultivuojamos į: žemės ūkio naudmenas; vandens telkinius; miško žemės naudmenas; atsistatančias pelkines ekosistemas; kitos paskirties plotus (pasirenkamas, atsižvelgiant į pažeistos žemės išsidėstymą gretimų teritorijų atžvilgiu ir į vietos bendruomenės specifinius poreikius). Dažnai toks buvusio karjero rekultivavimas gali būti labai brangus. Alternatyva tokiai rekultyvacijai[…]
Gal jau laikas iš tikro spręsti tekstilės atliekų problemą?
Prieš beveik mėnesį aplinkos ministerija paskelbė, kad bus suteikiama parama savivaldybėms įsigyti tekstilės konteineriams. Atrodytų geria žinia. Bet ką ji reiškia? Tai, kad visų Lietuvos gyventojų sumokėti mokesčiai yra išleidžiami surinkti dalies gyventojų išmetamoms tekstilės atliekoms surinkti ir sutvarkyti. Ar tai yra teisinga praktika? Ne, nes pažeidžiamas principas “teršėjas moka”, t.y. už tekstilės atliekų surinkimą[…]
Pakartotinis naudojimas ir darnaus vystymosi tikslai
Socialinės įmonės, aktyviai veikiančios žiedinėje ekonomikoje, prisideda prie darnaus vystymosi tikslų. Kiekviena iš pakartotinio naudojimo veiklų (t.y. atnaujinimas, taisymas, pergaminimas ar paskirties pakeitimas) turi teigiamą poveikį šiose srityse: Įdarbinami socialiai pažeidžiami asmenys (pvz. neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai) arba jiems suteikiami nauji įgūdžiai. Daiktų mainai ir atidavimas (pvz. Stotelėse Dėk’ui). Socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas į darbo rinką,[…]
Kaip geriausiai atkurti suartas pievas?
Prieš naujus metus maždaug 30 tūkstančių ūkininkų gavo pranešimus, kad jiems reikės atkurti dalį suartų daugiamečių pievų t.y. pievų, kurias gaudami tiesiogines išmokas, įsipareigojo išsaugoti ir prižiūrėti. Visa tai dėl to, kad lyginant su referenciniais 2015 metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo labiau nei leidžiama, taip sukuriant[…]
Fejerverkų bėda
Artėjant naujametiniams paminėjimams, dažnas vartotojas neapsieina be bene pagrindinio šios šventės atributo – fejerverkų. Nors naujų metų sutikimo neįsivaizduojame be įspūdingo šviesų šou naktiniame danguje, vis daugiau miesto gyventojų atkreipia dėmesį į kitą, ne tokią šviesią fejerverkų pusę. Panagrinėkime, kas yra fejerverkai ir kokia jų įtaka žmogui bei gamtai. Daugeliui žinoma, jog pirmieji fejerverkai kilo[…]
Visi nauji pastatai su saulės elektrinėmis?
ES reguliavimas susijęs su aplinkosauga yra atnešęs labai didelius teigiamus pokyčius Lietuvoje. 2010 m. priimta ES direktyva, kuria siekiama sumažinti poveikį gamtai ir mažinti energetinę priklausomybę įpareigojo valstybes nares užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės nulinės energijos. Šiam reikalavimui įgyvendinti Lietuva numatė, kad nuo[…]
Daugiau jokio Bisphenol A plastike
ES Teisingumo teismas patvirtino, kad bisphenol A (BPA) – cheminė medžiaga naudojama kaip plastiko priedas – privalo būti įtrauka į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą dėl savo hormonus ardančių savybių. Po Prancūzijos valdžios institucijų mokslininkų darbo, Europos chemikalų agentūra (ECHA) identifikavo BPA kaip pavojingą endokrininei sistemai ir dėl to keliantį didelį susirūpinimą. Gruodžio 21[…]
Aplinkosaugininkai įspėja: visas žiemą parduodamas dyzelinas – tik su palmių aliejaus produktu
Aplinkosaugos organizacija „Žiedinė ekonomika“ atkreipia dėmesį, kad šią žiemą visuose degalinių tinkluose galima įsigyti tik dyzelino, kurio sudėtyje naudojamas iš palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD pagamintas biopriedas. Aplinkosaugininkai ragina Lietuvą sekti Europos Sąjungos (ES) didžiųjų valstybių keliu ir mažinti palmių aliejaus, dėl kurio gamybos naikinami atogrąžų miškai, naudojimą. Pasak „Žiedinės ekonomikos“ vadovo Domanto Tracevičiaus, degalų[…]
Uždaryti sąvartynai – ideali vieta vystyti saulės energetiką
Vienas iš didžiausių iššūkių vystant saulės energetiką yra tinkamos vietos suradimas. Jeigu tai daroma ant stogo – ypatingai efektyvu, nes neužima jokios papildomos vietos. Deja, stogų kiekis yra ribotas, tad dažniausiai tam nuomojamos mažo derlingumo žemės ūkio paskirties žemės. Ar yra geresnių vietų vystyti saulės energetikai? Puiki alternatyva tam galėtų būti seni sąvartynai. Juose daugybę[…]
Įkvepiančios animacijos veiksmui
Greenpeace atrinko sąrašą puikių animacinių filmukų apie įvairias aplinkosaugos problemas, kurios įkvepia veikti ir keisti situaciją: Plastiko istorija (Pietų Korėja) Sugedusi globali maisto sistema (puikiai tinka Lietuvos atveju) Vaistminsteris: Dauning gatvės nelaimė (Jungtinė Karalystė) Plastiko buteliuko istorija Total‘i nelaimė Kongo baseino atogrąžų miškams Teršėjai ir grobstytojai: Afrikos problemų priežastis VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia būti aktyviais[…]
Įmonės socialinę atsakomybę rodo veiksmais
Dažnai girdime, jog negalią turintys asmenys nenori dirbti, naudojasi valstybės pašalpomis, darbdaviai nepasitiki darbuotojo gebėjimais atlikti darbą tinkamai, o klientai sutikę neįgalųjį taip pat būna skeptiški pastarojo atžvilgiu. Projektu ,,Atsinaujink. Dėk’ui“ laužėme visus šiuos stereotipus, pritraukėme daug socialiai atsakingų įmonių ir pasiekėme puikių rezultatų. VšĮ „Žiedinė ekonomika“, bendradarbiaudama su socialine įdarbinimo agentūra VšĮ ,,SOPA“ ir[…]
Ryga siekia tapti pirmuoju zero waste miestu Baltijos šalyse
Lapkričio mėnesį Latvijos sostinė Ryga paskelbė, kad pateikė prašymą tapti beatliekiu (zero waste) miestu. Tai reiškia, kad Ryga dalyvaus Zero Waste Europe tam paruoštoje programoje, kuri padės pagerinti atliekų tvarkymo situciją mieste ir nukreipti ją link žiedinės ekonomikos. Skaičiuojama, kad Ryga yra daugiausiai komunalinių atliekų sukuriantis miestas Baltijos šalyse, tad tai yra nemažas iššūkis. Siekiant[…]
Naujos PVM lengvatos kovoje su klimato kaita
Egzistuoja paprasta tiesa mokesčių pasaulyje: tai kas bus apmokestinama mažiau – bus vartojama daugiau. Vienas iš tokių mokesčių, kuris liečia kiekvieną vartotoją, yra PVM mokestis. Tad PVM dydis vieniems ar kitiems produktams gali nulemti jų vartojimo tendencijas. Tą suprasdama, Europos Komisija pasiūlymus keisti PVM direktyvą buvo pateikusi dar 2018 m. Praeitą savaitę Europos vadovų taryba[…]
Tvarių Kalėdų gidas
Gražiausios metų šventės jau ne už kalnų, visi jau skuba pirkti dovanas, puošti eglutę bei galvoti kuom pavaišinti svečius. Gruodžio mėnesis yra taršiausias metuose, nes išmetama 25% daugiau atliekų, kurias sudaro nesuvartotas maistas, pakavimo popierius, ar pabodusios dekoracijos, net jei jos dar tinkamos panaudojimui. “Žiedine Ekonomika” kviečia akimirkai sustoti, nepasiduoti spaudimui pirkti ir per šventes[…]
Grūdai – eksportui, tarša – Lietuvai
Mažai kas žino, kad Lietuva, nepaisant nedidelio ploto, yra nemažas žaidėjas grūdų eksporto rinkose. Deja, blogai sudėliotos išmokos, skatina netvarią žemdirbystę ir milžinišką taršą. Ar toliau leisime skurdinti Lietuvos dirvožemį, teršime nitratais vandens telkinius ir prisidėsime prie klimato kaitos? Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje auginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln.[…]
Atsinaujinanti energetika – planetai ir bendruomenėms
Norint išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių, pasaulis turi kuo greičiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Numatytomis priemonėmis, jau iki 2030m. 50% visos šalyje sunaudojamos elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iki 2050m – 100%. Pasak „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos”, norint pasiekti šių tikslų, jau per šį dešimtmetį elektros, pagaminamos vėjo jėgainėmis, kiekis turi[…]
Pavyzdys Lietuvai: efektyvi daugkartinių vyno butelių sistema Katalonijoje
Daugkartinės pakuotės yra prioritetas Europos atliekų tvarkymo hierarchijoje. Deja, pastaruoju metu jų naudojimas mažėjo ir daugumoje Europos šalių vyno buteliai nėra pakartotinai naudojami. Siekiant išspręsti šią spragą buvo pradėtas vystyti reWine projektas, kuris įrodo, kad stiklinius vyno butelius galima sėkmingai įtraukti į užstato sistemą ir naudoti žiediškai. Tai yra ypač aktualu ir Lietuvoje, kuomet Seime[…]
Kas slypi po iš sintetinio pluošto pagaminto rūbo gamyba?
„Changing Markets“ organizacija paviešino ataskaitą apie nematomą greitos mados priklausomybę nuo iškastinio kuro. Apžvalgą būtų galima pradėti nuo termino išsiaiškinimo – pagal Kembridžo anglų kalbos žodyno pateiktą apibrėžimą greita mada (angl. fast fashion) – „rūbai, kurie pagaminti ir parduoti pigiai, tam kad žmonės būtų įgalinti dažniau juos pakeisti naujais“. Nuo 2000 metų mados sektoriaus produkcijos[…]
Miškai – daugiau nei mediena
Pirmadienį Aplinkosaugos koalicijos vedama nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų, bendruomenių ir aktyvistų grupė pareiškė pasitraukianti iš nacionalinio miškų susitarimo. Tuo pačiu Kaune pristatytame “nacionaliniame” miškų susitarime, deja, atsispindi tik komercinės medienos pramonės interesai ir siekis išlaikyti dabartinę situaciją. Miškai sukuria daugybė vertės: absorbuoja CO2, yra ekosistemų dalis ir įvairiausių gyvybės formų buveinės, turi sveikatingumo naudos bei yra[…]
Geroji Suomijos patirtis: pavyzdiniai žiediniai verslai I
Pastaraisiais metais Suomija yra pateikiama kaip šalis, kurioje gyvena laimingiausi žmonės taip pat kaip turinti vieną iš geriausių pasaulyje švietimo sistemų. Tuo pačiu, visas pasaulis žino apie Suomijos sausas, elnius, Nokia bei Laplandiją, kur gyvena kalėdų senelis. Ši šiaurėje esanti šalis yra viena iš ambicingiausių kovojant su klimato kaita ir užsibrėžusi, kad bus klimatui neutrali[…]
Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų atkeliauja iš maisto – žiedinė ekonomika tą galėtų pakeisti
Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]
Geroji patirtis JAV: biologinių atliekų surinkimas Sietlo mieste
Per pastaruosius 40 metų, Sietlo mieste (Vašingtono valstijoje) atliekų tvarkymo sistema tapo lanksti, efektyvi ir skatinanti prevenciją. Taip buvo sukurtos trys ilgalaikės naudos namų ūkiams: mažėjantis komunalinių atliekų kiekis, piniginiai sutaupymai ir reikšmingai sumažėjusi tarša bei neigiamas poveikis sveikatai. Biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas ir kompostavimas yra labai svarbus aplinkai, nes naudojant kompostą žemės ūkyje[…]
Apple ir teisė taisyti
Apple paskelbė, kad kai kurios dalys, įrankiai ir instrukcijos – pradedant iphone 12 ir iphone 13 – bus prieinami individualiems naudotojams JAV nuo 2022 m. Ateityje tas taip pat bus taikoma ir MAC kompiuteriams turintiems M1 plokštę ir pradėta plėsti į kitas šalis. Kaip praneša Apple iš pradžių ši programa bus taikoma dažniausiai taikomoms dalims[…]
Palmių aliejaus pabaiga?!
Prieš 18 metų įvykusioje COP9 konferencijoje Milane buvo daug diskutuojama apie palmių aliejaus plantacijų neigiamą poveikį klimatui, biologinei įvairovei ir miškams, ir būtinybę tą sustabdyti. Po kelių dešimčių tūkstančių orangutanų mirčių ir dešimčių milijonų hektarų atogrąžų miškų iškirtimo, šiuo klausimu vis dar tęsiasi diskusijos, o alyvpalmių plantacijos toliau plečiasi. Seniau buvusios pagrinde Indonezijoje ir Malaizijoje,[…]
Deginti ar kurti žiedinę ekonomiką?
Prieš gerus tris dešimtmečius atliekų deginimas atrodė kaip geras sprendimas – alternatyva sąvartynui ir gaunama „atsinaujinanti“ energija. Nemažai Europos Sąjungos šalių, pvz., Nyderlandai ar Švedija, dėl šios priežasties pastatė daug atliekų deginimo įrenginių. Dabar, esant klimato ir biologinės įvairovės krizėms, tai ne tik neefektyvu žaliavų atžvilgiu, bet ir turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Europos valstybės[…]
Beatliekiai miestai ir klimato neutralumas
Šiomis dienomis COP26 Glazge (čia) yra susirinkę daugybė vyriausybių atstovų ir kitų suinteresuotų šalių bandančių susitarti dėl sprendimų kovojant su klimato kaita ir prisitaikymu prie jos artimiausiais dešimtmečiais. Šie metai išskirtiniai ne tik vasarą Europoje prasiautusiais gaisrais ir potvyniais, bet ir tuo, kad išėjo šeštoji Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita (čia), kuri dar kartą įspėjo[…]
Ką daryti dėl maisto švaistymo?
Lietuvoje vis plačiau kalbama apie maisto švaistymo problemą ir būtinybę nerealizuotus maisto produktus atiduoti labdarai. Tai iš tiesų yra svarbu žinant, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio[…]
Daugkartinės pakuotės sistemos Europoje ir jas skatinantys teisės aktai
Kažkada buvo labai garsi frazė “popsas užknisa juodai”. Dabar tas galioja frazei “vienkartinis plastikas užknisa juodai”. Ir vienkartinis plastikas nėra būtinas, ir jis yra pakeičiamas, ir jau yra daugybė daugkartinės pakuotės pavyzdžių! Nuolat pildoma ir atnaujinama daugkartinės pakuotės sistemų Europoje duomenų bazė: https://www.reuselandscape.org/database Tam, kad daugkartinės pakuotės sistemos atsirastų, dalis ES šalių jau ima įvedinėti[…]
Maistas – vertybė. Kodėl jis švaistomas?
Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, Lietuvoje namų ūkiai išmeta virš 200 000 tonų maisto per metus. Tiek sveria didelis kruizinis laivas. Be šių atliekų dar yra prekybos, maitinimo, gamybos, auginimo grandyse susidarančios maisto atliekos. Ši problema yra visose vakarų pasaulio šalyse ir ją siekiama spręsti – ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ užsibrėžta sumažinti maisto švaistymą per pusę iki 2030 m. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pateikė pasiūlymus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kokių veiksmų[…]
3-mis laipsniais karštesnis pasaulis
The Economist žurnalas pristato kaip pasaulis atrodytų būdamas net trimis laipsniais karštesnis nei 1850-1900 m. vidurkis:
Žaliasis smegenų plovimas ir kaip jį atpažinti
Tikėtina, kad taip pat kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, Jums rūpi daryti aplinkai draugiškesnius apsipirkimus. Deja, tikrovėje visos tos pastangos gali nueiti niekais. Kitaip tariant, tampate “žaliojo smegenų plovimo” auka. Tokia klaidinanti reklamos strategija jau tampa mada. Bet ką tai reiškia? “Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas” yra marketinginė gudrybė pateikti produktus tvaresnius nei jie iš[…]
“Klimato mokykla” pristatymas
Per pastaruosius kelis mėnesis teko aplankyti daugybę mokyklų įvairiose Lietuvos vietose ir jose pristatyti trumpų dokumentinių filmų ciklą apie klimato kaitą (galima pasižiūrėti čia). Dokumentinių filmų “Klimato mokykla” ciklas susideda iš 6 filmų: Kas yra klimatas? Kas veikia klimatą? Koks bus pasaulio klimatas iki 2100 Koks bus Lietuvos klimatas iki 2100 Ką gali kiekvienas iš[…]
Mokslininkė B. Galdikas atkreipė dėmesį dėl kertamų miškų: „Rodykite pasauliui pavyzdį“
Lietuvoje viešinti antropologė ir garsiausia orangutangų tyrinėtoja Birutė Galdikas metu pasidalino savo įžvalgomis apie klimato kaitą, atogrąžų miškų naikinimą ir kasdienybę gelbėjant orangutangus. Mokslininkė paragino atkreipti dėmesį į smarkiai išaugusį palmių aliejaus vartojimą, dėl kurio išnaikinami miškai ir gyvūnija. Dėl palmių aliejaus giraičių sodinimo naikinami „žemės plaučiais“ vadinami atogrąžų miškai, kartu su jais naikinamos ir[…]
Brangi priklausomybė nuo iškastinio kuro
Šiais metais netyla kalbos kaip brangsta iškastinis kuras – nafta, dujos ir kiti. Lietuvą šie kurai paveikia net per kelis frontus – brangesnius degalus, šildymą ir elektrą. Visa tai yra tarsi sprogusis kokteilis ne tik kiek didesnėms išlaidoms už energetinius išteklius, bet ir infliacijai. Priklausomybė nuo iškastinio kuro taip pat mažina ir nepriklausomybę. Pagrindinis naftos[…]
National Geographic: Search for the Great Apes (1975)
Jau 50 metų Birutė Mary Galdikas tyrinėja orangutangus ir bando padėti juos suprasti kitiems žmonėms. Puikus 1975 metų National Geographic dokumentinis filmas apie jos darbą:
Vokietijos ekodizaino pažibos 2021
Vokietijos Ekodizaino apdovanojimas yra tvarių produktų, paslaugų ir konceptų, pasižyminčiu išskirtiniu dizainu, įvertinimas. Nuo 2012 m. Vokietijos aplinkos ministerija ir Vokietijos aplinkos agentūra, kartu su Tarptautiniu Berlyno dizaino centru, jį teikia kasmet. Visas 2021 m. nominantų sąrašas čia. Išrinkome tuos, kurie gali būti aktualiausi Lietuvos sąlygomis: CareTwice šampūno milteliai (CareTwice UG) Šampūno milteliai gali būti[…]
Pelkynų atkūrimas ir klimato kaita
ES ir visos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojo padaryti taip, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Įgyvendinant šį Paryžiaus susitarimą, didėja šalių įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Žemės ūkis yra ūkio šaka, kuri gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Reikia sutelkti[…]
Prancūzijos draudimas pardavinėti supakuotus vaisius ir daržoves
Prancūzijos ekologinės transformacijos ministerija pranešė apie 30 vaisių ir daržovių sąrašą, kuriuos bus draudžiama pardavinėti supakuotus į plastikinę pakuotę nuo 2022 m. sausio 1 d. (plačiau čia). Į sąrašą pateko tokios daržovės ir vaisiai: Porai, cukinijos, baklažanai, paprikos, agurkai, apvalūs pomidorai, kopūstai, žiediniai kopūstai, moliūgai, pastarnokai, ridikai, topinambai, šakniavaisiai, bulvės, morkos, svogūnai ir ankstyvosios ropės;[…]
The Story of Plastic (su lietuviškais subtitrais)
Emmy apdovanotas dokumentinis filmas “The Story of Plastic”, pasakojantis apie plastiko taršą, jau ir su lietuviškais subtitrais:
Geroji Kalifornijos patirtis įgalinant vartotojus
Kalifornijos gubernatorius Gavin Newson spalio pradžioje pasirašė žiedinės ekonomikos įstatymų projektus, kurie turėtų pagerinti skaidrumą, padidinti vartotojų pasitikėjimą perdirbimo sistema bei leisti Kalifornijos valstijai pajudėti nuo vienkartinio plastiko. Šie nauji įstatymai reikalauja, kad įmonės veikiančios Kalifornijoje būtų sąžiningos apie produktus, kuriuos parduoda: jeigu ant pakuotės ar produkto nurodyta, kad jis yra perdirbamas, tai reiškia, kad[…]
Medžiaginiai maišeliai – tvari mada ar nauja problema?
Kaip tvarus pokytis sukėlė dar vieną ekologinę problemą? Tvarumas ir aplinkosaugos klausimai jau tapo nauja raudono mados kilimo žvaigžde. Socialiniai tinklai bei Greta Thunberg prikėlė klimato krizės ir plastiko taršos problemas į naują šviesą. Vis daugiau pasaulio gyventojų atsižvelgia į savo vartojimo įpročius ir bando juos keisti į tvaresnius. Ar tai būtų dažnesnis keliavimas viešuoju[…]
Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje
Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]
Palmių aliejaus pramonės korupcija ir žiaurumas
Palmių aliejaus bendrovių vadovai slaptuose įrašuose patvirtina žmonių teisių pažeidimus Papua Naujojoje Gvinėjoje, šalyje kurioje auga trečias didžiausias pasaulio atogrąžų miškas. Tarptautines bendroves iš ten perkančias palmių aliejų ar PFAD galima sieti su miškų naikinimu ir vaikų darbu. East New Britain (ENB) – kirtimų ir palmių aliejaus įmonė, kuri turi sąsajų su Colgate-Palmolive, Nestle, Danone[…]
Kaip spręsti Baltijos jūros taršos problemą?
Baltijos jūra, nuostabus ir unikalus gamtos darinys, deja, patenka į labiausiai užterštų jūrų penketuką (čia). Tai yra dėl eutrofikacijos, kurią dėl maistinių medžiagų pertekliaus sukelia dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo ima trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas ir atsiranda toksiškų bakterijų. Net apie 98 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Remiantis[…]
Kaip skatinti taisymą Lietuvoje
Kiek ankščiau šiais metais seimo narys Lukas Savickas pateikė pasiūlymą suteikti GPM lengvatą už elektros ir elektronikos įrenginių taisymą, kuris įsigaliotų nuo 2022 m., galiotu tris metus ir leistų susigražinti iki 2000 Eur (plačiau čia). Finansų ministerija rugsėjo pradžioje paskelbė, kad nepritaria tokiam pasiūlymui dėl mažos naudos ir didelės administracinės naštos (plačiau čia). VšĮ “Žiedinė[…]
Teisė gauti vandens
2010 m. Jungtinių Tautų generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją 64/292 (nuoroda čia), kurioje pripažino žmogaus teise į vandenį ir kanalizaciją bei pradėjo laikyti švarų geriamą vandenį ir kanalizaciją kaip būtinybę visų žmogaus teisių realizavimui. Ši rezoliucija kviečia visas valstybes ir tarptautines organizacijas suteikti finansines priemones, gebėjimų stiprinimą ir technologijų perdavimą, kad šalys, ypatingai besivystančios, galėtų visiems[…]
Šiaurės šalių vartojimo įpročiai ir poveikis klimatui
Šiaurės šalių ministrų tarybos ataskaita apie namų ūkių vartojimą (nuoroda čia) parodo kiekvienos iš Šiaurės šalių vartojimą ir pateikia rekomendacijas kaip pasiekti tvaresnį ir klimatui draugiškesnį gyvenimo būdą. Namų ūkių vartojimas Šiaurės šalyse sudaro apie 60 % viso tų šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Šioje ataskaitoje analizuojamos keturios sritys: apgyvendinimo, transporto, maisto ir vartotojų[…]
Klimato kaitos kaštai ženkliai didesni nei žaliosios transformacijos
Europos centrinis bankas (ECB) paskaičiavo (studiją galima atsisiųsti čia), kad transformuojant dabartinę ES ekonomiką kainuotų ženkliai mažiau nei patirti visas su klimato kaita asocijuojamas fizines rizikas ir tą puikiai parodo šią vasarą Europoje siautę gaisrai ir potvyniai. ECB priėmė tokias išvadas po to kai apskaičiavo klimato rizikas 4 milijonams įmonių ir 1600 bankų veikiančių Europoje[…]
Vokietija atsisako palmių aliejaus ir PFAD
Nuo 2023 m. Vokietijoje nebebus naudojami biodegalai su palmių aliejumi ir PFAD. Prieš kelias dienas Vokietijos ministrų kabinetas priėmė tokį sprendimą. Vietoje palmių aliejaus ir PFAD bus skatinami pažangieji degalai pagaminti iš atliekų. Planuojama, kad tokių degalų daugės iki 2.6 % 2030 m. Taip pat nustatomas ir 4.4 % limitas. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja[…]
Geroji Ispanijos patirtis: mažiau plastiko vaisių ir daržovių pakavime
Nuo 2023 m. daržovių ir vaisių pardavimas plastike bus uždraustas Ispanijos prekybos centruose. Tai yra viena iš priemonių, kurią pateikia Ispanijos Ekologinės transformacijos ministerija. Naujasis reguliavimas (dokumentas čia) taip pat apibrėžia priemones, kuriomis bus skatinamas pirkimas produktų be pakuotės ir vandens buteliukuose atsisakymas. Draudimas pardavinėti supakuotus vaisius ir daržoves galios bet kokiam produktų kiekiui mažesniam[…]
Apsilankymas Austrijos 48er-Tandler naudotų daiktų parduotuvėje
Austrijos sostinėje Vienoje veikia išskirtinė parduotuvė pavadinimu 48er-Tandler. Ten galima rasti puikių pasiūlymų, vintažinių baldų, servizų, drabužių, knygų, sporto įrangos ir dar daug ko. O svarbiausia, kad viskas jau prieš tai buvo naudota, bet prikelta naujam gyvenimui. Naudotų daiktų pakartotinis naudojimas, visų pirma, prisideda prie mažesnio atliekų kiekių ir mažesnio naujų žaliavų naudojimo, o tuo[…]
Tarptautinė kompostuotojų diena Austrijoje
2021 rugsėjo 23 d. Austrijoje vyko kasmetinė tarptautinė kompostuotojų diena. Jų metu susirenka iš esmės visi Austrijos kompostavimo technikos gamintojai ir gyvai parodo kaip jų technika veikia. 7-oji įvyko Gneixendorf miestelyje, naujai išplėstoje kompostavimo aikštelėje, kurios dar nespėjo pagauti net palydovai. Nauji pajėgumai yra 35 000 tonų biologiškai skaidžių atliekų (pagrinde atskirai surinktų iš gyventojų)[…]
Naudotų daiktų prekybos centras Berlyne
Kam pirkti naują, kai geras naudotas kainuoja daug mažiau? Ilgą laiką vienu geriausiu pavyzdžiu kaip kurti ir skatinti zero waste kultūrą buvo ReTuna prekybos centras Švedijoje. Tačiau dabar jau metus veikia nauja žvaigždė: B-Wa (h) renhaus arba Re-use Super Store. Apie 650 kvadratinių metrų parduotuvė yra įsikūrusi Berlyno Kreuzbergo rajone esančioje universalinėje parduotuvėje. Joje galima[…]
Daugkartinė pakuotė.. prekybos centre!!!
Prekybos centrų tinklas Tesco nuo rugsėjo 13 dienos pradėjo 10-yje parduotuvių Anglijoje pilotą kartu su daugkartinės pakuotės platforma Loop. Pirkėjai įsigyje produktus daugkartinėje pakuotėje, galės ją sugrąžinti ir atgauti užstatą. Pilote dalyvaujančiose parduotuvėse galima rasti 88 skirtingų produktų iš šių gamintojų: Alberto Balsam, Bisto, BrewDog, Bulldog Skincare, Carex, Coca Cola, Dr Will’s, Ecover, Fever-Tree, Finish,[…]
Geroji Prancūzijos patirtis: anti-atliekų įstatymas
Prancūzija 2020 m. priėmė ambicingą įstatymą, kuris turi padėti ekonomikai transformuotis į žiedinę: Prancūzijos įstatymas kovai su atliekomis ir už žiedinę ekonomiką (nuoroda čia) arba kitaip anti-atliekų įstatymas. Juo skatinami gyventojai, savivaldybės ir įvairiausi verslai mažinti susidarančių atliekų kiekį bei užsiimti žiedine veikla. Šis įstatymas siekia paskatinti ir visuomenės transformaciją bei solidarumo ekonomiką. Be to,[…]
Ar PFAD yra atlieka?
Esame įpratę, kad atliekos neturi vertės ar turi ją net neigiamą. Tačiau visiškai priešingai yra su palmių aliejumi ir jo šalutiniu produktu – palmių aliejaus riebiųjų rūgščių distiliatu (arba PFAD). Per pastaruosius šešis metus PDAF kaina yra ne kartą buvusi didesnė nei palmių aliejaus. Tai vienareikšmiškai parodo, kad PFAD ne tik, kad ne atlieka, bet[…]
Transporto ateitis – elektra!
Vis mažiau liks akimirkų, kai tenka girdėti kažkur kriokiantį vidaus degimo variklį. Ir tai tik į gerą! Toliau augant ekonomikai ir esant aukštam privataus mobilumo poreikiui, transporto sektorius pastaruoju metu itin greitai keičiasi pradedant mobilumu kaip paslauga, inovatyviu parkavimo valdymu ir naujomis dviratėmis bei keturratėmis elektrinėmis transporto priemonėmis. Tai pagrinde vyksta dėl fundamentalių pasikeitimų trijose[…]
Ką Jungtinių Tautų ataskaita dėl klimato kaitos praneša verslui
Pastarieji ekstremalaus oro reiškiniai pasaulyje – nuo potvynių iki nevaldomų gaisrų – sukėlė skaudžias gyvybės netektis, milžiniškus nuostolius gamykloms bei ūkiams, suardytus transporto tinklus ir energijos tiekimo sutrikimus. Šie poveikiai parodo, kad įmonės turėtų būti pasiruošusios neturintiems precedento įvykiams susijusiems su klimato kaita. Paskutinė Jungtinių Tautų ataskaita dėl klimato kaitos pateikia aiškiausią įspėjimą apie neišvengiamą[…]
Kodėl verta tapti sertifikuotu Zero Waste miestu?
Yra ne viena priežastis kodėl savivaldybės norėtų prisijungti prie Zero Waste miestų sertifikavimo sistemos. Pirmiausia, sertifikavimas yra paremtas pagal nepriklausomą trečiosios šalies sertifikavimo standartą, kuris garantuoja patikimumą ir autentiškumą. Politinis statusas ir teigiamas įvaizdis, kuris įgyjamas su tuo (tapimu vienu iš Europos lyderiaujančių miestų, kurie sertifikuoti zero waste), yra ne tik prestižo dalykas, bet ir[…]
0 palmių aliejaus Prancūzijos degaluose!
2021 m. rugsėjį (čia) buvo patvirtinta, kad Prancūzijos mokestinės išimties panaikinimas palmių aliejui veikia ir 2020 m. Prancūzijos degaluose nebuvo panaudotas nė gramas palmių aliejaus. Kaip visa tai pavyko? Dar 2009, Europos Sąjunga priėmė savo pirmąją direktyvą dėl atsinaujinančios energijos. Vienas iš jos tikslų buvo pasiekti 10 % atsinaujinančios energijos transporto sektoriuje 2020 m. Tam[…]
Slovėnijos zero waste miestas Vrhnika
21 kilometro atstumu nuo Slovėnijos yra įsikūręs nedidelis Vrhnika miestelis su maždaug 8.5 tūkstančio gyventojų ir apie 18 tūkstančių visoje savivaldybėje. Jis ypatingas tuo, kad 2014 m. kartu su kitomis dviem savivaldybėmis (Borovnica ir Log-Dragomer) tapo zero waste miestais. Šių savivaldybių zero waste įsipareigojimai čia. Po 2004 m. sąvartyno mokesčiai Slovėnijoje labai išaugo ir pasiekė[…]
Vokietijos ir Austrijos geroji taisymo patirtis
Kaip būtų galima taisymą padaryti pigesnį ir taip labiau norimą daryti? Austrijoje ir Vokietijos Tiuringijos žemėje, gyventojai gali atgauti dalį išleistų pinigų už taisymą! Pagrindinis šiandienos taisymo barjeras yra aukšta taisymo kaina lyginant su naujo produkto pirkimu. Čia viešais pinigais finansuojama parama gelbsti, nes padeda sumažinti kaštus naudotojui per dalinį išlaidų kompensavimą. Tokia parama yra[…]
1/3 pasaulio medžių rūšių yra pavojuje
Botanic Gardens Conservation International (BGCI) ataskaita (čia) skelbia, kad iš maždaug 17500 medžių rūšių, maždaug 30 % visų susiduria su išnykimo rizika, o 440 rūšių turi mažiau nei 50 vienetų gamtoje. Bendras pavojuje esančių medžių rūšių skaičius yra maždaug dvigubai didesnis nei žinduolių, paukščių, amfibijų ir reptilijų kartu sudėjus. Tarp labiausiai riziką patiriančių medžių rūšių:[…]
Klimato kaitos kaupiamoji problema
CO2 kaupiasi atmosferoje ir išsilaiko ten mažiausiai kelis šimtus metų. Tai reiškia, kad kuo daugiau išmesime CO2, tuo drastiškesni pokyčiai bus reikalingi, siekiant sumažinti CO2 išmetimus, norint neviršyti vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimo 1.5°C lyginant su vėlyvu XIX a.
Toksiški produktai
Pastaruoju metu rinkoje vis dažniau pasirodo įvairiausios pakuotės ir produktai (kaip alternatyvos plastikui) besiskelbiančios, kad jos yra aplinkai draugiškos, savaime suyrančios ir t.t. Deja, dažniausiai tai yra žaliojo smegenų plovimo teiginiai, nes aplinkai draugiškų vienkartinių pakuočių tiesiog nebūna. Jų gamybai yra reikalingos medžiagos ir energija. O netinkamai pašalinus tokias pakuotes – jos gali tapti taršos[…]
Tyrimas: Lietuvos pašto “aplinkai draugiški” siuntinių maišeliai
Praėjusią savaitę pasirodė informacija apie naujus, neva aplinkai draugiškus, UAB “Lietuvos paštas” vienkartinius siuntinių maišelius. Deja, jau pranešime yra net keli, kurie gali būti priskirti žaliajam smegenų plovimui (anglų kalba greenwashing). Visų pirma nėra tokio dalyko kaip aplinkai draugiškas vienkartinis siuntinių maišelis. Tokio produkto gamybai yra sunaudojamos medžiagos bei energija, kurios, šiuo atveju, nėra 100[…]
Kodėl už neperdirbtą plastiką turėsime mokėti mes visi?
Europos Sąjungos valdančios institucijos 2020 m. liepą sutarė įvesti 800 EUR/tonai neperdirbto pakuotės plastiko mokestį nuo 2021 m., kuris sumokamas į ES biudžetą (plačiau čia). Tikslas paskatinti šalis nares mažinti plastiko pakuotės atliekas ir pereiti į žiedinės ekonomikos modelius. Kiek tai kainuos Lietuvos biudžetui? Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros turimais duomenimis (čia), 2019 m. Lietuvoje[…]
Metano dujos: iššūkiai ir galimybės
Viena iš pagrindinių žinučių, kurias siunčia Jungtinių Tautų ataskaita dėl klimato kaitos – remiantis fiziniais mokslais, net jeigu valstybės sumažins savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus daugiau nei valstybės yra pasižadėjusios, “labiau tikėtina nei ne”, kad žemės vidutinė temperatūra 2050 m. bus 1.5°C didesnė nei antroje 19 amžiaus dalyje. Kita ataskaitos dalis yra labiau stebinanti,[…]
Pamokos iš kitų šalių: plastiko mokestis
Vienkartinio plastiko naudojimas yra didelė problema visame pasaulyje. Vienas iš dalinių tokios problemos sprendimo būdų – naudoti perdirbtą plastiką vietoje naujo tokiems vienkartinio plastiko gaminiams. Taip atsidarytų uždaras ciklas, kaip pvz. su stiklu ar aliuminiu, kuomet yra poreikis ne tik kurti surinkimo infrastruktūrą šioms žaliavoms, bet ir komercinė nauda naudojant antrinę žaliavą, nes nauja yra[…]
Greenpeace: neigiamas pramoniniu būdu užauginto maisto poveikis aplinkai ir kaip tai galima išspręsti
Problematika: Sistemos suvokimas: Sprendimai:
Kiek maisto išvaistoma Lietuvoje?
Kiekvienas kilogramas iššvaistyto maisto reiškia, kad žemė, vanduo, žmogaus darbas ir iškastinis kuras panaudotas jį auginant (pvz. traktoriui ar mineralinėms trąšoms) ir transportuojant netenka prasmės. Taip pat tas maistas galėjo būti suvartotas kieno nors kito. Kas yra daroma siekiant sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje? Kol kas beveik nieko. Pavienės organizacijos, tokios kaip Maisto bankas, prisideda nemažai[…]
Lietuvos medžiagų suvartojimas
Kasmet Lietuvos ekonomikoje yra sunaudojami milžiniški žaliavų srautai, įvairiose srityje. Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. Lietuvoje vienam gyventojui buvo sunaudojama apie 18.5 tonos žaliavų. Lyginant su kitomis šalimis, tai yra ženkliai daugiau nei Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose (apie 8 tonas gyventojui), kiek daugiau nei apie Vokietijoje ar ES vidurkis (apie 13 tonų gyventojui), bet reikšmingai[…]
Ekologinės žemdirbystės revoliucija
Garsi Marko Tveno citata “Pirk žemę, jos daugiau nebegamina” yra aktuali ir Lietuvoje. Remiantis valstybinio žemės fondo duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3 404 778 ha, t. y. apie 52,2 proc. šalies ploto: 2 996 885 ha sudarė ariamoji žemė, 391 927 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 15 966[…]
Jungtinių Tautų 6-oji klimato kaitos ataskaita: pagrindiniai grafikai
Rugpjūčio 8 d. buvo paviešinta Jungtinių Tautų 6-oji klimato kaitos ataskaita (visi susiję dokumentai čia). Joje, kaip niekada matyti, kad nesiimant skubių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir prisitaikyti prie pasikeitusio klimato, Pasaulio ir Lietuvos laukia dideli iššūkiai susiję su kylančia temperatūra, didėjančiais krituliais bei stichinių nelaimių dažnumu ir stiprumu. Pateikiame čia[…]
Pamokos iš Vokietijos: ambicingesni pakuočių sektoriaus pokyčiai nei Lietuvoje
Nuo liepos 3 d. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, įsigaliojo draudimas tiekti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius. Primename, kad prekybininkai nebegali pateikti į ES rinką plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionėlių lazdelių, taip iš iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų vienkartinių gaminių bei maisto ir gėrimų indelių, pagamintų iš polistireno putplasčio.[…]
Mitai: atliekų deginimas kaip sprendimas klimato kaitai ir neperdirbamoms atliekoms
Prieš gerus septynis metus AB “Lietuvos energija” (dabar AB “Ignitis grupė”) atstovai nuolat pasakodavo sprendimų priėmėjams Seime ir Aplinkos ministerijoje bei visuomenei, kad atliekų deginimas: padės išspręsti neperdirbamų atliekų problemą; sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Deginamos tik neperdirbamos atliekos – PANEIGTA Vis daugiau tyrimų ir studijų, tokių kaip Europos Komisijos Tvarių finansų techninės ekspertų[…]
Daugkartinių sauskelnių sistema
Remiantis Zero Waste Europe surinkta statistika, 2017 m. ES buvo sunaudoti apie 33 milijardai vienkartinių sauskelnių ir susidarė apie 6 731 000 tonų atliekų. Perskaičiuojant kiekvienam gyventojui gaunasi daugiau nei 13 kg per metus ir tai sudaro apie 3 % visų ES komunalinių atliekų. Vienkartinės sauskelnės tuo pačiu siejamos ir su dideliu poveikiu klimato kaitai[…]
Žiediniai verslai rizikuoja mažiau ir uždirba daugiau
Lietuvoje Žiedinė ekonomika gali sumažinti net 42 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų (plačiau čia), kurie negali būti pašalinti atsisakant iškastinio kuro, taip kovojant su klimato kaita, biologinės įvairovės praradimu ir tarša. Žiedinė ekonomika yra paremta trimis principais – pašalinti atliekas ir taršą, laikyti kuo ilgesnį ir intensyvesnį laiką naudojamas medžiagas bei atkurti natūralias sistemas.[…]
Gerasis Italijos pavyzdys skatinant organinių trąšų naudojimą
Pjemonto regionas Italijoje yra garsus visame pasaulyje dėl keletos dalykų – vynų (daugiau nei pusė vynuogynų turi kilmės registraciją), saldumynų (Ferrero), kavos (Lavazza) ir triufelių. Tai yra vienas iš pačių stipriausių žemės ūkio regionų ne tik Italijoje, bet ir Europos Sąjungoje. Deja, dėl to susiduriama su nemaža problema – itin didele vidaus vandenų tarša nitratais.[…]
Daniškos atliekų žymėjimo piktogramos – žingsnis atgal
Ne itin suprantama kodėl Šiaurės šalių taryba Lietuvoje taip siūlo Danijoje veikiančias atliekų žymėjimo piktogramas. Visų pirma – vien dėl to, kad Lietuvoje ir Danijoje yra skirtingos atliekų tvarkymo taisyklės ir praktikos. Taip pat, mažai ką suteikia jų “unifikuojantis” žymėjimas, nes dauguma iš piktogramų yra ir taip labai aiškios. Kuomet statybinėms atliekoms, vietoje kelių piktogramų[…]
Mažiau atliekų deginimo -> mažesnis poveikis klimatui ir daugiau darbo vietų
Lietuvai siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. būtina pasukti žiedinės ekonomikos keliu. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) dalis, susijusi su medžiagomis ir paslaugomis, sudaro apie 42 % Lietuvoje. Remiantis tarptautine energetikos agentūra, siekiant klimato neutralumo yra būtinos medžiagų efektyvumo ir žiedinės ekonomikos strategijos, tokios kaip atliekų mažinimas, pakartotinį naudojimas ir perdirbimas. Skatinant vis[…]
Europos klimato migrantai
Esame įpratę migrantus matyti kaip neturtingus žmones, besikeliančius per Viduržemio jūra į Italiją, per Graikijos-Turkijos ar Lietuvos-Baltarusijos sieną. Tačiau vis daugiau žmonių Europoje yra priversti palikti savo namus ir patys tapti migrantais dėl šylančio klimato. Dažnai yra tokia situacija, kad šalys ir žmonės prisidedantys prie klimato kaitos mažiausiai yra vienos iš labiausiai nukenčiančių dėl jų[…]
Tyrimas atskleidžia kiek “tvarus” RSPO sertifikuotas palmių aliejus
Pernykštis tyrimas (nuoroda čia) apie sertifikuotas palmių aliejaus plantacijas ir jų ryšį su miškų naikinimu pateikia įrodymus, kad nemaža jų dalis yra įkurdinta ant neseniai atogrąžų miškais padengtos žemės. Tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale “Total Environment Science”, analizuojami palydovų vaizdai nuo seniausių 1984 m. iki 2020 m. Jame apimtos visos 78 vietovės Indonezijoje ir 173[…]
Ar Lietuvoje gali būti stichinis potvynis?
Po potvynio Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, per kurį, deja, žuvo šimtai žmonių, buvo atkreiptas dėmesys į klimato kaitą. Pastarasis potvynis nėra tiesiogiai sukeltas klimato kaitos, bet jo stiprumas ir atsiradimo tikimybė – taip. Lietuva irgi yra pažeidžiama potvyniams. Jie praktiškai kasmet įvyksta Rusnės regione. Stichinis potvynis yra buvęs ir 1931 m. Vilniuje: Reikia turėti omenyje,[…]
Verslo vaidmuo žiedinėje ekonomikoje
Žiedinės ekonomikos koncepcija leidžia mums sutelkti dėmesį į išteklių klausimus ir į tai, kaip jie naudojami ir valdomi verslo kontekste. Šiuo metu mes naudojame per daug išteklių, jie naudojami per greitai ir tik labai maža jų dalis yra panaudojama pakartotinai. Verslo kontekste yra daug išteklių strategijų, kurios gali išspręsti šią problemą. Šiame straipsnyje pasistengsime paaiškinti,[…]
Azoto ir fosforo trąšų naudojimas sukelia bestuburių mažėjimą
Daugiau nei 200 maistinių medžiagų naudojimo tyrimų meta-analizė rodo, kad dėl bendro N + P (Azoto ir Fosforo) naudojimo sumažėja bestuburių skaičius ir daroma išvada, kad maistinės medžiagos gali prisidėti prie pasaulinio bestuburių mažėjimo. Iš 207 maistinių medžiagų naudojimo tyrimų autoriai įvertino 1 679 atvejus (patikrino iš 7 348, nustatytų literatūros paieškoje). 88% atvejų buvo[…]
Kursime ar deginsime darbo vietas?
Įsidarbinimo galimybės yra svarbios bet kurioje ekonomikoje, ypatingai ekonominio atsigavimo po pandemijos metu. Šiuo metu vyriausybė, savivaldybės ir privatus sektorius svarsto kur investuoti siekiant ateityje pasiekti didžiausią augimą, dalis iš jų bus teikiant prioritetą “žalumui” ir “klimato neutralumui”. Tuo pačiu svarbu įvertinti ir šių investicijų naujų darbų sukūrimo potencialą. C40 organizacijos miestai skaičiuoja, kad vien[…]
Ko nepasako Bayer, Corteva, BASF ir Syngenta?
Intensyvus žemės ūkis yra susijęs su didelio masto poveikiu biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, apsirūpinimu maistu ir žmonių sveikata, tad svarbu pereiti prie tvaresnes, tačiau produktyvios ūkininkavimo praktikos! Vokietijoje buvo atlikta studija (peržiūrėti galima čia), kurioje vertinamos tvarios kraštovaizdžio, dirvos ir augalininkystės praktikos didinančios biologinę įvairovę ir derlių tradicinėse kviečių auginimo sistemose. Gauti rezultatai rodo, kad[…]
Deklaracija: nevyriausybinės organizacijos ragina ištaisyti spragą dėl palmių aliejaus naudojimo
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad plečiant alyvpalmių plantacijas Pietryčių Azijos šalyse sparčiai naikinami atogrąžų miškai, o į atmosferą patenka dideli anglies dvideginio kiekiai, žūsta gyvūnų ir augalų rūšys. Europos Sąjungoje (ES) vis stiprėja aplinkosauginis judėjimas, nukreiptas prieš globalų miškų nykimą ir netvariai išauginamų žaliavų, tokių kaip palmių aliejus, besaikį vartojimą. Juk vartodami palmių aliejaus turinčius produktus[…]
Barselona seka “Zero Waste” miestų pėdomis
Barselonos miestas po sėkmingo pirmojo piloto pradeda diegti atskirą atliekų surinkimą visuose rajonuose. Sarrià rajone pasiekusi gerų rezultatų, atskiro surinkimo sistema prieš 3 savaites buvo išplėsta į Sant Andreu rajoną ir pasiekė įspūdingų rezultatų: vos per kelias dienas surinkimo rodiklis išaugo nuo 30 iki 70 proc. Tai pirmas žingsnis iki 2025 m. įdiegti atskirą atliekų[…]
Pandemijos keliama tarša
Greičiausiai pasaulyje neliko ne vieno žmogaus, kuris nebūtų paliestas COVID-19 pandemijos. Tai buvo ir vis dar yra vienas sudėtingiausių šių laikų periodų. Karantinai ir privalomosios apsaugos priemonės tapo karčios kasdienybės atributais. Gyventojai saugo save ir kitus, dezinfekuodami rankas ar mūvėdami pirštines, dėvėdami burną ir nosį dengiančias kaukes, tačiau kur šios priemonės dingsta? Turbūt neberasime gatvės[…]
Dokumentinis filmas “Žaliasis auksas”
Sergio Ghizzardi dokumentinis filmas “Žaliasis auksas” parodo kaip dėl ES biodegalų paklausos išaugo palmių aliejaus poreikis su visais neigiamais padariniais aplinkai ir žmonėms – klimato kaita, atogrąžų miškų kirtimu, biologinės įvairovės nykimu, žemių atiminėjimu ir žmonių išnaudojimu.
Griežtesnis aplinkosauginis reguliavimas gali sukurti ekonominę naudą
Lietuvoje yra gajus mitas, kad Lietuvai priimant griežtesnę aplinkosauginę politiką bus lėtinamas ekonomikos augimas. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vyksta atvirkštinis procesas. Klimato kaita ir aplinkos taršos iššūkiai yra šiandienos problema, kuriuos reikia spęsti dabar. Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai toliau didėja (transporto ir žemės ūkio sektoriuose) , o nuo oro taršos Lietuvoje kasmet[…]
Ar pica gali būti be atliekų?
Savaitgaliais, ir ne tik, ne vienas iš mūsų leidžia sau pasimėgauti greitu maistu su pristatymu į namus. Dažnai tai būna pica, kuri kilusi iš Italijos, bet jau yra gerai įsitvirtinusi ir Lietuvoje. Picos Lietuvoje yra visuomet pristatomos kartoninėje dėžutėje su plastikiniu laikikliu ir, dažnai, su plastike esančiais padažais. Už visų tų pakuočių surinkimą ir tvarkymą[…]
Austrija – antroji šalis ES be palmių aliejaus degaluose
Austrija šių metų pradžioje priėmė nurodymą (teisės aktas čia), kad nuo 2021 m. Liepos 1 dienos biodegalai pagaminti iš aukštą žemės keitimo riziką turinčių žaliavų nebebus laikomi biodegalais. Pirmoji tą padarė Prancūzija. Deja, per pastaruosius 10 metų ES palmių aliejaus ir PFAD naudojimas biodegalams padidėjo daugiau nei 3 kartus! Primename, kad palmių aliejaus ir jo[…]
Palmių aliejus kelia didžiulę grėsmę atogrąžų miškams ir klimatui
Mokslininkai vieningai sutaria: jeigu norime išgelbėti pasaulį ir išlaikyti jį tokį, kokį jį pažįstame šiandien, turime sumažinti aliejinių palmių plantacijų skaičių. Indonezijoje, Malaizijoje, o pastaruoju metu ir Afrikoje bei Lotynų Amerikoje kasmet iškertami didžiuliai atogrąžų miškų masyvai tam, kad jų vietoje būtų galima įrengti palmių plantacijas. Mokslininkai neabejoja, kad palmių aliejus kelia didžiulę grėsmę ne[…]
Kodėl dega vandens paviršius (ir planeta)?
Kas iš tikrųjų nutiko Meksikos įlankoje praeitą savaitę? Ar tai dar vienas nelaimingas atsitikimas, o gal tai dabartinio klimato situacijos iliustracija? Penktadienio rytą Meksikos įlankoje įvyko povandeninio dujų vamzdžio nutekėjimas, sukėlęs stulbinantį gaisrą ant vandens paviršiaus. Vamzdžiai buvo užsukti, o pats gaisras buvo gesinamas azotu 5 valandas. Šį iškastinio kuro regioną kontroliuoja “Petróleos Mexicanos” arba[…]
Vokietijos depozito sistema
Detaliai pateikiama informacija apie Vokietijos užstato sistemą. Vienas didelis privalumas lyginant su užstato sistema Lietuvoje – daugkartiniai PET buteliai. Tokie buteliai yra patys draugiškiausi aplinkosauginiu požiūriu (daugiau informacijos čia). VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą pakeisti mokestį už aplinkos teršimą taip, kad naudoti daugkartinius PET buteliukus būtų pigiau nei vienkartinius.
Kiek žiedinė ekonomika prisidėtų prie kovos su klimato kaita?
ES ir nacionalinės institucijos turėtų fundamentaliai permąstyti savo pastangas kovoti su klimato kaita, jeigu bus siekiama Europą paversti pirmuoju klimatu neutraliu žemynu iki 2050 m. ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Pastaraisiais dešimtmečiais didžiausias dėmesys buvo atsinaujinančiai energetikai ir pagal ES tikslus, bent jau Lietuvoje, visos užduotys yra įvykdomos (plačiau čia). Tačiau atsinaujinanti energetika tėra pusė istorijos[…]
Per pastaruosius 10 metų dėl ES degalų politikos iškirsti Nyderlandų dydžio atogrąžų miškai, pagrindinis kaltininkas – palmių aliejus
Europos biodyzelino poreikis siekiant panaudoti jį kaip degalus automobiliams ir sunkvežimiams tikėtina, kad prisidėjo prie Nyderlandų dydžio atogrąžų miškų iškirtimo. Viskas prasidėjo kuomet 2010 m. įsigaliojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, numatanti 10 % atsinaujinančių išteklių energijos užduotis kiekvienoje ES šalyje narėje iki 2020 m. Tai sukūrė paklausą, pagrinde palmių aliejaus iš Pietryčių Azijos, kuomet maždaug[…]
Pamokos iš Šri Lankos
Šri Lanka daugeliui žmonių asocijuojasi su Ceilono arbata. Iš tiesų, ši sala yra ketvirta didžiausia arbatos gamintoja pasaulyje. Tuo pačiu, Šri Lanka tampa pirmąja pasaulyje šalimi, kuri uždraudžia palmių aliejų ir alyvpalmių plantacijas! Alyvpalmės pirmą kartą atvežtos į Šri Lanką dar 1968 m. tuo pačiu importuotas ir jų apdulkintojas – Afrikinė veržlė (African palm weevil).[…]
Pokarantininė dviračių infrastruktūra
Dar iki 2020 gegužės mėnesio Briuselio Rue de la Loi-Wetstraat buvo keturių juostų, mašinomis užkištas, greitkelis einantis per Belgijos sostinę. Ir neįtikėtina, bet per naktį viskas pasikeitė ir Briuselio gyventojus pasitiko nauji dviračių takai. Tikimasi, kad žmonės atsisakys perpildytų autobusų ir traukinių bei pasirinks sveikesnį gyvenimo būdą – ėjimą pėsčiomis ar minimą dviračiu. Poreikis aktyviam transportui[…]
Loop – Daugkartinio naudojimo pakuotės sprendimas mažmeninėje prekyboje
Džiugu, kad vis daugiau vartotojų pasaulyje reikalauja mažmeninės prekybos įmones bei įvairius gamintojus sumažinti nereikalingų pakuočių naudojimą. O tai skatina gan nemažas permainas! Iš tiesų, nemažai mažmeninės prekybos įmonių bando sukti tvarumo keliu. Tiesa, ne visada teisingai, pvz. naudodamos popierinius maišelius – nors jie prie klimato kaitos prisideda ženkliai daugiau nei plastikas (plačiau čia). Dalis[…]
Zero Waste Darbai
Pasaulinė aplinkos diena yra puiki proga pradėti daryti gerus darbus aplinkai: Pereiti prie daugkartinės maisto ir gėrimų pakuotės Naudotis nemokamais vandens fontanais Pasirašyti #wechoosereuse deklaraciją Pakeisti savo vaikų vienkartines sauskelnes į daugkartines Atsisakyti vienkartinių maišelių ir naudotis daugkartiniais Pasirašyti manifestą už daugkartinius ir visiems prieinamus menstruacijų produktus Kviesti gamintojus kurti daugkartinius ir perdirbamus produktus Pasirašyti[…]
Palmių aliejus.. svieste?!
Šių metų pradžioje daugybė Kanados gyventojų ėmė pastebėti, kad jų sviestas kambario temperatūroje išlieka kietas ilgiau. Apie tai socialiniuose tinkluose pasidalinusi Van Rosendaal sulaukė daugybės panašių atsiliepimų, kad kažkas su jų sviestu nėra gerai. Pagrindinis įtariamasis – palmių aliejaus naudojimas karvių pašaruose. Iš pradžių Kanados pieno pramonė neigė, kad ūkininkai naudoja palmių aliejų ir jo[…]
Popierinės pakuotės paslaptis
Niekas neskamba taip gerai kaip visiškai popierinis kavos puodelis ar popierinės maisto išsinešimo dėžutės. Piliečiui, kuriam rūpi vienkartinio plastiko įtaka aplinkai, širdis tiesiog sušyla, pamačius vietoje tradicinės plastikinės pakuotės popierinę, kuri (pramoniniame) komposte suirs ir taps dirvožemiu. Vis daugiau kavinių ir restoranų renkasi tokią ‘aplinkai draugiškesnę’ alternatyvą, tiekdami maistą išsinešimui. Skamba per gerai, kad būtų[…]
Kiek kompostas sekvestruoja CO2?
Jau žinome, kad kompostas yra pigesnė ir tuo pačiu naudingesnė augalams naudingesnė trąša nei mineralinės. Tačiau koks komposto poveikis klimatui? Komposto naudojimas leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Pastarųjų poveikis klimatui svyruoja maždaug ties 1400 kg CO2 ekvivalento 1 tonai mineralinių trąšų. Norint pakeisti 1 toną mineralinių trąšų, reikia maždaug 10-15 tonų komposto (priklausomai nuo to[…]
Vienkartinių kavos puodelių poveikis klimatui
Vienkartiniai kavos puodeliai yra labai pigus ir paprastas būdas pasimėgauti kava, ir dėl to jie nevaldomai išplito. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet sunaudojame apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių. Kiek iš jų perdirbama? Maždaug 0. Remiantis Spyros Foteinis studija, turime, kad vidutinis kavos puodelis sveria 12 g ir popieriaus bei polietileno santykis jame yra 17:1. Vieno[…]
Ūkininkai ūkininkams: kompostas apsimoka!
Mineralinių trąšų naudojimas, plačiai paplitęs Lietuvos žemdirbystės ūkiuose, deja, turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Vien Lietuvos trąšų gamintojas AB “Achema” per metus išmeta daugiau nei 10 % visos Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų! Ar galime rasti tvarių alternatyvų? Taip! Tai yra kompostas. Jo nauda: Tad kiek komposto reikia, kad būtų galima pakeisti mineralines trąšas? Kaip[…]
Pigi Lietuvos įmonių lengvųjų automobilių tarša
Transporto sektorius yra atsakingas už 31 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir nuo 2005 m. iki 2019 m. augo net 50 %! Didžioji dalis šių ŠESD sudaro keleiviniai automobiliai, kurių 2019 m. Lietuvoje registruota buvo virš 1 500 000 vnt. Lietuvoje jau kuris laikas veikia automobilių registracijos mokestis, kuris taikomas tiek[…]
Popierinių maišelių ekologiškumo mitas
Džiaugiamės, kad kai kuriose Europos šalyse yra ribojami vienkartiniai maišeliai. Ir ne tik plastikiniai, o visi vienkartiniai maišeliai. Daugumos iš jų naudojimo trukmė vos siekia 20 min. Vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra tapę sinonimu su tarša ir vartotojiškumu. Net jeigu gyventojas juos rūšiuoja – dažniausiai neperdirbami, o patekę į gamtą yra kelis šimtus metų. Palyginimui, išrūšiuoti[…]
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje 2020
Kad ir kiek asmeniškai besistengtume prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo savo veiksmais, Lietuvoje yra tokių pramonės ir energetikos įmonių, kurių išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai nubraukia bet kokias visuomenės pastangas. Pateikiame 10 daugiausia prie klimato kaitos prisidedančių įmonių sąrašą su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, 2021-05-09 rekviztai.lt ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal[…]
Antropocenas – žmonių epocha
Jau greičiausiai nieko nenustebins faktas, jog žmonija drastiškai keičia planetos paviršių – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki žemės paviršiaus pritaikymo agrokultūrai. Tačiau, kokią įtaką iš tiesų žmonės daro aplinkai? XXI a. prad. Nobelio premijos laureatas, chemikas, Paul Crutzen iškėlė hipotezę, jog žmogaus veikla tampa tokia reikšminga, kad ji nustelbia natūralius gamtinius veiksnius, todėl[…]
Klimato kaitos rizikos
Swiss Reinsurance Company Ltd., arba dar žinoma kaip Swiss Re, yra didžiausia pasaulyje perdraudimo bendrovė, įsteigta dar 1863 m. Šių metų balandį Swiss Re institutas išleido klimato kaitos rizikų tyrimą “Klimato kaitos ekonomika: ne veiksmas nėra pasirinkimas”, kuriame detaliai išanalizavo kiek įvairias šalis gali paveikti su klimato kaita susiję reiškiniai – kylanti temperatūra, didesnė ekstremalių[…]
Europos Parlamentas kviečia sukurti bendrą ES dirvožemio apsaugos politiką
Europos Parlamentas, po debatų su Europos Komisija ir Taryba, balandžio 28 dieną priėmė rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos ES mastu. Juo Europos Parlamentas kviečia Europos Komisiją paspartinti savo veiksmus ir priimti ambicingus ES dirvožemio apsaugos teisės aktus. Pilnas rezoliucijos tekstas čia. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirvožemio apsaugos apima daug skirtingų sričių – biologinę įvairovę, nulinę taršą,[…]
Elektromobiliai yra vienintelis būdas išsivaduoti iš taršos transporto sektoriuje
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad jau 2030 m. metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 %. Bet ar tai yra daug ar mažai? Remiantis Wikipedia duomenimis, 2020 m. elektromobilių (kartu su hibridais) rinkos dalys įvairiose šalyse: Norvegijoje jau 2020 m. elektromobilių sandoriai sudaro beveik 75 % visų automobilių sandorių. Švedija (32.2 %) ir Nyderlandai (24.6 %)[…]
Dviračių kaštų naudos analizė
Dviračių infrastruktūra yra turtas visuomenei! Didžiausia nauda gaunama visuomenės sveikatos sektoriuje pvz. dėl mažesnio sergamumo. Kaštų naudos analizė gali padėti apskaičiuoti ar atitinkamas dviračių infrastruktūros projektas yra gera investicija. Kaštų naudos analizė yra sistematinis, holistinis metodas analizuojantis žinomus projekto efektus. Transporto kaštų naudos analizė susideda iš dviejų dalių: poveikio individualiam transporto naudotojui ir to naudotojo[…]
Pamokos iš Afrikos
Jau daugybė ES šalių yra priėmusios vienokius ar kitokius ribojimus susijusius su vienkartinių plastikinių maišelių ribojimus. Tačiau mažai kas žino, kad vieni pirmųjų tokių ribojimų kilo Ruandoje – mažytėje Pietų Afrikos valstybėje. Nemažai kas yra apie Ruandą girdėję dėl ten 1994 m. vykusio genocido bei puikaus Holivudinio filmo apie tai. Ruandos gyventojai buvo nepatenkinti esama[…]
Ar vis keisime išmaniuosius telefonus kas 2 metus?
Maždaug 30 % išmaniųjų telefonų naudotojų pakeitė savo telefoną dėl to, kad senojo funkcijos reikšmingai suprastėjo ir 19 % dėl to, kad programinė įranga nustojo veikusi. Keisdami išmaniųjų telefonų programinės įrangos atnaujinimo galimybes, kartu su jų taisymo informacija, galėtume išplėsti išmaniųjų telefonų naudojimo laikotarpį. Kasmet Europoje parduodami apie 200 milijonų išmaniųjų telefonų. Vidutiniškai kiekvienam reikia[…]
Pakartotinis sportbačių naudojimas? Taip!
Kasdieninis judėjimas yra vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo ligų. Pasak biologijos mokslų daktaro Alberto Skurvyno, jėgos ir aerobiniai praktimai 30-50 % sumažina tikimybę susirgti apie 40-čia lėtinių ligų, mažina uždegiminius procesus organizme, stimuliuoja. Kviečiame visus nuolat judėti! Gali kilti klausimų ar galima tą padaryti su tvaria avalyne? Kol kas, deja, nėra beveik jokių galimybių[…]
Pakuočių žymėjimo absurdas
Lietuvos teisėkūros institucijų laikas Lietuvoje yra labai brangus ir jis galėtų būti išnaudojamas reikalingų teisės aktų leidybai. Deja, tai yra labai toli nuo realybės. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomi pakeitimai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Būtina transponuoti Europos Sąjungos direktyvą dėl vienkartinio plastiko. Tuo pačiu, gretimai, keliauja ir absurdiški pasiūlymai,[…]
Darbo vietų sukūrimas ir pakartotinis naudojimas
Remiantis Žiedinės ekonomikos veiksmų planu, darbo vietos susijusios su žiedine ekonomika ES nuo 2012 iki 2018 metų augo 5 %. Deja, išlieka reikšmingas atotrūkis tarp tyrimų ir visuomenės supratimo, kad žiedinė ekonomika gali sukurti kokybiškas ir įtraukias darbo vietas. RREUSE atliktas socialinių įmonių dirbančių pakartotinio naudojimo sektoriuje tyrimas atskleidžia, kokią vertę sukuria socialinės įmonės tuo[…]
Transporto sektoriaus tarša ir lobizmas
Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius yra vienas iš dviejų, kurių CO2 išmetimai didėjo. Aplinkos apsaugos agentūra, prognozuoja, kad transporto sektoriaus išmetimai 2030 m. lyginant su 2005 m. sumažės 21 % ir metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 %! Bet ar tai įmanoma, kuomet tendencijos rodo, jog transporto sektoriaus ŠESD išmetimai reikšmingai augo[…]
Zero Waste miestai Europoje
Vienas iš darbų programos punktų yra “Parengti ir įgyvendinti perėjimo prie beatliekio ir neutralaus poveikio klimatui miesto, atrinkto bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociaciją, bandomąjį projektą”. Iš tiesų, surasti pavyzdį neutralaus poveikio klimatui miestą yra be galo sunku. Arčiausiai prie to tikriausiai priartėja Kopenhaga, kuri nuosekliai jau pastaruosius 20 metų dirba, kad 2025 m. taptų tokiu klimatui[…]
Waste Trade prekyba atliekomis
Kelias link žiedinės ekonomikos sistemos Europoje yra temdomas nepatogia tiesa apie plastikų atliekų siuntas toli už Europos ribų – į Pietryčių Azijos valstybių rankas. 2018 metais Kinija pareiškė, jog uždaro savo sienas svetimų šiukšlių importui, siekdama apsisaugoti nuo užsienio plastiko taršos. Pasaulinėje rinkoje toks akibrokštas sukėlė nemažą chaosą. Išsivysčiusioms šalims teko ieškoti alternatyvų, kur siųsti[…]
Vienkartinio plastiko ataskaita
2020 metais Break Free From Plastic judėjimas atliko vienkartinio plastiko taršos tyrimą 55 pasaulio šalyse. Su 14 734 savanorių pagalba, buvo atlikti 575 auditai visame pasaulyje, kurie atskleidė TOP10 taršiausių kompanijų vardus: The Coca-Cola Company; PepsiCo; Nestlé; Unilever; Mondelez International; Mars, Inc.; Procter & Gamble; Philip Morris International; Colgate-Palmolive; and Perfetti Van Melle. Šie vardai[…]
Savivaldos pakuotės mokestis sprendžiantis vienkartinės pakuotės problematiką
Pasaulis ir Lietuva springsta nuo vienkartinių pakuočių. Jau dabar apie 50% popieriaus, 40% plastiko ir 30% stiklo yra sunaudojama vienkartinėms pakuotėms. Deja, didžioji dalis iš jų ne tik yra neperdirbamos (geriausiu atveju sudeginamos su dideliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu – CO2 pėdsaku arba pašalinamos sąvartyne), bet dažnai atsiduria trečiosiose valstybėse, tokiose kaip Malaizija. Jau[…]
Pasaulinės pakuočių tvarumo tendencijos
Per pastaruosius kelerius metus pakuočių sektorius visame pasaulyje pradėjo reikšmingai keistis. Mažai įmonių nori būti asocijuojamos su didžiuliais plastiko kiekiais vandenynuose ar tuo, kad jų pakuotės yra tinkamos tik šalinimui sąvartyne ar deginimui. Su tuo nebesitaiksto ir vartotojai, reikalaujantys pokyčių. Vartotojams rūpi tvarumas, bet jiems reikia daugiau informacijos. Vartotojai yra pasirengę sumokėti daugiau už tvarią[…]
Kokie bus ateities žalieji viešieji pirkimai?
Viešieji pirkimai kasmet sudaro milijardus eurus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jau kuris laikas, kai kurios ES šalys sugeba įgyvendinti savo eko-inovacijų programas bei pradėti ekonomikos transformaciją pasitelkdamos viešuosius pirkimus. Ir ne bet kokius viešuosius pirkimus, o žaliuosius viešuosius pirkimus! Viešųjų pirkimų žalinimas buvo numatytas Vyriausybės programoje ir pamažu įgauna formą. Balandžio 1-mą[…]
Filmo “Seaspiracy” apžvalga
Dabar bene pats populiariausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis filmas “Netflix” platformoje yra dokumentika “Seaspiracy”, ir tikrai neveltui. Nors “Žiedinė ekonomika” dažniausiai nagrinėja pakuočių, tvarumo, kompanijų klausimus, ši dokumentikos iškelta žuvininkystės pramonės problema yra daug aktualesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Filmų kūrėjas ir vandenynų entuziastas Ali, pamatęs dabartinius vandens gyvūnų likimus per socialinius tinklus[…]
Kviečiame prisidėti prie Zero Waste miestų Lietuvoje sukūrimo!
Skirkite 1.2 % savo GPM VšĮ “Žiedinė ekonomika” (paramoes gavėjo kodas: 304213511) ir pažadame, kad kitais metais (2022), Lietuvoje jau bus pirmasis Zero Waste miestas!
“Maxima” greenwashing’as
Neseniai teko susidurti su dar vienu Greenwashing pavyzdžiu vienoje iš superparduotuvių “Maxima”. Jei dar neteko girdėti apie Greenwashing triukus, su jais galite susipažinti čia. Paprastai kalbant, tai yra didžiųjų kompanijų įsitraukimas į tvarumo, ekologijos populiarumo bumą, manipuliuojant sąmoningų vartotojų pasitikėjimu. Ir Lietuvos produkcijos milžinė “Maxima”, didžiausia plastiko pardavėja šalyje, nėra išimtis. Iš pirmo žvilgsnio, tai[…]
Plastics: Last Week Tonight with John Oliver (HBO)
John Oliver puikiai paaiškina mūsų planetos problemą su plastiku. Gal šis video įkvėps įstatymų priėmėjus imtis veiksmų?!
CO2 mokestis kaip išeitis
Visa Europos Sąjunga (o tuo pačiu ir Lietuva) su Žaliuoju Kursu užsibrėžė tikslą tapti pirmu klimatui neutraliu kontinentu iki 2050. Tuo pačiu 2020 m. gruodį ES įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus mažiausiai 55 % iki 2030 m. Siekiant tokio sumažinimo, prireiks milžiniškų teisinių pakeitimų, politinių priemonių, skatinimo schemų ir įvairiausių finansinių instrumentų. Viena[…]
Webinaras: Renkuosi daugkartinį naudojimą!
Webinaras apie: zero waste apsipirkinėjimą: ką turime Lietuvoje bei Europoje; zero waste parduotuvės Vilniuje Alpana Unpacked įkūrėjos Anos įspūdžius apie parduotuvės atidarymą bei sunkumus; Šveicarijos startuolio reCircle, gaminančio ir tiekiančio daugkartinius maisto bei gėrimų indelius restoranams, istoriją ir idėją; daugkartinę pakuotę ir jos pavyzdžius; diskusiją su tvarios gyvensenos influenceriais apie pokyčių įtakojimą kitiems.
PRAUSIUOSI BE PLASTIKO: kokia situacija vonioje ir ką galime rinktis
Dar vienas serijos “keičiu savo rutiną” straipsnis. Šįkart įsigilinsime į maudymosi procedūras: kiek plastiko bei vienkartinių pakuočių čia randame ir kaip tai galime pakeisti. Plastikinė pakuotė Įprastai prausimosi metu panaudojame bent 2-3 produktus (išskyrus vaikinus, kurie galbūt naudoja šampūną ir dušo želė viename): šampūną, plaukų balzamą ir dušo želė. Tada gali prisidėti įvairūs kiti dalykai:[…]
RECIRCLE: maisto išsinešimas daugkartiniuose indeliuose
Šveicarijos zero waste startuolis reCircle, įkurtas 2016 m., dabar jau dirba su 1 360 restoranų šalyje. Įmonė įvertino, jog, vienam žmogui naudojant jų daugkartinį indelį bent kartą per savaitę, galima išvengti 1,5 kg plastiko šiukšlių. Kaip viskas veikia? Įprastai maistui ir gėrimų išsinešimui naudojami vienkartiniai polistireno (turėtų būti uždrausti nuo 2021 m. liepos mėn.), plastikiniai[…]
DAUGKARTINIAI PRODUKTAI: ką nuolat naudoja žmonės, atradimai ir ZW parduotuvių įžvalgos
Zero waste (toliau – ZW) terminas daliai žmonių jau nebe naujiena. Judėjimas, gimęs iš poreikio mažinti plastiko taršą, jau iš lėto tampa įstatymų ir sisteminių pokyčių dalimi. Nors dar yra nemažai ką nuveikti, šiame straipsnyje mes norime pasidžiaugti ir pasidalinti tuo, ką daugkartinio naudojimo renkasi žmonės, kokius netikėtus atradimus jie padarė, kas perkamiausia ZW parduotuvėse[…]
Zero Waste apsipirkinėjimas: galimybės, kainos
Kad geriau suprastų Zero Waste (toliau – ZW) apsipirkinėjimą Europoje, Eunomia, Zero Waste Europe, Reseau Vrac atliko 10-yje šalių įsikūrusių bepakuočius produktus siūlančių parduotuvių tyrimą ir numatė ateities tendencijas. Iš esmės ZW rinka auga; ES 2030 m. pardavimai turėtų sudaryti apie 1,2 milijardus Eur. Tyrime buvo pasirinktos parduotuvės, kurios didžiąja dalimi siūlo bepakuočius produktus ir neanalizuotos[…]
Beatliekiai miestai plinta Kroatijoje
Kroatijos aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija Zelena Akcija (Zero Waste Kroatija) ir Krk salos atliekas tvarkanti savivaldybių įmonė Ponikve eko otok Krk d.o.o., sutarė dalyvauti projekte “Perėjimas į beatliekė visuomenę, po vieną savivaldybę”. Dėka šio projekto, Krk salos savivaldybės pradės procesą gauti beatliekio Europos miesto sertifikatą. Sertifikatas yra išduodamas toms savivaldybėms, kurios oficialiai priima beatliekę strategiją, paremtą[…]
“Greenwashing” pavyzdžiai
“Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas”, deja, yra auganti problema. Tą suprasdamos tarptautinės institucijos, tokios kaip Europos Komisija, imasi iniciatyvos surasti ir atkreipti visuomenės dėmesį į augančią problematiką. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, net apie pusės tirtų įmonių “žalieji” teiginiai neturi jokio pagrindimo. O net 42 % atvejų teiginiai buvo klaidinti arba specialiai siekė suklaidinti vartotoją. Matydami[…]
Daugkartinės pakuotė – išeitis iš pakuočių krizės
Skaičiuojama, kad apie Europoje pakuotėms sunaudojama apie 50 % popieriaus ir 40 % plastiko. Tuo pačiu pakuotės sudaro apie trečdalį visų komunalinių atliekų. Su Covid-19 pandemijos atsiradimu, pakuočių kiekis išaugo dar labiau. To pavyzdys yra pakuočių kalnai Vilniuje ir nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei pakuočių tvarkymo organizacijos (“Žaliasis taškas”, “Gamtos ateitis” ar “Pakuočių tvarkymo organizacija”)[…]
Kas geriausiai tvarkosi su komunalinėmis atliekomis?
Komunalinių atliekų tvarkymas yra ta sritis, kur tiek institucijos, tiek piliečiai, gali parodyti savo valią prisidėti prie žiedinės ekonomikos ir kovos su klimato kaita. Eurostat pateikia 2019 m. geriausiai su komunalinėmis atliekomis besitvarkančių šalių sąrašą: Vokietija išlieka neginčijamais lyderiais, o Slovėnija (neturinti nei vienos atliekų deginimo jėgainės) yra net antra. Lietuvos rodikliai 2019 m. sumažėjo[…]
Palyginimas: vienkartinė ir daugkartinė pakuotės, jų poveikis aplinkai
Augant populiacijai, greitėjam gyvenimo tempui bei sparčiai vystantis technologijoms, paruoštų produktų vartojimas pasidarė kaip niekad didelis. Jau dabar Europoje apie 36 proc. namų ūkio atliekų sudaro pakuotė. Kol kiekviena šalis atskirai susiduria su šiukšlių tvarkymo ir per greito resursų eikvojimo sunkumais, visame pasaulyje prarandama 80-120 milijardų dolerių dėl pakuotės, kuri galėtų būti dar kartą panaudojama[…]
Daugkartiniai gėrimų buteliai Lietuvoje – fikcija ar galimybės?
Lietuvos ekonomika ne tik, kad nemažina savo klimato kaitos pėdsako, remiantis Aplinkos ministerija, 2019 m. ŠESD išmetimai didėjo 1 %, bet ir turi mažėjantį žiediškumo indeksą, kuris 2019 m. tesiekė 4 %. Esant tokiai ekonomikos dinamikai, reikia imtis visokių įmanomų priemonių. Daugkartinės pakuotės yra vienos iš tokių! Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama apie stiklo pakuotės surinkimą[…]
Zero Waste Europe: išdrįsk įsivaizduoti geresnę ateitį
Įsivaizduok – atsibundi 2040 m. rytą. Apsidarai ir viskas atrodo normalu. Ar tikrai? Zero Waste Europe savo istorija kviečia aplinką ir sveikatą tausojančius skaitytojus įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateitis, jei šiandien priimsim reikalingus įstatymus, keisime daiktų dizainą ir sieksime tvaresnio pasaulio. Pirmiausia, pastebi, jog oras yra švaresnis ir gaivesnis. Prieš porą dešimtmečių priimti įstatymai dėl[…]
RePack: zero waste internetinis apsipirkinėjimas
RePack pasiūlė uždaro rato apsipirkinėjimą internetu, sumažindami pakuotės atliekas 96 proc., bet išlaikydami tą pačią klientų aptarnavimo kokybę. Šiais laikais žmonės gali apsipirkti iš bet kurios pasaulio vietos bet kuriuo metu. Pasak Euromonitor International, 2021 m. e-komercija taps pagrindinis mažmeninės prekybos būdas. Pasak Eurostat, 2018 m. net 69 proc. interneto vartotojų pirko internetu. Nors tai[…]
ZWE ataskaita: bepakuočių produktų parduotuvės Europoje
Ši Zero Waste Europe teikiama ataskaita yra tokia viena pirmųjų, įvertinanti bepakuočių produktų parduotuvių veikimą ir ateities potencialą Europoje. Bendrai, pastebimas didelis augimas šiame sektoriuje. Numatoma, jog 2030 m. bepakuočių produktų pardavimai sudarys 1,2 milijardus Eur. Parduotuvės, siūlančios “nuogus” produktus, suteikia svarbią galimybę atsisakyti nerimą keliančių ir dažniausiai vienkartinių pakuočių. Vis dėl to, ši rinka[…]
COVID-19 ir daugkartinio naudojimo pakuotė
Ši tema anaiptol ne naujiena. 2020 m. koronos viruso plitimas sustabdė ar nukėlė įvairius vienkartinių produktų draudimus/ draudimų planus. Pvz., vienkartinių plastikinių draudimą, kuris turėjo įsigalioti 2020 m. balandžio mėn., nukėlė į spalį. Tai nudžiugino plastikines prekes gaminančią industriją ir nuliūdino su plastiko tarša kovojančias nevyriausybines organizacijas. Pastarosios skubėjo tirti, rinkti bei perduoti informaciją apie[…]
Klimato kaita toliau įsibėgėja
Nasa praneša, kad 2020 metai buvo tokie pat rekordiškai karšti kaip ir 2016. Nuo pat 1880 m. žemės paviršiaus temperatūra pakilo vidutiniškai daugiau nei 2 laipsniais (pagal Fahrenheitą). Nasa turėdama ilgamečius stebėjimus, tą iliustruoja: Pastarojo dešimtmečio trendas rodo, kad žemės paviršiaus temperatūra iš tiesų reikšmingai pasikeitė ir, jeigu niekas nebus padaryta – toliau didės. Tokią[…]
“Dujos yra praeitis”
Remiantis Europos Investicinio banko prezidentu Dr Werner Hoyer, iškastinis kuras, toks kaip dujos, yra praeitis. Bet ar Lietuvoje tas suvokiama? Lietuvoje vis dar stovi plaukiojantis dujų terminalas “Independence”, kuris nuo 2014 m. yra Klaipėdoje. Lietuva nuo tų metų yra įsipareigojusi iš Norvegijos įmonės “Equinox” (buvusi “Statoil”) pirkti fiksuotą dujų kiekį už fiksuotą kainą. Deja, SDG[…]
Atliekų deginimo energija yra brangi
Baltpool šilumos aukcionuose galime tasti informaciją už kiek atliekų deginimo įmonės parduoda šilumą. Gali būti, kad Klaipėdos gyventojai permoka! Kainų skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos atliekų deginimo jėgainių skirtingais mėnesiais: VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą pagaliau sustabdyti galimą klaipėdiečių nuolatinį permokėjimą!
Išlaikykime dirvą gyva, apginkime jos biologinę įvairovę
Nuostabus Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos video klipas apie dirvą, jos funkciją ir biologinę įvaitovę:
Projektas: “Aplinkosaugos NVO advokacija formuojant mineralinių trąšų ir dirvožemio apsaugos politiką”
Projekto tikslas — stiprinti aplinkosaugos NVO ir pilietinės visuomenės balsą ir atstovauti aplinkosaugos interesus, kurie yra susiję su tręšimo ir dirvožemio apsaugos politika. Siekiama, kad būtų priimti aplinkai ir klimatui, palankūs sprendimai, kurie užtikrintų palankias sąlygas ūkininkauti ateinančioms kartoms. Lietuvoje nėra nei politinės valios, nei nuoseklaus visuomenės atstovavimo mineralinių trąšų naudojimo ir dirvožemio apsaugos klausimais. Dėl perteklinio šių[…]
Cheminis plastiko perdirbimas – tinkamas kovos su plastiko tarša sprendimas?
Naftos, dujų ir chemijos industrijos teigia, jog cheminis perdirbimas galėtų būti tinkamas kovos su plastiko tarša sprendimas, kol kas neturėdami tam pakankamų įrodymų. Nepaisant to, jog plastiko repolimerizacijos galimybės nėra pakankamai ištirtos, o pasekmės nežinomos, cheminio perdirbimo terminas naudojamas žaliajam smegenų plovimui, toliau skatinant vartojimą. Pasaulinis aljansas, siekiantis atrasti alternatyvų atliekų deginimui (ang. “Global Alliance[…]
Mikroplastikas mūsų kosmetikoje
Pasak Nyderlanduose atliktos apklausos rezultatų, 80 proc. respondentų jaudinasi dėl kosmetikoje naudojamo plastiko, o 70 proc. nori, jog jis būtų uždraustas. Jau 10 metų stambūs kosmetikos gamintojai sąmoningai deda mikro, nano ir skystą plastiką į savo gaminius. Kai kurie iš šių ingredientų turi tam tikrų savybių, bet daugiausia tai – pigus užpildas. Olandų aplinkosaugos organizacijos[…]
Ateities miestas – po COVID-19 pandemijos
Nemažai žmonių pandemija leido atsikvėpti ir prisiminti lėtesnį gyvenimo tempą bei savo pomėgius. Daug metų mes buvome apgaunami marketingo, jog daiktų pirkimas ir vartojimas padarys mus laimingus ir galbūt nebematome to, jog mūsų pagrindinių poreikių – žmogiškojo kontakto, maisto, saugumo ir judėjimo – patenkinimas yra tai, kas galėtų suteikti pilnatvės jausmą. Šių poreikių patenkinimas yra[…]
Kai kurie plastikiniai vaikų žaislai skleidžia nuodingas medžiagas
Tyrėjai iš Arnika, BioDetection Systems ir International Pollutants Elimination Network (PEN) atliko įspūdingą pirmą kartą atliktą tokį tyrimą patikrinti, kokią įtaką toksiniai chemikalai, randami plastikiniuose vaikų žaisluose ir kituose daiktuose, turi žmogaus ląstelėms. Rezultatai parodė, jog tam tikro perdirbto plastiko žaislai gali reikšmingai prisidėti prie dieninės vaikų, čiulpiančių savo žaislus, dioksino dozės. Toksinių chemikalų kiekiai,[…]
Mikroplastikas pirmą kartą rastas lede Antarktikoje
Tasmanijos universiteto tyrėjai rado 14 skirtingų mažesnio nei 5 mm plastiko dalelių lede. Manoma, jog tai buvo aptikta pirmą kartą. Anksčiau plastikas Antarktikoje buvo rastas paviršiniuose vandenyse, nuosėdose ir sniege. Šis naujas atradimas gali reikšti, jog regione gyvenantys kriliai, kurie minta lede esančiais dumbliais, susiduria su plastiku. 96 plastiko dalelės, kurių skersmuo yra mažesnis nei[…]
ES atmeta plastiko industrijos prašymą nukelti vienkartinių plastikinių gaminių draudimą
Europos plastiko asociacija (angliškai European Plastics Converters, trumpinys “EuPC”) parašė atvirą laišką, adresuotą Europos Sąjungos komisijai ir komitetų vadovams, kuriame teigia, jog kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių draudimas buvo priimtas atsižvelgiant į šiukšlinimo problemą ir nepaisant higienos, kas aktualu dabar – COVID-19 pandemijos metu. Jie rašo, jog įvairūs tyrimai rodo, kad plastikas yra tinkamas pasirinkimas[…]
COVID-19, plastikas ir daugkartinio naudojimo daiktai
Mūsų gyvenimas atrodo pasikeitė pernakt. Dabar daug neužtikrintumo, baimės dėl savo ir artimųjų sveikatos, ekonominės situacijos. Ši baimė gali suparalyžuoti ar paskatinti mus bei kitus elgtis neatsakingai. Tuo pačiu, pandemija leidžia pažvelgti plačiau, pergalvoti savo vertybes, kurti bendruomenes. Saugodami bei gelbėdami SAVE ir KITUS, kviečiame taip pat atsakingai rūpintis GAMTA! Plastiko industrija naudojasi situacija Plastiko[…]
Endokrininę sistemą ardančių medžiagų žala moterų reprodukcinei sveikatai
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos (toliau vadinamos angliškos frazės “endocrine disrupting chemicals” trumpiniu EDCs) lydi mūsų kasdienybę per įvairius daiktus ir priemones. EDCs siejami su BPA, pfalatais, pesticidais, PFAS, PFOA, PFOS ir daugiau: BPA bei pfalatai randami plastikiniuose gaminiuose ir pakuotėje (BPA naudojama kieto plastiko gamyboje bei dengiant aliuminio skardines, pfalatai naudojami plastiko minkštinimui). Dabar jau[…]
Chemikalų šalys: ES valstybės, ginančios savo titano dioksido rinkas
2020 m. kovo pradžioje lobistų ginčas baigėsi švelniu rezultatu: paskelbiant titano dioksidą “galimu karinogenu”. ES šalys aktyviai gina šios medžiagos rinkas mokslo ir visuomenės sveikatos sąskaita ir jau pasiekė rezultatų. Titano dioksidas yra dažnai randamas kasdieniuose produktuose: dažuose, apsauginiuose kremuose nuo saulės, dantų pastoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) nustatė, jog[…]
Europos plastiko paktas: sveikintinas gestas, bet NVOs nesužavėtos
2020 m. kovo 6 d. Briuselyje 15 ES valstybių ir 66 įmonių atstovai pasirašė Europos plastiko paktą. Šis dokumentas, kuriame yra įvairių tikslų, siekiančių sukurti žiedinę plastiko ekonomiką, yra Danijos, Olandijos ir Prancūzijos vyriausybių diskusijų rezultatas. Break Free From Plastic judėjimas giria kai kuriuos ambicingus pakto tikslus, bet yra nusivylęs, jog dokumento sudarymo metu nebuvo[…]
Plastikas iš vandenyno: kaip rūšiavimas sukuria ateities problemą
Perdirbtas plastikas maisto pakuotėje – kitaip nei tikisi prekybos centrai – yra gąsdinančių toksinų maiste priežastis. Kartais plastiko rūšiavimas ir perdirbimas yra didesnė problema nei tiesiog jam leisti likti šiukšlėmis. Vis dėlto, kai kurie maisto prekių centrai ir ženklai, tokie kaip Lidl, bando jį panaudoti. Lidl paskelbė savo ketinimus pakuoti žuvį perdirbto plastiko pakuotėje, pagaminto[…]
Ar įmanoma gyventi visiškai be plastiko? Anglijos miestas Penzance to siekia!
Iš nedidelio miestelio Penzance, įsikūrusio pietvakario Anglijoje ant jūros pakrantės, kilusi žurnalistė Rachel Yates, nusivylusi rastu atliekų kiekiu per tris paplūdimių valymo metus, nusprendė šį miestelį paversti pavyzdžiu, kaip bendruomenė gali gyventi be plastiko. Ji nusprendė gauti Surfers Against Sewage akreditaciją. Norint ją gauti, reikia įgyvendinti penkių veiksmų planą: užtikrinti savivaldybės paramą, paskatinti verslus atsisakyti[…]
Greenpeace pripažino Utenos trikotažą pirmąja pasaulyje tvaria tekstilės įmone
Tarptautinė aplinkosaugos organizacija Greenpeace Utenos trikotažą pripažino kaip pirmą ir kol kas vienintelę pasaulyje veikiančią tekstilės įmonę, kuri pritaikė geriausias toksiškų medžiagų atsisakymo, sąžiningumo ir skaidrumo praktikas. Greenpeace jau gamina savo vardines maikutes ten. Atitikdami mados rinkos tvarumo standartą, Utenos trikotažas naudoja ekologiškai išgautas žaliavas, gamina ir testuoja prekes be toksiškų chemikalų, sąžiningai moka ir[…]
Vienkartinių PET buteliukų pakeitimas į daugkartinius gali reikšmingai sumažinti taršą
Tarptautinė organizacija Oceana savo 2020 m. pradžioje išleistoje ataskaitoje teigia, jog padidinus nealkoholinių gėrimų daugkartinio naudojimo buteliukų rinkos dalį 10 proc. (vietoje vienkartinių PET buteliukų) visose pakrantę turinčiose šalyse, PET buteliukų taršą vandens telkiniuose galėtume sumažinti net 22 proc. Pagal 2018 m. duomenis 21-34 iš 445 milijardų globalioje rinkoje parduodamų PET buteliukų tampa vandens telkinių[…]
Holivudo filmas “Dark waters” pristato įspūdingą cheminės taršos atvejį
2020 m. vasario 5 d. žinomas holivudo aktorius Mark Ruffalo ir režisierius Todd Haynes apsilankė Europos Parlamente pristatyti filmą “Dark waters”. Filmas atpasakoja realią istoriją apie aplinkosaugos teisininką, kovojusį su amerikiečių DuPont kompanija, dešimtmečius teršusia geriamus vandenis PFAS chemikalais. Filmas atskleidžia grėsmingas cheminės taršos pasekmes, su kuriomis susiduria ir Europos Sąjungos šalys, bei į kurias[…]
Europos parlamento nariai užblokavo ES pasiūlymą leisti toksišką šviną perdirbtame PVC
2020 m. vasario 20 d. Europos parlamento nariai pasisakė neigiamai prieš Europos Komisijos pasiūlymą leisti švino turinčio perdirbto PVC (polivinilchlorido) prekybą ES. Šį sprendimą palaiko Sveikatos ir aplinkos aljansas (HEAL), ClientEarth ir Europos aplikosaugos biuras (EEB), ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija žadėjo neleisti toksinių medžiagų tvaresnėje ekonomikoje (pagal Europos Žaliąjį Paktą). Švinas yra[…]
Ambicinga Prancūzijos kova su plastiko tarša
Prancūzija ambicingai įgyvendina kovos su plastiko tarša veiksmus. Pagrindiniai šalies tikslai yra: 1) iki 2023 m. – 5%, iki 2027 m. – 10% visų pakuočių rinkoje turi būti pernaudojamos pakuotės; 2) iki 2029 m. plastikinių buteliukų sumažinti 50%; 3) visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių iki 2040 m., kas 5 metus peržiūrint mažesnius tikslus, reikalingus šiam stambiam[…]
Kinija taip pat skelbia kovą su plastiko tarša
Į diskusiją, ką darys kitos šalys, kol ES kovoja su plastiko tarša ir diegia naują direktyvą, buvau įtraukta jau ne kartą. O kalbant apie tokią gigantę kaip Kinija, diskusijos tampa ypač kaitrios. Geros naujienos- Kinija atlieka savo kovos su plastiko tarša veiksmus. Pekinas per 5 m. siekia sumažinti plastiko šiukšles 30-ia proc. Iki šių metų[…]
CO2 kainos rekordas!
2021 m. prasideda su geromis naujienomis aplinkosaugai. Jau pirmosiomis metų savaitėmis pasiektas CO2 tonos rekordas! Sausio 11 d. 1 tona CO2 buvo įvertinta 34.50 Eur! Kainas galima peržiūrėti čia Didesnė CO2 kaina skatina mažinti šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, per gamybos pokyčius ar inovacijas. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia tiesiogiai ar ne tiesiogiai įtraukti ir[…]
Kovojant su COVID-19 viruso plitimu: ar nešioti apsaugines kaukes ir ką galima pasidaryti namie?
Nepaisant to, jog Lietuvoje kovo pabaigoje buvo paskelbta, jog kaukes viešumoje dėvėti privaloma, turiu prisipažinti, jog iki šiol nesupratau, kodėl reikia apsauginių veido kaukių. Panašu, jog aš tokia ne viena, nes tikrai viešumoje ne visi jas dėvi. Suprantu, jog jas verta nešioti, jei turi įtarimų, kad turi COVID-19 virusą ar dažniau būni viešosose erdvėse. Aš[…]
Progresyvūs Danijos veiksmai kovoje su klimato kaita
Iki 2030 m. Danijoje bus uždaryta net 10 iš 23 atliekų deginimo jėgainių, tam, kad būtų kovojama su klimato kaita. Deginant atliekas susidaro milžiniški kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų – CO2, kurios reikšmingai prisideda prie klimato kaitos. Danija yra šalis, turinti vienus iš ambicingiausių tikslų kovoje su klimato kaita, ir ES vadovų taryboje palaikė 2030[…]
Žiedinės ekonomikos veiksmai ES 2021 m.
Įsibėgėjant žaliojo susitarimo įgyvendinimui, Europos Komisija toliau ruošia sąrašą veiksmų padidinti šalių narių žiediškumą. Šie veiksmai riekšmingai prisidės ir kaip veiksmai kovojant prieš klimato kaitą. Europos žiediškumas vis dar išlieka labai žemas – 11.9 % (2019 m.). Lietuvos vos tesiekia 4 % ir per metus nuo 2018 m. sumažėjo per 0.3 %! O tai reiškia,[…]
Fejerverkų alternatyvos
Lietuvoje sutinkant naujuosius metus, kaip ir kasmet buvo panaudotas milžiniškas kiekis pirotechnikos. O tai turėjo savo poveikį aplinkai – tarša orui ir garsui. Fejerverkuose naudojami įvairūs cheminiai mišiniai (pavojingi ir nepavojingi) – parakai, metalai ar jų druskos. Kuomet fejerverkai sprogsta, tos medžiagos ar jų degimo liekanos išsiskiria į aplinką ir kenkia aplinkos oro kokybei. Informacija[…]
Kaip apmokestinti iškastinio kuro CO2?
Jeigu norime išvengti klimato kaitos sukeltų katastrofų ir išgelbėti biologinę įvairovę – būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančius išmetimus. Jau dabar tas yra daroma Lietuvoje (ir tuo pačiu visoje ES) per apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybą. Plačiau paaiškinama čia: Nuo 2021 m. sausio 1 d. Vokietijoje pradedama nacionalinė apyvartinių taršos leidimų sistema. Jos tikslas – sumažinti[…]
(ne)tvarus mobilumas
Transporto sektorius Lietuvoje labiausiai iš visų sektorių prisideda prie klimato kaitos. Ir jį neabejotinai reikės keisti, kad Lietuva įgyvendintų savo tikslą tapti klimatui neutrali valstybe iki 2050 m. bei sumažinti taršą miestuose. Vokietijos Aplinko apsaugos agentūra atliko tyrimą susijusį su mobilumu, klimato kaita bei su tuo susijusia problematika. Pateikiame esmines problemas, kurios aktualios ir Lietuvoje.[…]
Kompostavimas ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos
Ne vienam aplinkosaugos specialistui, susiduriančiam su maisto atliekų tvarkymo pasirinkimais, kyla klausimas – kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsisikiria kompostavimo metu? Vienas iš būtų tą atsakyti – naudoti būvio ciklo analizę (liet. BCV, angl. LCA arba life cycle analysis). BCV yra plačiai paplitęs įrankis įvertinantis produkto visą poveikį aplinkai nuo pradžios iki pabaigos. Apskaičiuojant dažniausiai[…]
Anglies dvideginio sekvestracija dirvoje
Organinė anglis esanti dirvoje formuoja humusą. Humuso apsauga dirvoje ir pagerėjusi dirvos galimybė kaupti organinę anglį (anglies dvideginio sekvestracija) gali padėti kovoti su klimato kaita, užkirsti kelią dirvos degradacijai ir pagerinti maisto apsirūpinimą. Iš esmės, šis procesas vyksta kuomet augalai panaudoja atmosferos CO2 ir per šaknis, šaknų eksudatus ar augalų liekanas patalpina organinę anglį dirvoje.[…]
Ekonomikos atsigavimas su žiediškumu
Covid-19 pandemija yra baisi žmonijai nutikusi tragedija, dėl to atsiranda daug spaudimo iš visų pusių nedelsti ir įvairiomis ekonominės priemonėmis kapstytis iš šios krizės. Daug kas prašo veiksmų iškart dabar. Iš tiesų, dalis jau esamų ekonomikos skatinimo veiksmų gali būti veiksmingi ir yra būtini. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad su šia pandemija atsiveria ir milžiniška galimybė[…]
Didžiosios Britanijos 10 punktų planas
ES lyderiai praeitą savaitę skelbėsi pasiekę susitarimą dėl 55 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 2030 m. lyginant su 1990 m. Tuo metu Jungtinė Karalystė užsibrėžė iki 2030 m. sumažinti savo ŠESD pėdsaką 68 % lyginant su 1990 m. Tai yra net ambicingiau nei prašo Europos aplinkosaugos NVO bendruomenė. Pateikiame Jungtinės Karalystės 10 punktų planą: Atviros jūros[…]
Pagrindiniai dalykai ką reikia žinoti apie atliekų tvarkymą Vilniuje
Vaizdo įrašas iš Žaliosios politikos instituto organizuoto virtualaus seminaro „Žiedinė ekonomika Vilniuje – kada ir kaip?“.
Kada aplinkosauga taps prioritetu?
Po Grigeo ir Ekologistikos skandalų Sauliaus Skvernelio vedama vyriausybė prisiekinėjo, kad efektyvi aplinkosauga – absoliutus prioritetas. Tačiau ar kas nors pasikeitė? Absoliučiai nieko. Jeigu būtų norima iš tiesų keisti situaciją, tai visų pirma prasidėtų nuo teisėkūros procesų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 str., kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių[…]
ES klimato tikslai – ar jie pakankami?
Žvarbų gruodžio penktadienio (2020-12-11) rytą mus pasiekė žinios iš Briuselio, kad ES lyderiai pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl klimato veiksmų tikslų. Vadovaujantis jais, bus siekiama, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis narė 2030 m. sumažintų savo ŠESD išmetimus 55 % lyginant su 1990. Tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, nes dar prieš 5 metus tokie tikslai[…]
EBPO rekomendacijos
EBPO kas kelis metus apžvelgia savo šalių narių ekonomikas ir pateikia rekomendacijas, jas galima atsisiųsti čia: https://www.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-lithuania-2020_62663b1d-en Gyvenimo lygio, lyginant su turtingiausiomis EBPO narėmis (pvz. Norvegija, JAV ir k.t.) atotrūkis mažėja, tačiau išlieka daugybė problemų. Vienos iš ryškiausių, tai aplinkosaugos. Pastėjimai ir rekomendacijos, kurios padėtų pradėti žaliąjį augimą: Pastebėjimas Rekomendacija Ekonomika turi reikšmingą CO2 pėdsaką,[…]
Kiek kainuoja oro tarša Lietuvos miestų gyventojams?
Daugybėje Europos miestų oro tarša sukelia reikšmingą pavojų gyventojų sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) skaičiuoja, kad kasmet Europoje dėl oro taršos ankstyva mirtis pasiglemžia apie 500 000 gyvybių, o ES – 400 000. Oro taršos sukeltos ankstyvos mirtys ir sergamumas prisideda prie reikšmingos Europos gyventojų gerovės sumažėjimo. Pasauliniu mastu, oro tarša yra laikoma ketvirta dažniausia[…]
Pažintis su dabar jau buvusia seimo nare Virginija Vingriene
Mano kelias į aplinkosaugos ir tvarumo advokatūrą buvo gan ilgas ir teko susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Vienas iš tokių – Virginija Vingrienė. Puikiai pamenu, kada pirmą kartą susipažinome – 2017 m. Druskininkų atliekų forume. Tuomet priėjau ir pasiūliau kelti idėja Lietuvai tapti pirmąja “Zero Waste” valstybe. Idėja sudomino ir buvau paprašytas pateikti daugiau informacijos,[…]
Netvaraus žemės ūkio poveikis
Lietuvos žemės ūkis ne tik sugeba pilna išmaitinti Lietuvos visuomenę bet yra ir didelis eksportuotojas. Ekologinis žemės ūkis yra netaršus. Deja, įprastinis žemės ūkininkavimas gali būti itin taršus. Įkeliame paaiškinančią iliustraciją:
Teisė taisyti Prancūzijoje
ES Atliekų direktyvos 9 straipsnis numato, kad šalys narės turi užtikrinti galimybę vartotojams taisyti ir pakartotinai naudoti daiktus, be neigiamo poveikio jų kokybei ir savo sveikatai bei suteikiant galimybę gauti atsarginių dalių, instrukcijas, techninę informaciją ir kitus instrumentus (įrangą ar programas) be jokių intelektinės nuosavybės apribojimų. Deja, gamintojai dažnai riboja galimybes taisyti ar atnaujinti savo[…]
Subsidijos iškastiniam kurui Lietuvoje
Tiek kiek aplinkosauginiai mokesčiai gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo (apie tai rašėme čia) , tiek subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas gali padvigubinti tą efektą. Valstybė subsidijuodama iškastinio kuro naudojimą, ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir naudoja viešuosius pinigus, kurie galėtų būti panaudoti pvz. viešajai infrastruktūrai – mokyklų arba ligoninių statybai ir modernizavimui. Europos[…]
Nasa duomenys dėl CO2
Vaizdo įrašas parodantis pasaulio CO2 išmetimus metų periode puikiai išryškina kuomet įvyksta didžiausi išmetimai – šildymo sezono metu bei ariant žemę. Tuo pačiu matomas ir beveik visiškas CO2 sumažėjimas kai sužaliuoja gamta!
Apie aplinkosauginius mokesčius
Aplinkosauginiai mokesčiai yra tokie mokesčiai, kurių tikslas – apmokestinti veiklą, darančią žalą gamtai. Jie yra paremti paprastu principu “teršėjas moka” ir gali ne tik sustabdyti taršią veiklą, bet ir padaryti aplinkai draugiškesnę veiklą konkurencinga. Siekiant transformuoti ekonomiką į žiedinę ir neutralizuoti neigiamą poveikį klimatui, aplinkosauginiai mokesčiai yra būtini. Jų nauda: Įvertinamas neigiamas šalutinis poveikis; Skatinimas[…]
Pamokos iš Katalonijos: atliekų tvarkymo politika skatinanti prevenciją ir perdirbimą
Atliekų tvarkymo mokesčiai (tokie kaip deginimo ar šalinimo sąvartyne) prisideda prie geresnio atliekų tvarkymo ir jo atitikimo atliekų hierarchijai. Katalonijos regionas pirmasis Ispanijoje pradėjo taikyti sąvartynų ir deginimo mokesčius. Tuo pačiu buvo nustatyti ir mokesčių grąžinimo kriterijai savivaldybėms. Taip surinkti mokesčiai finansiškai prisideda prie tolesnės atliekų tvarkymo sistemos gerinimo atitinkančio atliekų hierarchiją. Katalonijos teisėkūra skatina[…]
Fiskalinė politika prisidedanti prie žiedinės ekonomikos
Jungtinių Tautų Aplinkosaugos Programa išplatino studiją “Demistifikuojant žiedinės ekonomikos finansus “, kuria siekiama paaiškinti finansų institucijoms ir valstybėms kaip finansų sektorius bei fiskalinė politika galėtų prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Plačiau apžvelgsime siūlomus fiskalinės politikos elementus: Naujo/pirminio plastiko mokestis. Siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį ir paskatinti perėjimą prie žiedinio plastiko naudojimo, įvairūs mokestiniai režimai yra[…]
Didesnė gamintojo atsakomybė Prancūzijoje
Didesnė gamintojo atsakomybė (DGA) yra vienas iš rinkos instrumentų, kuris padeda įgyvendinti “teršėjas moka” principą. ES šalys narės gali nusistatyti DGA priemones reikalaujančias produktų gamintojus finansiškai ir/arba per organizacijas užtikrinti jų produktų tvarkymą atliekų fazėje (įtraukiant atskirą surinkimą, rūšiavimą ir sutvarkymą). Į didesnę gamintojo atsakomybę taip pat gali būti įtraukas ir reikalavimas prisidėti prie atliekų[…]
Kaip pakeisti žaliųjų viešųjų pirkimų situaciją?
Kiek anksčiau šiais metais Verslo Žinios rašė, kad, remiantis Viešųjų pirkimų tarybos ataskaita, viešieji žalieji pirkimai 2019 metais tur4jo sudaryti bent pusę pirkimų (skaičiuojant pagal skaičių ir vertę), tačiau tesiekė 7.2% jų vertės ir 5.8% skaičiaus. Situacija TRAGIŠKA! Bet ar yra tam sprendimas? Europos Sąjungos lygmeniu, žalieji viešiej pirkimai išlieka kaip neįpareigojantis instrumentas siekti žiedinės[…]
Pozicija dėl intensyviosios gyvūlininkystės Lietuvoje
VšĮ “Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius 2020-10-20 dalyvauja Tarptautinių jaunimo debatų alumnų asociacijos organizuojamuose debatuose „Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausta intensyvi gyvulininkystė?“. Pozicija: intensyvi gyvulininkystė neturėtų būti draudžiama tuo pačiu ir neturėtų būti skatinama, nes: Remiantis Mackinsey and Company duomenimis, Žemės ūkis prisideda prie maždaug 27 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų! Lietuvoje situacija kiek[…]
Kai vyriausybė pasitiki savivalda
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį: Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savo ruoštu, Savivaldybės nustato atliekų turėtojams mokesčius pagal principą “teršėjas moka” ir taip[…]
Kaip žalieji pirkimai keičia ūkininkavimą
ES politikos formuotojai pastaruoju metu vis dažniau šalims narėms siūlo skatinti ekologinį ūkininkavimą, kuris padėtų sumažinti dėl intensyvaus žemės ūkio atsiradusį biologinės įvairovės praradimą. 2006 m. Švedijos vyriausybė pradėjo naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) siekdama šalyje paskatinti vietos ūkininkus pereiti į ekologinį ūkininkavimą. Hanna Lindstrom, Sofia Lundberg ir Per Olov Marklund studija “How Green Public[…]
Biologinė įvairovė: kodėl gamtos krizė yra svarbi, paaiškinta per 5 grafikus
Išverstas Helen Briggs straipsnis publikuotas BBC.com Žmonijos veikla naikina natūralų pasaulį, kuris veda prie spartaus gyvūnų ir augalų nykimo. Pastaruoju metu pasaulio lyderiai (deja, ne Lietuvos – vert. pastaba) žada spręsti šią problemą. Bet ar to užteks? Kas yra biologinė įvairovė ir kodėl ji svarbi? Biologinė įvairovė yra platus sprektras visų gyvų organizmų Žemėje ir[…]
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje
Su klimatu susijusi padėtis, kurioje dabar esame, yra kritinė. Tačiau dabartinių įsipareigojimų ir veiksmų nepakanka, kad būtų užkirstas kelias dideliam klimato kaitos daromam neigiamam poveikiui. Jei nebus imtasi greitų ir lemiamų klimatui veiksmų, iki šimtmečio pabaigos temperatūra pakils 3.2°C. O tai reikš padažnėjusius gaisrus, sausras ir potvynius, kurie reikšmingai paveiks gyventojus ir verslus, o ypač[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” prisijungė prie ECOS
VšĮ “Žiedinė ekonomika” nuo šiandien tapo ECOS (European Environmental Citizens Organization for Standardisation – Europos Aplinkosauginė Piliečių Organizacija už Standartizavimą) nare. ECOS yra vienintelė pasaulyje aplinkosauginė organizacija, kuri specializuoja standartizacijoje. Tai tarptautinis narių tinklas, kuris dalijasi švarios ir sveikos aplinkos vizija, kur žmonės tvariai sugyvena su ribotas planetos ištekliais, išsaugodami juos ateities kartoms. ECOS taip[…]
2 naujos Netflix dokumentikos apie aplinkosaugą
Ruduo įprastai yra įvairiausių gėrybių metas. Ne išimtis ir skaitmeninio pasaulio gigantai – Netflix, kurie pristato 2 skirtingas, bet labai puikias dokumentikas apie aplinkosaugą: kaip mes, žmonės, nustkenome pasaulį, jo turtus – dirvą ir biologinę įvairovę – ir kaip mes galėtume pakeisti situaciją. Pirmoji, tai David Attenborough pasakojimas apie jo beveik 70 metų besitęsiančią karjerą[…]
Taisymo pamokos iš Austrijos
Austrijos vyriausybė nestovi vietoje ir kovoja su klimato kaita – skelbia, kad sumažins PVM smulkiems taisymo darbams, tokiems kaip dviračių, drabužių bei batų taisymas. Dabar Austrijoje galiojantis 20 % PVM mokestis tokiems taisymo darbams bus sumažintas iki 10 %. Tai turėtų padėti taisymo paslaugas padaryti labiau patrauklias gyventojams, sumažinti išmetamų daiktų skaičių ir kurti vietos[…]
Ar vis labiau plintantys bioskaidūs, kompuostuojami ir bio plastikai yra tvarus sprendimas?
Plastikai jau daugiau nei 50 metų yra auganti aplinkosauginė problema, kuri prisideda prie klimato kaitos bei gamtos taršos. Naftos įmonės kasdien išgauna naftą ir pagamina etilenus bei propilenus su milžinišku CO2 pėdsaku, tuomet, dažnai su pertekliumi ar visai be reikalo plastikai (pakuočių pavidalu) patenka į mūsų namus, o galiausiai, net ir tinkamai išrūšiavūs, didelė dalis[…]
Keisčiausios vietos kuriose randamas plastikas
Žemėje turbūt nebeliko vietų, kuriose nerandama plastiko.. Keletas pavydžių: Marianų lovys Tyrinėtojas Victor Vescovo teigia, kad Marianų lovyje matė plastiko maišelių ir saldainių pakuočių. Pirėnų kalnai Mokslininkai aptiko mikroplastiko Pirėnų kalnų ore, nepaisant to kad artimiausias didelis miestas yra daugiau nei už 100 km. Alus Visose tirtose 24 Vokiško alaus rūšyse rasta mikroplastiko dalelių. Lietus[…]
Ekonomikos atsigavimas po COVID-19
LR vyriausybė gaivinti Lietuvos ekonomikai yra numačiusi net 6.3 mlrd. EUR. Tai yra miliniški pinigai. Pagal sritis finansavimas paskirstytas maždaug taip: Siekdama, kad investicijos iš tiesų būtų tvarios, VšĮ “Žiedinė ekonomika” prisijungė prie investicijų komiteto, kad galėtų teikti komentarus. Vertindami investicijas vadovausimės didžiausių ES aplinkosauginių NVO organizacijų rekomendacijomis, kad nebūtų finansuojamos sritis, kurios neprisideda prie[…]
5 būdai kaip verslas, vyriausybė ir piliečiai gali sėkmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita
Buvęs Niujorko meras, Harvardo verslo mokyklos absolventas, filantropas ir žymus aplinkos apsaugos aktyvistas Michael Bloomberg savo naujoje knygoje „Climate of Hope“ (liet. vilties klimatas) pristato 5 būdus kaip verslo organizavimo pokyčiai, politiniai sprendimai ir žmonių iniciatyvos gali prisidėti prie kovos su klimato kaita. Būdamas Niujorko meru ir prisidėdamas prie įvairių organizacijų veiklos, Bloomberg paaukojo daugiau[…]
Naujas ES įstatymas – daugiau galimybių žiedinės ekonomikos vystymui agrokultūros sektoriuje
Trąšos yra neatskiriama kasdieninio maisto auginimo dalis užtikrinanti maisto tiekimą milijardams žmonių visame pasaulyje. Europos Sąjungoje pagaminamos trąšos sudaro apie 9% visos pasaulio produkcijos, o vien tik praėjusiais metais bendrijoje suvartojamų azoto trąšų kiekis siekė daugiau nei 10 milijonų tonų (EUROSTAT). Tai tik įrodo, jog ekologiškas trąšų naudojimas agrokultūros plėtojimui Europoje yra būtinas. 2019 birželio[…]
Skubiai reikia imtis veiksmų dėl elektronikos atliekų
Remiantis Jungtinių Tautų universiteto “Global e-waste monitor” ataskaita, 2019 m. pasaulyje susidarė 53.6 mln. tonų elektronikos atliekų arba vidutiniškai 7.3 kg vienam gyventojui. Prognozuojama, kad elektronikos atliekų kiekis kasmet didės, o 2030 m. pasieks net 74.7 mln. tonų.Tai yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis ir reikėtų imtis skubių veiksmų siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai ir[…]
Komposto rinkos kūrimas
Dažnas komposto gamintojas susiduria su klausimu: o kam reikalinga mano produkcija? Nepaisant daugybės komposto privalumų teikiamų dirvai, kovojant su klimato kaita ir prisidedant prie žiedinės ekonomikos, mažai kas iš visuomenės apie tai žino. Vašingtono valstijos (JAV) atstovų rūmai priėmė teisės aktą, kuriuo numato, kad planuojant valstijos finansuojamus projektus ar peržiūrint jų pasiūlymus visos valstijos agentūros[…]
Klimato kaitos veiksmų delsimo argumentai
Pasaulio meteorologijos organizacija praneša, kad tikimybė jog vidutinė pasaulinė temperatūra padidės 1.5 laipsnio nuo prieš pramoninio lugio, pasiekė 20 %. Jeigu norime tai sustabdyti, tai turime kovoti su klimato kaita nedelsiant. Bet ar ta kova iš tiesų vyksta? Mokslininkai William F. Lamb, Giulio Mattioli, Sebastian Levi, J. Timmons Roberts, Stuart Capstick, Felix Creutzig, Jan C.[…]
Stiklas kaip pakuotė
Pastaruoju metu stiklo kaip pakuotės naudojimas auga, nes vartotojai, žinantys apie plastiko žalą aplinkai ir įvairių jo priedų patekimą į maisto produktus, labiau vertina tokią pakuotę. Bet ar stiklo pakuotė tikrai yra geresnė ir draugiškesnė aplinkai? Stiklo pakuotės privalumai: Yra netoksiška ir visiškai inertiška. Neturi BPA (bisfenolio A) ir kitų cheminių priedų, kurie galėtų patekti[…]
Patogūs ir nepatogūs tvaraus vystymosi tikslų rodikliai
Pastaruoju metu pasirodė nemažai internetinių postų iš LR Vyriausybės narių, kuriuose yra džiaugiamasi dėl Lietuvos kaip vienos iš lyderės suvaldant COVID-19 protrūkį. Ir tai yra labai šaunu!!! Tačiau tvaraus vystymosi 2020 ataskaitoje yra minima ir daugiau Lietuvos vystymosi rodiklių. Deja, niekas iš LR Vyriausybės jais nepasidalino. Lietuvą toliau pagal tvarų vystymąsi lenkia: Kosta Rika, Kipras,[…]
The economist: kaip apskaičiuojama klimato kaita
The economist pateikia išsamų video kaip modeliuojama ir apskaičiuojama klimato kaita:
100 kartų daugiau palmių aliejaus ES degaluose nei visuose OREO sausainiuose pasaulyje
Europos NVO tinklas Transport&Environment pateikė informaciją apie tai kiek stipriai ES biodegaluose padaugėjo palmių aliejaus naudojimas. Remiantis naujausiais duomenimis, už atogrąžų miškų iškirtimą atsakingo palmių aliejaus naudojimas ES biodyzeline pernai padidėjo 7 % ir pasiekė didžiausią visų laikų rodiklį – 4.5 mln. tonų. Tokie skaičiai kontrastuoja su palmių aliejaus naudojimu kasdienio naudojimo produktuose, tokiuose kaip[…]
Teisė taisyti plinta
Per pastaruosius kelis mėnesius Europos lygiu buvo padaryta nemažai pokyčių, susijusių su daiktų remontu. Pradedant Europos Komisijos įsipareigojimu įtraukti taisymą į žiedinės ekonomikos veiksmų planą iki paruošiamojo išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekologinio dizaino tyrimo, Briuselis pagaliau susidomėjo aplinkosauga bei socialine ir ekonomine nauda, susijusia su taisymo ekonomika. Džiugu, kad taisymo iniciatyvos plinta ir nacionaliniu[…]
Pakuotės pasirinkimas turi poveikį klimatui
Gėrimų pakuotės ir jų gamyba sudaro didelį gėrimo CO2 pėdsaką. Lengvai įsimenama taisyklė: kuo lengvesnė ir perdirbama pakuotė, tuo mažesnis jos poveikis klimatui. Remiantis Suomijos bendrovės Alko užsakytais 2018 ir 2019 m. tyrimais, skirtingų vyno pakuočių CO2 pėdsakai vienam gėrimų litrui labai skiriasi. Stikliniai buteliai daro didžiausią neigiamą poveikį aplinkai vienam gėrimo litrui, o supakuoti[…]
Žalieji finansai: ES kriterijai
Europos Parlamentas pagaliau priėmė reglamentą dėl tvarių investicijų. Dokumente yra nurodomi tikslai, kurių turi būti tenkinamas bent vienas ir reikšmingai nenukentėti likusieji, kad investicijos būtų laikomos žaliomis: kova su klimato kaita ir prisitaikymas; vandens ir jūros išteklių tvarus naudojimas ir apsauga; perėjimas į žiedinę ekonomiką, įskaitant prevenciją ir antrinių žaliavų naudojimą; taršos prevencija ir kontrolė;[…]
Pažangiausia pasaulyje užstato sistema
Lietuvoje apie depozito sistemą jau sklando legendos ir daugybė užsienio delegacijų atvažiuoja jos pažiūrėti. Net The Economist yra parašęs straipsnį apie ją, įvardindamas pagrindinę sėkmės priežastį kaip galimybė susigrąžinti savo ankščiau sumokėtus pinigus. Tačiau pasaulyje veikia ir kita užstato sistema, kuri yra dar pažangesnė! Suomijoje veikianti užstato sistema, kuri leidžia sugrąžinti daugkartinę ir vienkartinę tarą[…]
Padangos – mikroplastikų šaltinis
Lietuvoje padangų tvarkymo sistema neveikia. Tą puikiai iliustruoja “Ekologistikos” skandalas ir nuolatiniai padangų gaisrai. O ką jau kalbėti apie milžiniškus kiekius bešeimininkių padangų miškuose… Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. miškuose buvo surinkta net 700 tonų padangų. Bet ar tik tuo padangos prisideda prie aplinkos taršos Lietuvoje? Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakyta studija atskleidžia, kad padangos[…]
Linkėjimai iš Australijos
Australijos sostinėje, Kanberoje, atliekų deginimas yra oficialiai uždraustas! Taip padaryta po to kai gyventojai pareiškė nepasitenkinimą tokia atliekų tvarkymo technologija. VšĮ “Žiedinė ekonomika” sveikina tokį Australijos sostinės žingsnį ir tikisi, kad Lietuva iš jo pasimokys!
Ekonomikos stimuliavimas sukuriant tvarias darbo vietas ir kovojant su klimato kaita
Palengva vis labiau švelninant dėl COVID-19 paskelbtą karantiją, nedarbas, deja, dar auga. Remiantis paskutiniais Užimtumo tarnybos duomenimis (2020-06-02), nedarbas jau pasiekė 11.8 %. McKinsey atliko analizę kiek ir kokios darbo vietos yra skirtingose sektoriuose lyginant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais. Pvz., valstybei investuojant 10 mln. USD į atsinaujinančios energetikos projektus būtų sukuriama apie 75[…]
Knyga apie klimato kaitą ir kaip galima bandyti ją sustabdyti
Marc Jaccard dalijasi savo ilgamete patirtimi kaip dėstytojas ir patarėjas įvairiems politiniams ir ekonominiams dariniams dėl klimato kaitos. Knygoje pateikiami būdai, mitai ir argumentai, kuriais iškastinio kuro pramonė mulkina žmones ir siekia sėti abejonę. Taip pat ir kaip politikai, remiantis Kanados ir JAV politikų pavyzdžiais, gali bandyti keisti situaciją ir kovoti su klimato kaita. Autorius[…]
Mažinam savo CO2 pėdsaką
Grupė tarptautinių tyrėjų (iš School of Earth and Environment, Institute of Social Ecology, Stockholm Environment Institute ir Mercator Research Institute on Global Commons and Climate Change) peržiūrėjo beveik 7000 studijų, kad atrinktų geriausias vartojimo praktikas siekiant sumažinti CO2 pėdsaką. Asmeninės veiklos pasirinkimai sudaro beveik 2/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų. Kuomet įvairios pasaulio[…]
Kaip CO2 padėti į dirvą?
JAV veikianti nevyriausybinė organizacija Carbon180, kuri sutelkia dėmesį į klimato kaitos sprendimus, pateikė studiją “Leading with Soil”. Šios studijos ruošimui Carbon180 praleido 3 metus dirbdama su gamintojais, vietinėmis organizacijos ir politikais, siekdama suprasti kaip politiniai sprendimai ir mokslas gali padėti žemės ūkio praktikoms, kurios sekvestruoja CO2. Nepaisant didėjančio susidomėjimo kova su klimato kaita ir siekiu[…]
Danija mažina atliekų deginimo pajėgumus
Danijos aplinkos ministerija išplatino pareiškimą, kad plastiko atliekos turi būti pašalintos iš deginimo įrenginių ir danai privalo pradėti geriau rūšiuoti, o Danijos vyriausybė siūlo sąrašą priemonių kaip sumažinti atliekų poveikį klimatui. Kasmet apie 370 000 tonų plastiko atliekų yra sudeginama Danijoje. Jeigu būtų nesiimta jokių priemonių, 2030 tai sukurtų apie 1.5 mln. tonų CO2 išmetimų.[…]
Tvarios ekonomikos skatinimo priemonės po COVID-19
Koronavirusas sukėlė milžinišką ekonominį ir socialinį šoką kiekvieno iš mūsų gyvenimams. Jau dabar (2020-05-15), remiantis Užimtumo Tarnybos duomenimis nedarbas siekia 11.4 %, o Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas lietuvai prognozuoja 7 % BVP nuosmukį 2020 m. Ekonominių sunkumų neišvengia ir didžiausia Lietuvos eksporto partnerė Vokietija, kurios ūkis pirmą ketvirtį susitraukė 2.3 %. Suomijos inovacijų fondas[…]
IFAT aplinkosauginis indeksas 2020
Dėl COVID-19 šių metų IFAT paroda buvo atšaukta, bet iki tol, organizatoriai spėjo apklausti 2992 aplinkos technologijų ekspertus įvairiais klausimais: žiedinės ekonomikos, atliekų ir t.t. Pateikiame gautus rezultatus: Siekiant padidinti žaliavų perdirbamumą, geriausiomis priemonėmis laikoma, kad produktų perdirbamumas būtų iš karto apibrėžtas teisės aktais ir atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemų gerinimas. Kitas efektyvus būdas –[…]
Tvariausias sprendimas – daugkartiniai buteliai
Lietuva nėra tarp valstybių, kurios itin daug teršia gamtą, nepaisant pasitaikančių įvairiausių epizodų. Ir tiesiogiai neprisideda prie vandenynų taršos, kaip Kinija, Indonezija ar Filipinai. Lietuvoje taip pat veikia depozito sistema gėrimams, kuri surenka net 92 % į rinką išleistos vienkartins pakuotės. Bet ar tai tvarus sprendimas? Vokietijos energijos ir aplinkosaugos tyrimų institutas atliko pakuotės gyvavimo[…]
Kolumbija – naujas palmių aliejaus frontas
Šiuo metu Kolumbija yra 4 pagal dydį palmių aliejų auginanti valstybė ir pirma Amerikose. Apie 70 % Kolumbijos palmių aliejaus yra sunaudojama kaip automobilių ir sunkvežimių biodyzelinas. Pagrindinis Kolumbijos palmių aliejaus pirkėjas – Europos Sąjunga. Fedepalma, vietos lobistinė grupė, aktyviai lobavo prieš ES sprendimus pripažinti į dyzeliną dedamą palmių aliejų kaip netvarų ir jo progresyviai[…]
Žemės ūkis ir klimato kaita
McKinsey & Company pateikė išsamią apžvalgą kaip žemės ūkis galėtų būti transformuotas link turinčio mažesnį poveikį klimato kaitai. Pabandysime jų analizę ir išvadas pritaikyti Lietuvai. Kiek šiuo metu prie klimato kaitos prisideda žemės ūkis? Remiantis Nacionalinė išmetamų ŠESD apskaitos ataskaita 21 %. Didžiausios dalys pagal pasiskirstymą: Iš esmės didžiąją dalį žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių[…]
Aplinkosaugos pramonės įžvalgos
Įvairiausi aplinkosaugos sprendimai turėjo būti pristatyti IFAT, tačiau paroda buvo nukelta. Pateikiame kelis įdomesnius. Biodujos miesto komunaliniam transportui Visi miestai susiduria su klimato kaitos iššūkiais. Berlynas surado savo sprenimą: panaudoja maisto atliekas biodujų išgavimui ir jų pavertimui į biometaną. Toks kuras tada panaudojamas miestą prižiūrinčiam komunaliniam transportui – atliekų surinkimui, gatvių valymui ir t.t. Miestas[…]
Beplastikinė dantų higiena ir kiek natūralūs yra šereliai
Dar viena mūsų kasdienybę lydinti sritis, nuolat sukurianti nemažą kiekį plastiko, – dantų priežiūra. Šis straipsnis bus įdomesnis tuo, kad pasidalinsiu ne tik savo, bet ir draugės dantų higienistės Jolitos Masevič bei Zero Waste bendruomenės patirtimi. Yra rekomenduojama dantų šepetėlius keisti kas 3 mėnesius, kad jie būtų efektyvūs, o tai reiškia, jog vienas žmogus sunaudotų[…]
Mokslininkų rekomendacijos siekiant žiedinės plastikų pramonės
ES šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba (EASAC) perspėja, kad dabartinės pastangos išspręsti plastikų krizę yra neveiksmingos ir klaidinančios, ir pateikia savo septynių pakopų sprendimą. Pasaulinė plastiko gamyba per metus pasiekė apie 400 milijonų tonų, tačiau polimerų perdirbimas ir pažangūs atliekų tvarkymo sprendimai reikšmingai atsilieka nuo gamybos. “Žmonijos istorijoje XXI amžius iš tikrųjų gali būti prisimenamas kaip[…]
Kas nutinka kai į dirva prideda organinės medžiagos?
Derliaus pavidalu mes nuolatos paimame organines medžiagas iš dirvos, bet, dažnai, nieko negrąžiname. O galėtume! Grąžinti į dirvą organines medžiagas galime įvairiais pavidalais – kompostu, anaerobiniu raugu, mėšlu, dumblu ir t.t. Augalai augantys dirvoje yra dalis trumpojo anglies ciklo. Kuomet sėklos gauna šiek tiek lietaus, saulės ir dirvos – jos pradeda augti. Po tam tikro[…]
Vienkartinės pakuotės žymėjimas
Pasitelkdami ES pakuotės ir pakuotės atliekų direktyvą ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” žinias, sudarėme lentelę vienkartinės pakuotės žymėjimo ir jos perdirbamumo. Tikimės, kad pirkdami atsižvelgsite į pakuotės medžiagą ir taip siųsite signalą gamintojams bei importuotojams, kad laikas keisti visas pakuotes į perdirbamas! Simbolis Kodas Pavadinimas Naudojimas Perdirbamumas #1 PET(E) Polietileno tereftalatas Polyesterio pluoštas, gaiviųjų gėrimų buteliukai,[…]
Apklausa: ar lietuviams rūpi aplinkosauga?
Europos Komisija visose ES šalyse užsakė atlikti apklausą dėl piliečių požiūrio į aplinkosauginius klausimus. Kovo 3 gauti rezultatai buvo paviešinti. Peržvelgiame aktualiausius rezultatus. Baltijos šalių gyventojams vis dar aplinkosaugos klausimai rūpi mažiausiai iš visų ES šalių. Klimato kaita yra svarbiau nei aplinkosauga, tačiau lietuviams ji vis dar rūpi bene mažiausiai ES. Pagrindinė aplinkosauginė problema Lietuvos[…]
Net 4 variantai tvaresnėms mėnesinėms: tausokime save ir aplinką
Šlapios servetėlės, sauskelnės bei mėnesinių produktai (įklotai, tamponai) turi didelę neigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai. Rezero, Zero Waste Europe ir Break Free From Plastic atliktas tyrimas, nustatė, jog per 2017 m. 28 ES šalys: Sunaudojo >49 milijardus mėnesinių produktų , sukurdamos daugiau nei 590 000 tonų šiukšlių. Sunaudojo 33 milijardus vienkartinių sauskelnių, sukurdamos apie 6[…]
Plastikinių maišelių mokestis finansuoja aplinkosauginius projektus
BBC praneša, kad Šiaurės Airija aplinkosauginiams projektams, iš suriktų lėšų už vienkartinius plastikinius maišelius, skiria 2.2 mln. svarų. Nevyriausybinės organizacijos vykdys įvairiausius projektus, tokius kaip drugelių buveinių išsaugojimas, paukščių ir šikšnosparnių stebėse, bičių išsaugojimas ir pan. Grantai svyruoja nuo 6000 iki 250 000 svarų. Šiaurės Airija jau nuo 2013 metų taiko vienkartinių plastikinių maišelių mokestį[…]
Biodegalai reikšmingai didina palmių aliejaus ir sojų aliejaus paklausą
Remiantis Rainforest Watch Norway organziacijos studija, dabartinė ES ir Lietuvos biodegalų politika reikšmingai didina palmių ir sojų aliejaus paklausą. Vien dėl to iki 2030 m bus iškirsta Airijos dydžio atogrąžų miškų plotai.
Transportas – klimato blogiukas
Klimato krizės akivaizdoje, transportas yra Europos ir Lietuvos ekonomikos blogiukas. Europos Sąjungoje kiekvienas sektorius sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus išskyrus transportą, kuris padidino maždaug 30 % savo ŠESD. Tuo metu Lietuvoje transporto ŠESD dalis išaugo nuo 1990 nedidelio 12 % lygio išaugo iki milžiniško 20 % 2017. Pateikiame Transport&Environment organizacijos rekomendacijas sumažinti transporto poveikį[…]
Suomijos nacionalinis transliuotojas: „Neste“ biodyzelinas padidina emisijas – įmonė tai laiko atliekų naudojimu
Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE susidomėjo šios šalies verslo lyderės „Neste“ požiūriu į palmių aliejų. Portale yle.fi paskelbtame straipsnyje stebimasi, kad daugelis šalių bando atsikratyti degalų, kurių sudėtyje yra atogrąžų miškams kenksmingo palmių aliejaus. Tačiau Suomijoje, „Neste“ už jo gamybą gauna mokesčių lengvatas. Straipsnyje teigiama, kad Europos Sąjunga palaipsniui draudžia naudoti palmių aliejų kaip transporto kurą.[…]
Šiaurės Italija pirmauja!
Deja, nuo 2020 kovo 8 dienos Lombardija, vienas pagrindinių Italijos ir ES ekonomikos, kultūros ir istorijos regionas, yra uždaryta siekiant pažaboti Korona viruso plitimą. Ta proga norėtume pasidalinti puikiais Šiaurės Italijoje esančiais atskiro surinkimo rezultatais iš kurių galėtų pasimokyti ne tik visos ES šalys, bet ir visas pasaulis. 2018 m. Italijoje nuolat augantis perdirbimo rodiklis[…]
10 korporacijų paduotų į teismą dėl plastiko taršos
Earth Island institutas yra nevyriausybinė aplinkos apsaugos organizacija, įsteigta dar 1982 m. Berklyje, Kalifornijoje. Ši organizacija remia aplinkos apsaugos aktyvizmą, suteikdama fiskalinę, administraciją ir infrastruktūrinę paramą įvairiems projektams. Earth Island institutas pateikė pirmą tokio tipo ieškinį prieš 10 plastiką gaminančių įmonių (tarp jų Coca-Cola, PepsiCo ir Nestle) už jų vaidmenį plastiko tarša. Remiantis Break Free[…]
Vienkartiniai plastikiniai maišeliai – praeitis?!
Lietuvoje išjudinti aplinkosaugos sistemos pokyčius, deja, reikia tokių incidentų kaip Ekologistikos gaisras ir “Grigeo” tarša į Kuršių marias. Seimas aktyviai sureagavo ir priėmė “Klaipėdos” paketą, kuris numato didesnes galimybes aplinkos apsaugos valstybinę kontrole vykdančioms institucijoms vykdyti savo funkcijas, padidintas baudas ir taršos mokesčius. Taip pat Seimas nustatė ir baudas už nemokamą vienkartinių plastikinių maišelių dalinimą.[…]
Orangutanas ištiesia pagalbos ranką
CNN praneša apie atvejį, kuomet Anil Prabhakar užfiksavo šį kadrą. Safario metu Borneo, turistui būnant gyvačių pilname vandenyje, Orangutanas ištiesia pagalbos ranką. Išties, nepaprastas gestas, parodantis kokia gyvoji gamta yra iš tiesų!
Atliekų deginimo pavojus
Olandijos nevyriausybinė organizacija Toxico Watch kartu su Zero Waste Europe padarė studiją apie Olandijos atliekų deginimą ir su tuo susijusius pavojus: “Hidden Temperatures: emissions implications of temperatures in the post-combustion zone of waste incinerator”. Be to, kad atliekų deginimas turi labai neigiamą poveikį atskiram atliekų surinkimui ir perdirbimui (tą puikiai parodo Šiaurės Europos pavyzdys) –[…]
Bepakuočiai produktai: kur įsigyti Vilniuje, ir kokia yra šiukšlių tvarkymo hierarchija?
Sveiki! Po informacinio straipsnio apie ES kovą su plastiko taršą, grįžtu su pasidalinimais apie gyvensenos pakeitimus. Šįkart rašau apie labai svarbią zero waste pasaulio dalį – bepakuotes prekes (palaidus produktus ir papildymus). Prieš įsigilinant į kas ir kur, papasakosiu, kokia yra aplinką tausojanti daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija. Daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija Ši Zero[…]
Kaip ES kovoja su plastiko tarša ir ką mes – vartotojai – galime padaryti?
Per daugiau nei 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo 20-ia kartų: nuo 15 milijonų tonų 1964 m. iki 311 milijonų tonų 2014 m. Numatoma, jog per ateinančius 20 metų pastarasis kiekis išaugs dvigubai. Europoje kasmet sukuriama apie 25,8 milijonai plastikinių šiukšlių ir tik 30 proc. jų yra surenkama ar išrūšiuojama. Visas kitas plastikas[…]
Miestas be vienkartinių plastikinių indų
Berklis, įsikūręs Kalifornijoje, yra garsus pasaulyje dėl vieno geriausių pasaulio universitetų (Kalifornijos universitetas Berklyje), bet ir dėl to, kad yra vienas pačių liberaliausių miestų pasaulyje. Šešiasdešimtaisiais Berkio miestas buvo viena iš vietų kur užgimė civiliniai judėjimai už lygias teises. Šis miestas ir toliau siekia būti teigiamų pokyčių lyderiu. Paskutinė sritis – vienkartinė pakuotė. 2019 m.[…]
Projektas “žiedinė ekonomika gimnazijose”
Anglų istorijas ir poetas Herbertas Read’as yra pasakęs, kad dideli pokyčiai žmonijos likime yra įgyvendinami tik mažų vaikų prote. Mes su tuo visiškai sutinkame, dėl to tęsiame projektų ciklą “žiedinė ekonomika gimnazijose”. Seminarų ir dirbtuvių metu gimnazistams pasakojome apie atsakingą vartojimą, atliekų vengimą, antrinį panaudojimą, tinkamą atliekų rūšiavimą bei kaip kiekvienas iš mūsų gali prie[…]
Tvaresnė mokestinė aplinka
Europos Sąjungos taryba 2019 metų gale priėmė išvadas patvirtinančias ES perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Viena iš tų priemonių yra raginimas sukurti geresnes ekonomines paskatas per aplinkosauginius mokesčius ir žaliąją mokestinę reformą. Belgija 2019 metais jau žengė tokį žingsnį. Belgiškas “mokesčių perkėlimas” Mokestinis perkėlimas buvo priimtas 2015 m. ir įgyvendinamas per 2016-2020 metus, siekia padidinti konkurencingumą[…]
Beplastikinis indų plovimas ir kaip iš tikro mažinti taršą?
Sveiki. Čia vėl aš. Gal įdomu, kaip man sekasi su vandens gertuvėmis? Kaip ir įsivaizdavau, stiklinę gertuvę naudoju namie – man patinka gerti iš skaidraus indo, o nerūdijančio plieno gertuvę nešuosi su savimi. Visai smagi ši termo funkcija – ji išlaiko vandenį tokios temperatūros, kokios jį įsipyliau: šiltą, šaltą, karštą. Nors neužilgo turėčiau gauti Klean[…]
Žalieji finansai II
Prieš pat 2019 metų pabaigą Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Tarybą pasiekė susitarimą ką klasifikuoti kaip žaliuosius finansus. Apie veiklas, kurios prisideda prie žiedinės ekonomikos rašoma taip: Ekonominė veikla bus laikoma kaip reikšmingai prisidedanti prie perėjimo link žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją, antrinį panaudojimą ir perdirbimą, kuomet ta veikla reikšmingai prisidės prie aplinkos[…]
Kiek galima kelti mokesčius?
Visai neseniai Seimas patvirtino ilgai lauktą automobilių registracijos mokestį. Kokie nauji mokesčiai laukia toliau? Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad yra reikalinga svari finansinė parama iš ES įgyvendinti klimato tikslams. Bet ar tikrai reikia tik papildomo finansavimo? Vienas iš sprendimų – PVM lengvatos daiktų taisymui. Jau dabar nemažai šalių yra tokias įsivedusios: Daiktų taisymas turi didelį[…]
Tobulos vandens gertuvės paieškos ir ar egzistuoja sveikatai saugus plastikas?
Aš esu Marija. Aplinkosaugos klausimai man rūpi jau nemažai metų, bet iki šiol daugiausiai buvau įsigilinusi į natūralią kosmetiką (dirbau šioje rinkoje), ekologiškus produktus ir šiek tiek į buitį, o dabar pradėjau daugiau domėtis zero waste ir be plastiko gyvensena. Tapusi judėjimo Break Free From Plastics (toliau – BFFP) nare, nusprendžiau palaipsniui keisti gyvenimo būdą[…]
Medžių sodinimas – vienas iš geriausių sprendimų sumažinti klimato atšilimą
Remiantis nauja studija, pasodinus daugiau nei 500 milijardų medžių, būtų galima iš atmosferos ištraukti maždaug 25 proc. anglies dvideginio. O svarbiausia – tam pakanka vietos. Vienas iš pagrindinių studijos tikslų buvo ištirti kiek būtų įmanoma pasodinti medžių plantacijų, nesumažinant žemės ūkio ar urbanizuotų teritorijų. Gautas skaičius – 900 milijonų hektarų, teritorijos dydis prilygstantis JAV plotui.[…]
Brangstantis deginimas
Vakarų Europos valstybės ima atsibusti ir suprasti, kad atliekų deginimas yra ne sprendimas, o tokia pati problema kaip sąvartynas. Milžiniški kiekiai pelenų (apie 30-35 % nuo sudegintų atliekų kiekio), CO2 (apie 0.7-1.7 nuo tonos atliekų) ir toksiškų medžiagų (sunkiųjų metalų, dioksinų ir t.t.). Olandijos parlamentas siekdamas sumažinti savo CO2 pėdsaką nuo 2020 pradeda apmokestinti importuotas[…]
Žalieji finansai?!
Bendžaminas Franklinas yra pasakęs: “Investicija į žinias moka geriausias palūkanas”. Lietuvos valdžia tą žino ir visi Lietuvos piliečiai gali pasinaudoti lengvatomis už studijų ar profesinio mokymo įmokas. Kokios kitos investicijos galėtų suteikti didelę nauda? Nyderlandai yra atradę, kad skatindami žaliąsias investicijas gali sukurti tvaresnius verslus ir reikšmingai sumažinti CO2 pėdsaką. Apie Olandų Žaliųjų Fondų Schemą Olandijos Žaliųjų Fondų[…]
Būdai atgaivinti ir puoselėti dirvą
Pasaulyje kasmet netenkami 24 milijardai tonų derlingos dirvos. Laimei, atsiranda ūkininkų, kurie sugeba ne tik sustabdyti dirvos praradimą, bet ir jas atkurti ir puoselėti: Minimizuoti mechaninį ir cheminį poveikį dirvai – kiekvienas arimas ir cheminė intervencija (mineralinės trąšos, pesticidai ir t.t.) turi neigiamą poveikį dirvos ekosistemai; Nepalikti atvirtos dirvos – be jokio augalinio sluoksnio, dirva[…]
Fejerverkai ir oro tarša
Retas kuris įsivaizduoja Naujųjų metų sutikimą be fejerverkų. Kartais miestai varžosi, kuris pateiks patį įspūdingiausią šou, pvz. aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa pernai sunaudojo 8.5 tonos fejerverkų. Atrodo gražiai ir įspūdingai. Tačiau po tokių efektų jaučiasi sieros ir kiti kvapai. Ir jie atsiranda ne iš bet kur, o kaip likutiniai produktai po fejerverkų. New Scientist[…]
Ekoinovacijos Nyderlandų stiliumi
Nyderlandų karalystėje labai sėkmingai veikia ‘žaliasis susitarimas’. Jis apima valdžios institucijas, verslą bei visuomenę. Sumažinus biurokratizmą, atveriamas kelias inovacijoms! Plačiau čia.
Veiksmai švelninantys klimato kaitos poveikį gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę
Milijonai gyventojų, o ypač jaunimo, šiais metais išėjo į gatves, norėdami, kad būtų kovojama su klimato kaita. European Environmental Bureau, Carbon Market Watch, Energy Cities, Transport and Environment ir Climact atrinko geriausius veiksmus prieš klimato kaitą. Dalis iš jų tiesiogiai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės: Energijos taupymas ir kova su kuro skurdu Škotijoje Daugiabučiams gyvenamiesiems[…]
Vilnius – ES atsilikėlis
Vilnius yra puiki vieta gyventi. Daug žalumos, geros galimybės užsiimti verslu ir daug daug jaunų talentingų žmonių. Labai dažnai tenka matyti Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus FB postus apie tai, kaip ir kur Vilnius pirmauja. Bet ar tikrai viskas taip gerai? Deja, ne. Viena iš tokių likimo valiai paliktų sričių yra atskiras atliekų surinkimas ir[…]
Lietuvos medžiagų žiediškumas
Eurostat agentūra stebi kiekvienos Europos Sąjungos šalies žiediškumo lygį. Rezultatų išreiškimui panaudojama Sankey medžiagų srautų diagrama ir žiediškumo rodiklis. Eurostato Sankey diagramoje tik perdirbimas ir užpildymas (ang. backfilling) yra laikomi kaip uždarantys žiedinės ekonomikos ciklą. 2016 m. ES perdirbimas ir užpildymas siekė apie 13 % visų medžiagų patekimo į ES ekonomiką. Atliekos yra gaunamos po[…]
Vienkartinio kavos puodelio mokestis?
Škotijos parlamentas ryžtingai juda link žiedinės ekonomikos. Prieš kelias savaites ‘žiedinės ekonomikos įstatymų projekte’ yra pateikta labai sveikintinų pasiūlymų siekiant sumažinti vienkartinės pakuotės. Vienas iš jų – 25 pensų (29 euro centrų) vienkartinių kavos puodelių mokestis. Panašus tik 10-15 euro centų mokestis jau ne vienerius metus taip pat siūlomas neperdirbamiems kavos puodeliams Airijoje ir Anglijoje,[…]
Kas yra greenwashing?
Kartu su visuomenėje augančiu susirūpinimu aplinkosauginėmis problemomis auga ir skaičius įvairiausių organizacijų bandančių tuo pasinaudoti. Kuomet tuo yra piktnaudžiaujama, naudojamas angliškas terminas greenwashing. Ką jis reiškia? Wiktionary apibrėžia greenwashing: “The practice of a state or company presenting itself as environmentally-friendly and progressive, in order to downplay their destructive behavior.” Lietuviškai tai būtų valdžios ar įmonės savęs pateikimas kaip[…]
Ar galime susitvarkyti su padangomis?
Tik vakar buvo suvaldyta ekologinė katastrofa Alytuje. Aplinkos Apsaugos Agentūra skaičiuoja kokios cheminės medžiagos pateko į atmosferą, kokiomis kryptimis jos pasklido ir t.t. Bet Ekologistikos atvejis tikrai nėra pirmas. Padangas perdirbančiose įmonėse gaisrai yra kilę 2011, 2014, 2016.. labiau taisyklė nei išimtis. Ar ką nors būtų galima su tuo padaryti? Padangos istorija prasidėjo po to[…]
Veiklos prisidedančios prie žiedinės ekonomikos
Žmogaus darbas yra atsinaujinantis išteklius ir jam turėtų būti mažinami mokesčiai taip kaip dabar skatinama atsinaujanti energetika. Bet ne visas darbas yra vienodas. Kai kurios profesijos prisideda prie linijinės ekonomikos, o kai kurios prie žiedinės. VšĮ “Žiedinė ekonomika” pateikia sąrašą ekonominių veiklų pagal Statistikos departamento Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 2 redakciją, kurios galėtų būti laikomos[…]
Palmių aliejaus yra visur ir tai žudo
Kepiniai, saldumynai, šampūnas, žvakės… Tai tik maža dalis produktų, kuriuose yra palmių aliejaus. Tai ingredientas, kurį deda į maistą, kosmetiką, higienos produktus, dyzeliną ir žvakes. Skaičiuojama, kad net apie 50 % produktų prekybos centruose turi palmių aliejaus. Kodėl? Nes jis pigus. Be to, neturi transriebalų ir tirpsta prie aukštos temperatūros. Rezultatas? Auganti paklausa: 1996 m.[…]
Dirvos gelbėjimo iniciatyva!
Spalio 8 d. Bilbao ISWA (International Solid Waste Association) pasauliniame kongrese buvo pradėta nauja S.O.S. (Save Organics in Soil) iniciatyva. Ją pradėjo ISWA prezidentas Antonis Mavropoulos ir Europos Kompostavimo Tinklo (ECN) tarybos pirmininkė Kristel Vandenbroek. Ši iniciatyva pagrinde yra kuriama Europos kompostavimo tinklo ir Italijos Komposto ir Anaerobinio Pūdymo Asociacijos ir ja siekiama pabrėžti dirvoje[…]
Vokiško ekodizaino lauretai 2019: koncepcija
Kasmet Vokietijos Aplinkos Ministerija ir Vokietijos Aplinkos Apsaugos Agentūra renka geriausias eko-dizaino pavyzdžius produkto, paslaugos, koncepcijos ir jaunimo kategorijose. Pateikiame laureatus paslaugos kategorijoje: Žalioji energija ant asfalto Solmove sukūrė daugiafunkcinį kelio paviršių, kurį sudaro fotoelektriniai elementai ir specialus stiklas kurį galima prijungti prie įvairių paviršių. Toks “saulės kilimas” sumažina padangų riedėjimo triukšmą, žiemą, atšildo ledą,[…]
Vokiško ekodizaino laureatai 2019: paslaugos
Kasmet Vokietijos Aplinkos Ministerija ir Vokietijos Aplinkos Apsaugos Agentūra renka geriausias eko-dizaino pavyzdžius produkto, paslaugos, koncepcijos ir jaunimo kategorijose. Pateikiame laureatus paslaugos kategorijoje: „Donk-EE“ krovininis dviratis “Donk-EE“ – elektrinė krovininių dviračių dalijimosi sistema Kiolne. Tinkamas dideliems apsipirkimams, persikraustymui ar šeimos išvykai – su „Donk-EE“ sunkūs kroviniai transportuojami be taršos ir ramiai. 60 aukštos kokybės „Donk-EE” galima pasinaudoti 50-tyje vietų[…]
Vokiško ekodizaino lauretai 2019: produktai
Kasmet Vokietijos Aplinkos Ministerija ir Vokietijos Aplinkos Apsaugos Agentūra renka geriausias eko-dizaino pavyzdžius produkto, paslaugos, koncepcijos ir jaunimo kategorijose. Pateikiame lauretus produkto kategorijose: Bananatex Bananatex yra techninis audinys, pagamintas iš Filipinuose auginamų bananų augalų pluoštų. Tvarios miškininkystės sistemoje auginamas Abaca banano augalas yra tvirtas ir jam nereikia jokių pesticidų, trąšų ar drėkinimo. Neapdoroti „Abacá“ pluoštai[…]
Kaip vyksta pakuočių perdirbimas?
Ne vienam dažnai kyla klausimas, o kaip perdirbamos mūsų rūšiuojamos pakuotės? Kaip rodo VšĮ “Žiedinė ekonomika” atlikta analizė, dalis plastiko keliauja net į Malaiziją, tačiau didžioji dalis yra perdirbama Lietuvoje. Belgijos pakuočių tvarkymo organizacija FostPlus paruošė vaizdinę medžiagą kaip Belgijoje tvarkomos antrinės žaliavos: Belgijoje pakuotės atliekų surinkimo sistema yra labiau išvystyta ir pasiekia geresnių rezultatų[…]
Švedijos pavyzdys su pakuotės apmokestinimu ir perdirbamumu
Atnaujinta: 2021-08-27 Lietuva ir kitos ES šalys skęsta pakuotės atliekose. Didelė dalis jų yra perteklinės ir neperdirbamos. Taip pat jos yra vienas iš pagrindinių šiukšlių patenkančių į aplinką. Ar egzistuoja būdas išsilaisvinti nuo to? Nuo 2020 m. sausio 1 dienos Švedijos Aplinkos Ministerija pradėjo apmokestinti neperdirbamą plastikinę pakuotę labiau nei perdirbamą. Pateikiami tokie kriterijai. Mažesnis[…]
Atliekų deginimas reikšmingai prisideda prie klimato kaitos
Pastaruosius kelis metus, vis labiau įsivyraujantis judėjimas mažinti atliekų šalinimą sąvartyne, pasuko netvaria linkme. Vietoje to, kad reikšmingai didėtų atliekų vengimas, antrinis panaudojimas, dalinimasis ir perdirbimas, labiau auga atliekų deginimas. Vien 2017 m. Europoje virš 70 mln. tonų atliekų buvo sudeginta. Atliekų deginimas yra pristatomas ne tik kaip puiki priemonė tvarkytis su atliekomis, bet ir[…]
Žymėti pakuotes paprasta
Ne vienam perkančiam įvairius supakuotus produktus yra iškilęs klausimas ar ta pakuotė perdirbama? Iš tiesų, 2017 m. sausio mėnesį Grynas.lt portale Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva įvykdyta visuomenės apklausa, kurios tikslas – nustatyti, ar gyventojai, pirkdami produktą, atkreipia dėmesį į ženkliuką, nurodantį, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Apklausoje dalyvavo 1311 gyventojų. Pagal apklausos rezultatus 27%[…]
Prekybos centrų galia mažinant perteklinės ir neperdirbamos pakuotės kiekį
Lietuvoje veikia šimtai didžiųjų prekybos tinklų (“Maxima”, “LIDL”, “RIMI”, “IKI” ir “NORFA”) parduotuvių. Remiantis Wikipedia vien “Maxima” ir “IKI” kartu valdo beveik 500 parduotuvių. Neabejotinai, dauguma Lietuvių maisto produktus perka tuose prekybos tinkluose. Jų pateikiamas asortimentas formuoja ne tik mūsų vartojimo įpročius bet turi ir milžinišką poveikį atliekų tvarkymo sistemai. Kaip? O gi tuo, kad[…]
Prancūzija: neperdirbto plastiko produktai bus brangesni
Prancūzija siekia, kad 2025 m. visi vienkartinio plastiko gaminiai būtų perdirbami! Šiuo metu vienkartinio plastiko perdirbimas siekia apie 25 %. Akivaizdu, kad vien gerų norų nepakanka. Jau dabar visi Prancūzijos prekybos centruose esantys vienkartiniai plastikiniai maišai yra kompostuojami (pagal standartą EN 13432). Tolesni žingsniai yra pakeisti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris vienkartinio plastiko gaminius, kurie[…]
Olandijoje bus stabdomas atliekų importas
Dutch News praneša, kad atliekų tvarkymo įmonė AEB Amsterdam, kuri valdo 6 atliekų deginimo įrenginius, yra susidūrusi su reikšmingais finansiniais sunkumais. Akivaizdu, kad atliekų deginimas yra ne tik yra aplinosaugiškai žalingas, bet ir finansiškai nuostolingas. AEB Amsterdam uždaro 4 iš 6 atliekų deginimo jėgainių ir sustabdys atliekų importą. VšĮ “Žiedinė ekonomika” mano, kad visos medžiagos[…]
Ką gali papildomi 6 euro centai (5 pensai) prie vienkartinio plastikinio maišelio kainos?
Pasaulio gyventojai siekia išsivaduoti iš vienkartinio plastiko gniaužtų. Ir viena iš geriausio to priemonių – apmokestinimas. Dar 2017 m. rašėme apie ypatingai sėkmingą Airijos pavyzdį, kuomet įvestas 15 (vėliau padidintas iki 22) euro centų vienkartinio maišelio mokestis sumažino plastikinių vienkartinių maišelių naudojimą nuo 321 iki 14!!! Bei reikšmingai sumažino jų išmetimą į gamtą. Dabar norėtume[…]
Duomenys: Lietuvos atliekos taip pat keliauja į Pietryčių Azija!
Šių metų pradžioje visame pasaulyje nuskambėjo, kaip Malaizija ir Filipinai nebenori tapti kitų šalių sąvartynais, kuomet Vakarų šalys (tarp jų ir Lietuva) siunčia savo “perdirbamas” atliekas į Pietryčių Aziją. Filipinų prezidentas R. Duterte net pagrasino karu Kanadai, jeigu ši nepasiims savo atliekų atgal. Kanada savo atliekas jau susigrąžino. Paskutinė Pietryčių Azijos šalis, kuri reikalauja JAV[…]
Idealus tvarus miestas pagal Greenpeace
Tarptautinė aplinkosauginė organizacija Greenpeace išleido idealaus tvaraus miesto brošiūrą. Tikimės, kad tai sudomins ir Lietuvos savivaldos atstovus ir jie pasinaudos rekomendacijomis padarydami savo miestu tvaresniais! Tvarūs miestai yra pagrindas sustabdyti klimato atšilimą ir bioįvairovės praradimą bei žiedinės ekonomikos sukūrimą, kuri padėtų spręsti dabartines aplinkosaugines ir nelygybės problemas. Remiantis 2050 gyventojų augimo prognozėmis, būtina, kad vietos[…]
Teršiame orą skraidydami – gal laikas susimokėti už tai?
Šią savaitę Prancūzija priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2020 bus apmokestinami skrydžiai iš Prancūzijos: ES viduje: ekonominės klasės bilietai – 1.5 €, verslo klasės – 9 €; Už ES ribų: ekonominės klasės bilietai – 3 €, verslo klasės – 18 €. Šio naujo mokesčio tikslas yra sumažinti neigiamą aplinkosauginį skrydžių poveikį. Pirmiausia, tai turėtų kažkiek sumažinti[…]
Svilengradas – pirmoji Bulgarijos zero waste savivaldybė!
Maždaug 25 000 gyventojų turinti Svilengrado savivaldybė pradėjo pasirengiamuosius veiksmus tapti pirmąja Bulgarijos zero waste savivaldybe. Ši savivaldybė, esanti šalia Turkijos ir Graikijos sienų, jau seniau garsėjo kaip viena aplinkai draugiškiausių Bulgarijoje, tad Zero Waste Bulgarija (aplinkosauginė asociacija Za Zemiata) pakvietė ją prisijungti prie Zero Waste Cities iniciatyvos. 2018 m. pradžioje Za Zemiata kartu su[…]
RePack – tvarios pakuotės sprendimas
Šiuo metu yra itin paprasta apsipirkti internetu, užtenka tik kelių paspaudimų, tad internetinė prekyba tiek Lietuvoje tiek užsienyje auga it ant mielių (Lietuvoje 2019 m. lyginant su 2018 m didėjimas yra 22.3 %). Remiantis Euromonitor International, internetinė prekyba taps pačiu didžiausiu mažmeninės prekybos kanalu 2021. Tuo pačiu tokia prekyba turi ir neigiamą poveikį aplinkai –[…]
„Palmių aliejaus prakeiksmas“: lietuvės kūrinys – tarp geriausių pasaulio virtualios realybės filmų
Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės studijoje “Contrast” dirbanti žurnalistė Viktorija Mickutė sulaukė aukšto tarptautinio įvertinimo. Lietuvės dokumentinis filmas „Palmių aliejaus prakeiksmas“ (“The Curse of Palm Oil“) interneto medijų „oskaruose“ „The Webby Awards“ neseniai buvo nominuotas geriausio panoraminio (360 laipsnių) filmo kategorijoje. Filmas taip pat įtrauktas į Šefildo dokumentinių filmų festivalio programą. Autorę Malaizijoje šokiravo[…]
Kanada: “Zero Waste Packaging Act” projektas
Plastikas mums padeda supakuoti maistą ir kitus daiktus, tad yra tapęs sinonimu lengvos, pigios ir patogios pakuotės. Tačiau per pastaruosius metus jis gamtai atneša milžiniškus neigiamus padarinius – taršą ir klimato atšilimą. Lietuva ir kitos pasaulio šalys net ir atskirai surinkdamos didelius kiekius pakuotės negali jos perdirbti, todėl tenka jį sudeginti arba šalinti sąvartyne. KODĖL?[…]
Earth overshoot day: Lietuva
World Wildlife Fund paskaičiavo ES Earth overshoot day. Ir tai yra Gegužės 10! Europiečiai gyvena taip, lyg egzistuotų 2.8 žemės kiekvienam gyventojui. Toks gyvenimo būdas yra ne tik netvarus ir eikvojantis žemės resursus, bet ir naikinantis bioįvairovę. WWF skaičiuoja, kad nuo 1960 laukinės gamtos sumažėjo net 60 %. Paskaičiuota, kad Lietuvos Earth overshoot day yra[…]
ES CO2 išmetimai mažėja, Lietuvos – ne
Eurostatas pateikė ES šalių 2018 m. CO2 išmetimus iš iškastinio kuro. Gera žinia! Bendri ES šalių išmetimai lyginant su 2017 m. sumažėjo 2.5 %! Maždaug 80 % visų ES CO2 išmetimų sudaro išmetimai iš iškastinio kuro. Didžiausi CO2 išmetimai 2018 m. sumažėjo Portugalijoje (-9.0 %), Bulgarijoje (-8.1%) , Airijoje(-6.8%) ir Vokietijoje (-5.4%). Deja, kai kuriose[…]
Plastikas ir Klimatas: slapta plastiko planetos kaina
Beveik kiekvienas žino, kad iškastinis kuras yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Mažiau žinoma tai, kad plastikas yra ne tik mikroplastiko šaltinis, gamtos ir vandenų teršėjas, kuriam suirti reikia šimtų metų, bet ir didelis CO2 šaltinis. Priežastis paprasta – plastikas yra gaminamas iš iškastinio kuro, tokio kaip nafta ar dujos. Naujas tyrimas, padarytas Tarptautinio aplinkosaugos[…]
Alytaus ekonomikos forumas – miestas be atliekų?
Jau šį penktadienį (2019-05-07) vyks Alytaus ekonomikos forumas. Jame pagrindinė tema – žiedinė ekonomika. Labai džiaugiamės, kad šis klausimas vis dažniau yra keliamas Lietuvoje! Registruotis į galima: http://alytausforumas.lt/registracija/ Trumpas straipsnis apie Lietuvos galimybes žiedinėje ekonomikoje: Lietuva – šalis be atliekų: naujos galimybės? Idėja, kad miestai, verslai ir gyventojai gali būti be atliekų, plinta neįtikėtinu greičiu.[…]
Išmaniųjų telefonų pataisymo reitingas
Jau seniai praėjo laikai, kuomet beveik visi mobilieji telefonai galėjo būti mėtomi, trankomi, naudojami kaip atidarytuvai ir pan. Šiais laikais, mobilieji telefonai turi labai daug funkcijų, dideles komputacines galias (kokias prieš 10 metų turėjo retas kompiuteris) ir ekranus per visą korpusą. Daugumą tokių išmaniųjų ne tik yra reikšmingai brangūs bet ir trapūs. Ne vienam iš[…]
Klimato protestai
Protestai prieš klimato atšilimą jau yra vykdomi ne tik mokinių, bet ir visų, kuriems rūpi mūsų planeta. Praeitą savaitę įvairiose Londono vietose: Parlamento aikštėje, Oxford circus ir kt. Protestuotojai kelia 3 tikslus: valdžiai “atskleisti tiesą apie klimato kaitą” sumažinti C02 išmetimus 2025 iki 0 sukurti piliečių asamblėją progresui stebėti Deja, per protestus virš 900 žmonių,[…]
Vidutinis Europos gyventojas dėl oro taršos praranda 2 metus
Remiantis European Hear Journal studija, išpublikuota kovo 12 d, vidutinis europietis dėl kvepavimo užterštu oru praranda vidutiniškai 2 gyvenimo metus. Studijos rezultatai skelbia, kad net 800 000 žmonių Europoje miršta priešlaikine mirtimi ir tai sudaro net 17 % iš maždaug 5 mln. žmonių, kurie kasmet miršta Europoje. Tyrėjai teigia, kad didelė dalis mirčių, tarp 40[…]
Europos parlamentarų įvertinimas pagal kovą su klimato kaita
Climate Action Network Europe paskelbė Europos parlamento partijų grupių reitingą pagal jų pastangas kovojant su klimato kaita. Mums, Lietuvoje, aktualiausia kaip Europos Parlamente balsuoja Lietuvoje išrinkti politikai: Iš Lietuvos politikų iniciatyvas kovojančias prieš klimato kaitą labiausiai palaikė Bronis Ropė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos. Taip pat gan pozityvūs buvo Zigmantas Balčytis bei Vilija Blinkevičiūtė[…]
Palmių aliejus – tarsi narkotikas, kuriam pasaulis nepajėgia atsispirti
Prieš kelias dienas buvo paskelbta ataskaita, kad Lietuva yra bene labiausiai klimato atšilimo paveikta Europos valstybė. Pripažinsiu, kad ši žinia nustebino net ne vieną mano draugą, dirbantį aplinkosaugos srityje. Kaip čia taip gaunasi – juk Lietuva nėra iš didžiųjų gamtos teršėjų, tačiau pasekmes jaučia labiausiai? Priežastis elementari – globalus klimato atšilimas nepripažįsta valstybių sienų ir[…]
New York’o valstija uždraudžia vienkartinius plastikinius maišelius
Jau gan įprasta kasdien išgirsti, kad vis daugiau vietų pasaulyje draudžia vienkartinius plastikinius maišelius. Prie tokių praeitą savaitę prisijungė ir turbūt garsiausias (kai kas pasakytų, kad ir geriausias) miestas pasaulyje – Niu Jorkas. Nuo 2020 metų kovo mėnėsio vienkartinio naudojimo plastikiniai maišeliai daugiau nebebus duodami pirkėjams. Demokratų partijos senatorius Todd Kaminsky pakomentavo, kad ateityje žmonės[…]
Jungtinės karalystės sąvartyno mokestis
Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą sąvartyno mokestis buvo įvestas 1996. Nuo 2019 metų balandžio 1 dienos jis pasiekė 91.35 svarą sterlingą (arba 106.03 EUR 2019-04-06 kursu). Po metų (2020 balandžio 1 dienos) jis bus dar kartą pakeltas ir pasieks 94.15 svarų sterlingų (arba 109.28 EUR 2019-04-06 kursu) ir bus vienu didžiausiu visoje Europoje. Tuo metu Lietuvoje[…]
Asbestui sudie!
Pagaliau sugrįžo, taip ilgai laukta, asbestinių stogų dangų keitimo programa skatinanti keisti seną, aplinką teršiančią ir žmogaus sveikatai nuodingą, stogo dangą į naują! Ir tai ne Balandžio 1-osios pokštas, o kaimo plėtros, vietovių aplinkos švarinimo ir gyvenamosios vietos gerinimo priemonė. Kvietimas galioja nuo šiandien iki šių metų gegužės 31 dienos, bendra programos lėšų suma 3.3[…]
Saulės energetikos potencialas Lietuvoje
Prieš artėjančią šilumą ir mūsų visų didėjantį norą prisidėti prie klimato kaitos švelninimo šiek tiek stereotipus laužančios faktinės informacijos apie saulės (ne)buvimą virš mūsų. Žemėlapyje pateikiamas vidutinis metinis saulės elektrinėse pagamintos elektros kiekis iš vieno instaliuoto kW. Pati palankiausia vieta siekti 0 CO2 emisijų – pajūrio regionas, kurio pastarųjų metų paviršinis oro užterštumas viršija normas[…]
48er-Tandler antrinio panaudojimo parduotuvė
Vienos miesto komunalinis departamentas 48 yra atsakingas už miesto atliekų tvarkymą nuo 1989 m. Tada buvo atidaryta pirmoji antrinio panaudojimo parduotuvė 48er-Basar. Ji veikė kaip atliekų prevencijos priemonė, kuomet vis dar geri daiktai iš atliekų surinkimo centrų buvo sutvarkomi ir parduodamos ten. Toliau vystant 48er-Basar, 2015 m. buvo įsteigta 48er-Tandler parduotuvė. Ji įsikurė centre ir[…]
Europos Teisingumo Teismas: pavojingi dažai neturi būti parduodami
Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad jeigu rinkoje yra saugios alternatyvos tai pavojingos cheminės medžiagos neturėtų būti naudojamos. Tai yra smūgis Europos Komisijai, kuri prieš tai buvo leidusi į rinką teikti daug dažų, keliančių pavojų sveikatai. Šis teismo sprendimas buvo priimtas, kuomet Švedijos vyriausybė padavė į teismą Europos Komisiją, nes ši leido Kanados dažų gamintojui[…]
Olandijos plastiko paktas
Vasario pabaigoje 75 Olandijos įmonės ir aplinkosauginės organziacijos kartu su aplinkos ministerija pasirašė “plastiko paktą”, kuriuo sieks sumažinti jo naudojimą ir padidinti perdirbamumą. Užsibrėžtas uždavinys iki 2025 naudoti 20 % mažiau plastiko ir užtikrinti, kad 100 % jo būtų perdirbama. Galutinis tikslas – užtikrinti, kad kuo mažiau plastiko patektų į aplinką. Tarp pasirašiusių yra daugybė[…]
Įrankis eutrofikacijos mažinimo strategijoms
Yra daug būdų sumažinti fosforo ir azoto (medžiagas sukeliančias eutrofikaciją) kiekius patenkančius į gamtą. Tačiau sunku palyginti priemonių efektyvumą. Kiekvieną kartą reikia atlikti detalias vietos sąlygų studijas siekiant nustatyti kiek priemonės veikia. Švedijos mokslininkai paruošė sprendimą, kuris leidžia šį procesą supaprastinti: http://eutrophication.eu/ Naudojantis tereikia pasirinkti dominančią vietą (the ‘focus area’) žemėlapyje ir bus pateiktas atitekančių[…]
Apskaičiuota: Europa gali sumažinti energijos naudojimą dukart
Nauja Vokietijos Frauenhofer Instituto studija atskleidžia milžinišką potencialą Europos energijos vartojimo mažinimui. Įmanoma pasiekti net 67 % sutaupymus 2050 lyginant su dabartiniu vartojimu. Studijos santrauką galima atsiųsti iš čia. Vokietijos institutas paskaičiavo tris galimus scenarijus. Lyginant su įprastiniu energijos kiekio vartojimo, galimi sutaupymai siektų 8400 TWh – arba užtektinai aprūpinti Belgiją 17 metų. Šiuos tikslus[…]
Oro tarša – žudo
Per pastaruosius kelis dešimtmečius oro tarša Lietuvoje sumažėjo labai reikšmingai. Tačiau dar daugybė žmonių nuo jos kenčia. Europos aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet miršta apie 2760 žmonių. Labiausiai tą sukelia oro tarša kietosiomis dalelėmis mažesnėmis nei 2.5 mikrono. Pagal Oro kokybės direktyvą 2008/50/EU Lietuvos gyventojams turi būti užtikrintas kokybiškas[…]
Žaliasis transportas jau neužilgo!
Europos Parlamento ir Europos Tarybos nariai derybose sutarė dėl viešojo transporto naujoje švaraus transporto direktyvoje. Lietuva kaip žemesnio BVP šalis ES privalės iki 2025 turėti 24% švaraus viešojo transporto, o iki 2030 – 33 %. Pusė švaraus viešojo transporto bus elektriniai autobusai, kita pusė – varomi dujomis. VšĮ “Žiedinė ekonomika” džiaugiasi, kad po truputį elektrifikuojami[…]
Moksleiviai prieš klimato kaitą
Moksleivių klimato streikai prasidėjo nuo švedės Gretos Thunberg. Ir tai įkvėpė moksleivių protestus Briuselyje ir Londone. VšĮ “Žiedinė ekonomika” palaiko šiuos moksleivių protestus ir kviečia Lietuvos moksleivius taip pat išreikšti savo poziciją šiuo klausimu. Jeigu politikai ir verslas nekreipia dėmesio į mokslininkų ir aplinkosaugininkų pasiūlymus, gal atkreips dėmesį į jaunosios kartos nuomonę!?
Perdirbto plastiko nauda!
Franklin Associates atliko plastikų gyvavimo ciklo studiją, kurioje nustatyta aiški perdirbtų plastikų nauda aplinkosauginiu ir gamybiniu. Remiantis tyrimu, naudojant perdirbtą plastiką bendras energijos kiekio suvartojas mažėja: 79 % PET 88 % HDPE 8 % PP Tuo pačiu, naudojant perdirbtą plastiką ŠESD emisijos mažėja: 67 % PET 71 % HDPE 71 % PP VšĮ “Žiedinė ekonomika”[…]
Regioninė ES parama tampa tvaresnė
Europos Parlamento REGI komitetas nusprendė kad Europos regionų ir sanglaudos parama 2021-2027 negali būti naudojama atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų gamyklų statybai. Tai parodo labai stiprų ES užsispyrimą skatinti tik atskirą atliekų surinkimą, kurio metu galima pasiekti švarius atliekų srautus ir pagaminti aukštos kokybės perdirbtus produktus Šiuo metu Lietuvoje ES paramą gavo Vilniaus atliekų[…]
LOOP – korporacijų zero waste iniciatyva
Didžiosios korporacijos (tokios kaip Procter & Gamble, Nestlé, PepsiCo, Unilever, Mars Petcare, The Clorox Company, The Body Shop, Coca-Cola, Mondelēz, Danone ir kt.) kartu su Terracycle šiais metais Davose pristatė zero waste iniciatyvą su grąžinama pakuote. Pilotinis projektas bus vykdomas Paryžiaus, New Yorko, New Jersio ir Pensilvanijos regionuose. Pradžioje daugiau nei 300 produktų bus pasiūlyti tvirtoje[…]
Bornholm – zero waste vizija
Bornholmo komunalinių atliekų tvarkytojas BOFA išplatino Bonrholmo ateities viziją nuo 2032 – tokią kurioje nėra vietos sąvartynams ir atliekų deginimui. Jie priima tokį įsipareigojimą, nes planuoja uždaryti esančią atliekų deginimo jėgainę iki 2032 ir tapti vienu tvariausių Europos regionu. Bormholmo savivaldybė įdeda daug darbo, kad tai būtų ne veltui vadinama žaliąja sala ir visa salos[…]
16 mln. eurų parama naujoms saulės elektrinėms per 2019 metus!
Šiais metais skiriamas rekordinis biudžetas individualių namų savininkams naujoms saulės elektrinėms įsirengti. Nedidelių savo namų ūkio poreikiams iki 10 kWp galią siekiančių saulės elektrinių įrengimui numatyta 16 mln. €, kur individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų arba sodo namų, arba žemės sklypo savininkai galės pretenduoti į 323 € dydžio paramą įrengiant 1 kWp galios saulės[…]
Sudie Mikroplastikams!
ES pasinaudos savo turimais cheminių medžiagų įstatymais ir uždraus daugumą mikroplastikų ir mikrokaroliukų naudojimą kosmetikoje, dažuose, skiedikliuose, kai kuriuose ūkio, medicinos ir kituose produktuose remiantis pasiūlytu įstatymu. Europos Chemijos agentūra praneša, kad kasmet nuo 10000 iki 60000 tonų mikroplastikų įtrauktų į vartotojų produktus patenka į gamtą, kurių po to neįmanoma pašalinti. Remiantis agentūra, problemos skalė[…]
100 klausimų apie klimato kaitą
Aplinkos ministerija išplatino puikią knygą “100 klausimų apie klimato kaitą” apie klimato kaitą. Pateikiami faktai ir naudinga informacija siekiant suprasti vieną didžiausių iššūkių su kuriuo susiduria žmoniją. Knygą galima atsisiųsti čia.
Azoto dioksido mažinimas žemės ūkyje
N2O yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos su reikšmingu poveikiu klimato kaitai. Dauguma azoto dioksido į atmosferą patenka iš žemės ūkio dirvos tręštos azoto trąšomis kaip nitrifikacijos ir denitrifikacijos proceso rezultatas. Skirtingos žemės ūkio praktikos gali leisti sumažinti N2O emisijų kiekius. Jeigu norime tvariai patenkinti toliau augančią maisto produktų paklausą, žemės ūkio praktikos turi mažinti N2O[…]
Žemės ūkio dirvos gerinimas
Gera dirvos būsena yra būtina žemės ūkiui ir gyvulininkystei, taip pat teikti ekosistemos paslaugas visuomenei, tokias kaip vandens valymas ir klimato pokyčių sumažinimas. Pažeista dirva atsikūria per itin ilgą laikotarpį, todėl ji vis dažniau yra laikoma neatsinaujinančiu ištekliu. ES finansuojamas projektas iSQAPER, kuriu siekiama įvertinti Europos ir Kinijos žemės ūkio dirvos produktyvumą ir aplinkosauginį atsparumą, pateikė TYRIMŲ[…]
16 priemonių gyventi tvarų anti-kapitalistinį gyvenimą kapitalistiniame pasaulyje
Guardian dienraštis išrinko savo skaitytojų pasiūlytas geriausias priemones gyventi tvariai. Mes jas pritaikėme Lietuvos sąlygoms: Internetas ir įvairios platformos jame leidžia gyventi ne kapitalistinį ir net gi anti-kapitalistinį gyvenimą. Pradedant savo pačio maisto auginimu, atsisakymu pirkti automobilį, tęsiant daiktų mainais ir savanoriavimu – daugybė būdų kaip atmesti pelno siekimą ir toliau kaip individams ar organizacijoms[…]
Saulės elektrinės namuose
Šią savaitę IKEA kartu su Solarcentury pradeda saulės elektrinių pardavimus internetu Vokietijos pirkėjams. Partnerių bendrovė „Solstrale“ tokio tipo pardavimų su investicijomis modelį jau išbandė penkiose skirtingose rinkose. Klientų susidomėjimas patvirtino, o su pasiektais rezultatais visi liko patenkinti. Siūlomi produktai apima viską ko reikia klientui žalios elektros energijos gavybai ir klimato kaitos švelninimui. Paslaugos teikėjai rūpinasi[…]
Sąvartyno mokestis ir deginimo mokestis
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šį trečiadienį (Gruodžio 12 d.) svarstys mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame yra numatomas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekoms didinimas: Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai pašalintų atliekų 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. nuo 2020 m.[…]
Biomimikrija ir inžinerija
Interesting engineering tinklalapis atrinko 9 inžinerinius sprendimus, kurie buvo paimti iš gamtos. Toks pritaikymas vadinamas Biomimikrija. Platesnis paaiškinimas: Gyvoji gamta turėjo milijonus, ir kai kuriais atvejais milijardus, metų evoliucijos sukurti geriausius sprendimus. Mums tereikia juos nukopijuoti ir pritaikyti. 9 Interesting engineering atrinkti biomimimkrijos sprendimai: Tulžiniai ir Shinkasen traukinys Japonijoje yra vieni greičiausių traukinių pasaulyje, dažnai[…]
Mityba ir CO2 pėdsakas
Yra sakoma, kad esi tai, ką valgai. Su šiuo posakiu pilnai sutinkame, nes remiantis Stephen Clune, Enda Crossin ir Karli Verghese studija bei Sonja J. Vermeulen,Bruce M. Campbell ir John S.I. Ingram tyrimu galima suprasti koks maistas kokį poveikį daro gamtai. Maisto CO2 pėdsakas: Maisto pavadinimas Vidutinis CO2 ekvivalentas/kg Daržovės (visos laukuose užaugintos daržovės) 0.47 Vaisiai (visi laukuose užauginti[…]
Mikroplastiko šaltiniai
Eunomia padarė studiją pagal Friends of The Earth UK užsakymą plastiko taršai iš namų ūkių nustatyti. Remiantis rezultatais, kasmet į Jungtinės Karalystės vandenis patenka nuo 9000 iki 32000 tonų mikroplastikų. Didžiausi mikroplastiko šaltiniai: padangos ir sintetiniai audiniai. Kuomet žmonės skalbia drabužius pagamintus iš sintetinių audinių, mikroskopiniai plaušeliai nėra sulaikomi nuotekų valymo įrenginiuose. Tai reiškia, kad jie patenka[…]
Elektromobiliai iš žiedinės ekonomikos perspektyvos
Europos Aplinkosaugos Agentūra įvertino elektromobilius iš žiedinės ekonominės perspektyvos ir tvirtina, kad jie savo visame gyvavimo būvio laikotarpyje yra draugiškesni aplinkai nei vidaus degimo varikliai! 2017 m. elektromobiliai su baterijomis sudarė apie 0.6 % visų naujų automobilių registracijų. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų tas skaičius gali pasiekti tarp 3.9 % ir 13.0 % naujų automobilių registracijų. Dėl[…]
Palaikymo akcija – eisena “Miškas Lietuvos – Atsiklausk Tautos!”
Gyvas Miškas organizuoja palaikymo akciją – eiseną: Miško palaikymo akcija – eisena "Miškas Lietuvos – Atsiklausk Tautos" Gruodžio 1d. Kai paliečia MŪSŲ NAMUS, nebeturim kur trauktis… Manifestuokim ŠEIMININKO PAREIGĄ! ATEIK IR PALAIKYK! Miško Palaikymo Akcija – Eisena Gruodžio 1d. Vilniuje. #BūkTikrasŠeimininkas #StopPlyniKirtimai Girių likimas sprendžiamas DABAR! Tad ši eisena gali tapti lemiamu įvykiu norint uždrausti[…]
Kiek kainuoja viena tona CO2?
Vokietijos aplinkosaugos agentūra paskaičiavo, kad vienos tonos CO2 ekvivalentas aplinkai kainuoja 180 €2016. Ar tai daug ar mažai? Kol kas, kol tokia suma nėra įskaičiuojama, Pasaulinė meteorologijos organizacija skelbia, kad CO2 2017 m atmosferoje pasiekė 405 dalelių skaičių milijonui. Toks lygis nebuvo fiksuotas pastaruosius 3-5 mln. metų. UBA gauta vertė yra panaši į Tarptautinis klimato kaitos[…]
Vokiško ekodizaino lauretai #3
Vokietijos aplinkos ministerija bei aplinkos apsaugos agentūra remia kasmetinius ekodizaino apdovanojimus. Kaip teigia apdovanojimų organizatoriai, tai ne tik energijai taupūs ar iš perdirbtų medžiagų pagaminti daiktai, o daiktai ir paslaugos, kurios tarnauja ilgai ir yra pagaminti atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laiką – nuo gamybos iš žaliavos, naudojimo iki perdirbimo ar išmetimo. 2018 metais paskelbti[…]
Renginys: SAULĖS ENERGIJOS GAVIMAS VILNIAUS MIESTE
VšĮ Žiedinė ekonomika, nori pasidalinti savo sukauptomis žiniomis bei patirtimi apie beatliekę visuomenę ir atsinaujinančius energijos išteklius, šiandienos problemas ir netolimą ateitį, todėl maloniai kviečia visus į Vilniaus miesto savivaldybės remiamą renginį SAULĖS ENERGIJOS GAVIMAS VILNIAUS MIESTE. Trumpas aprašymas: Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe siekiame padidinti specialistų atsakingų už miesto plėtrą ir jo planavimą žinias. Mielai[…]
Vokiško ekodizaino lauretai #2
Vokietijos aplinkos ministerija bei aplinkos apsaugos agentūra remia kasmetinius ekodizaino apdovanojimus. Kaip teigia apdovanojimų organizatoriai, tai ne tik energijai taupūs ar iš perdirbtų medžiagų pagaminti daiktai, o daiktai ir paslaugos, kurios tarnauja ilgai ir yra pagaminti atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laiką – nuo gamybos iš žaliavos, naudojimo iki perdirbimo ar išmetimo. 2018 metais paskelbti[…]
Vokiško ekodizaino lauretai #1
Vokietijos aplinkos ministerija bei aplinkos apsaugos agentūra remia kasmetinius ekodizaino apdovanojimus. Kaip teigia apdovanojimų organizatoriai, tai ne tik energijai taupūs ar iš perdirbtų medžiagų pagaminti daiktai, o daiktai ir paslaugos, kurios tarnauja ilgai ir yra pagaminti atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laiką – nuo gamybos iš žaliavos, naudojimo iki perdirbimo ar išmetimo. 2018 metais paskelbti[…]
Žaliausias verslo rajonas
Paryžiaus miesto savivaldybė ir RATP Grupė (kuri valdo Paryžiaus metro sistemą) paleido Les Deux Rives – žaliausią pasaulio verslo rajoną. Tai rajonas, kurį upė Sena kerta į dvi dalis ir kuriame yra įsikūrusios daugiau nei 700 kartu įdarbinusių per 100 000 žmonių. Les Deux Rives siekia tapti pirmuoju pasaulyje verslo rajonu, kuris funkcionuotu pagal žiedinės ekonomikos[…]
Daugkartinės sauskelnės
Spalio 29 d. Seime vyko apskritojo stalo diskusija „Ne sąvartyne, nesudeginta, bet naudinga atlieka – sveiko proto alternatyvos“. Diskusija buvo išties puiki, nes dauguma dalyvių suprato žiedinės ekonomikos svarbą ir būtinumą ją skatinti per sąvartyno bei deginimo mokesčius, neperdirbamos pakuotės apmokestinimą ir draudimą ir perdirbimo plėtojimą. Sąvartynas ir deginimas yra praeities technologijos, kurių mums reikia[…]
Žiedinės ekonomikos pamokos iš Amsterdamo
Gyvename laikotarpiu, kuomet miestai sparčiai plečiasi ir sunaudoja vis daugiau resursų. Negana to, Lietuvoje pastaruoju metu miestuose padidėjo oro tarša. Siekdami, kad miestai ne tik taptų tvaresni, galėtų konkuruoti žiediškėjančiomis ekonominėmis sąlygomis ir taptų sveikesni bei patogesni gyventojams – miestai turi pradėti keistis. Olandijos organizacija Circle Economy pasidalino žiedinės ekonomikos patirtimi iš Amsterdamo miesto: 1.Žinių instrumentai.[…]
Naujų darbo vietų sukūrimas žiedinėje ekonomikoje
Europos Komisija paviešino Cambridge Econometrics atliektą studiją, kurioje analizuojamas žiedinės ekonomikos poveikis darbo rinkai. Modeliavimai buvo atlikti pasitelkiant Energijos-Aplinkos-Ekonomikos (E3ME) modelius, kurie įvertino tiesiogiai ir netiesiogiai sukuriamas ir prarandamas darbo vietas įvairiuose sektoriuose. Gauti rezultatai teigia, kad ES yra teisingame kelyje prioretizuodama perėjimą link žiedinės ekonomikos, kuri sumažins neigiamą poveikį aplinkai ir tuo pačiu sukurs[…]
Vidaus degimo variklių pabaiga
Verslo žinios pateikė sąrašą valstybių ir miestų kurie artimiausiu metu uždraus naujus automobilius su vidaus degimo varikliais: Šalis Draudimas paskelbtas Draudimas įsigalioja Kas draudžiama Draudimo sritis Airija 2018 m. 2030 m. Benzinas ir dyzelinas Nauji automobiliai Didžioji Britanija 2017 m. 2040 m. Benzinas ir dyzelinas Nauji automobiliai Indija 2017 m. 2030 m. Benzinas ir dyzelinas Nauji[…]
Startuoliai priimantys klimato kaitos iššūkius
Klimato kaita yra vienas didžiausių visos žmonijos iššūkių, su kuriuo turi kovoti ne tik vyriausybės, bet ir miestai, korporacijos, žmonės. Dalis startuolių taip pat imasi šios kovos. Pateikiu pačius įdomiausius ir su didžiausiu potencialu: Altered compamy – Švedijoje esanti įmonė, kuri dušo srovę paverčia intensyvia migla taip leidžianti sumažinti vandens naudojimą iki 98 %. Altered[…]
Teisė taisyti!
Europos Aplinkosaugos Biuras ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia reikalauti, kad elektronikos ir kiti įrenginiai būtų lengvai taisomi!
Prancūziškas aplinkosauginių mokesčių variantas
VšĮ “Žiedinė ekonomika” jau ne vienerius metus žavisi aktyviu Prancūzijos ir jos prezidento Emanuelio Makrono ryžtingu požiūriu į žiedinę ekonomiką. Pavasarį buvo pateiktos 50 ŽE priemonių, kurios bus įgyvendintos. Dalis iš jų yra susijusios su mokestine aplinka, kuri skatintų, visų pirma, vengti atliekų! Taip pat ir dalintis, rūšiuoti ir perdirbti. Galiausiai, papildomai apmokestintų medžiagų šalinimą[…]
Dėl Labdarai ir paramai skirto maisto
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia naujausius teisės akto “Dėl Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo patvirtinimo” pakeitimus. Dabar pagrindiniai nurodymai aukojantiems maistą: 6. Labdarai ir paramai skirtas maistas turi būti saugus vartoti. 8.6. viešojo maitinimo įmonių pagamintas maistas, laikantis Lietuvos higienos normoje HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m.[…]
Eunomia: kavos puodelis su depozitu
Eunomia kartu su Bockatech RWM renginiui Birmingheme pasiūlė kavos puodelį su depozitu. Specialiai renginiui pagaminta 20000 vnt. tokių puodelių skirtų bet kokiems karštiems gėrimams. Jie yra parduodami su 25p depozitu. Daugiau apie puodelį čia.
Ką reiškia plastiko žymėjimas?
Greenmatters išleido straipsnį paaiškinantį plastiko žymėjimą: Perdirbamas plastikas dažniausiai yra žymimas su nedideliu perdirbimo simboliu apačioje ir, priklausomai nuo produkto, su skaičiuku 1, 2, 3, 4, 5, 6 ar 7. Skaičiai dažnai mažiukai ir jų lengva nepamatyti, tačiau jie yra svarbūs, nes tai plastiko identifikacijos informacija. Remiantis šia informacija plastiko perdirbėjai žino kaip tokį plastiką[…]
2018 Europos Parlamento rinkimų manifestas
10 didžiausių aplinkosauginių organizacijų Europoje – ‘Green 10’ – išleido savo ‘manifestą’ pabrėžiantį 10 aplinkosauginių prioritetų, kurie turėtų būti centre tarp politinių agitacijų, kurios artimiausiu metu užplus visų Europiečių paštus ir emeilus. Globalus lyderis kovoje prieš klimato kaitą Remiantis Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, ES sutaria siekti pažaboti globalų temperatūros kilimą iki 1.5°C. Norint tai pasiekti iki[…]
Žiedinės ekonomikos gairės IV: bendradarbiavimas
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). IV dalis apžvelgia vienijančias priemones: Ženkliai stiprinti komunikacijos priemones; Plėsti žinomumą ir apmokymus; Kurti regioninius žiedinės ekonomikos planus; Žaliųjų pirkimų[…]
Stylist: patarimai kaip atsisakyti plastiko
Stylist.co.uk išleido gidą, kaip atsisakyti plastiko. Pateikiame šio straipsnio vertimą. Kuomet plastiko naudojimas bus toks pat nepriimtinas kaip rūkymas – situacija pasikeis. Nors draudimas rūkyti Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo tik prieš 11 metų, daugeliui tai atrodo kaip archajiškas užsiėmimas. To pasekoje, rūkančiųjų sumažėjo net 2 mln. ir tik 15 % moterų Jungtinėje Karalystėje rūko. Neseniai įsigaliojęs[…]
Žiedinės ekonomikos gairės III: geresnis atliekų tvarkymas
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). III dalis apžvelgia priemones geresniam atliekų tvarkymui: Inicijuoti “mobilizaciją” tam, kad būtų paskatintas visos perdirbamos plastiko pakuotės surinkimas, suteikiant prioritetą[…]
Deginti ar ne?
Australų ABC laidos “War on Waste” korespondentas Craig Reucassel nukeliavo į Švediją pasižiūrėti ar verta deginti atliekas: http://mpegmedia.abc.net.au/news/foreigncorrespondent/video/201808/FCSs_SwedenWasteFull_1408_1000k.mp4
Žiedinės ekonomikos gairės II: geresnis vartojimas
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). II dalis apžvelgia priemones geresniam vartojimui: Plėsti antrinio panaudojimo ir taisymo sektorių (informaciniu, finansiniu ir rodiklių nustatymo būdais) rolę ekonomikoje;[…]
Konstitucinė pareiga
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 54 straipsnis Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir[…]
Žiedinės ekonomikos gairės I: geresnė gamyba
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). I dalis apžvelgia priemones geresnei gamybai: Įtraukti daugiau perdirbtų žaliavų į produktus, tuo pačiu užtikrinant jų kokybę, atsekamumą ir saugumą[…]
Eko-inovacijų indeksas
Europos Komisija kasmet skelbia Eko-inovacijų indeksą, kuriuo siekia palyginti šalis nares eko-inovacijų srityje, remiantis 16 skirtingų indikatorių suskirstytų į 5 dimensijas: eko-inovacijų indėlius, eko-inovacijų aktyvumą, eko-inovacijų rezultatus, resursų efektyvumą bei socio-ekonominį poveikį. Lietuva lyginant su kitomis ES šalimis eko-inovacijų indekse yra atsiliekanti. Silpniausia dalis, yra eko-inovacijų investicijos Lietuvoje lyginant su ES vidurkiu: Remiantis EK 2017[…]
Madridas juda į priekį
Lietuvoje neišvengiamai toliau statomi atliekų deginimo įrenginiai kuomet Madrido miesto savivaldybė yra nusprendusi iki 2022 sudeginamų atliekų skaičių sumažinti per pusę, o iki 2025 atsisakyti atliekų deginimo iš viso! Galime daug ko pasimokyti iš Ispanijos sostinės!
Ką gali 5 pensų (5.6 euro centų) mokestis? Labai daug!
Didžiosios Britanijos vyriausybė praneša, kad nuo 2015 metų, kuomet Anglijoje buvo įvestas 5 pensų (arba 5.6 euro centų) mokestis vienkartiniams plastiko maišeliams 7-niuose didžiuosiuose prekybos centrų tinkluose (Asda, Marks and Spencer, Morrisons, Sainsbury The Co-perative Group, Tesco ir Waitrose) jų pardavimas sumažėjo 86 % – nuo 140 iki 19 gyventojui per metus!!! Gal būt laikas[…]
UK: perdirbimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių
Didžiosios Britanijos Nacionalinė infrastruktūros komisija (NIK) paskelbė, kad aktyvūs veiksmai padidinti atliekų perdirbimo lygį ir visuotinis maisto atliekų surinkimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių. Skyriuje apie perėjimą prie mažo anglies pėdsako energijos, NIK siūlo atsisakyti atliekų deginimo įrenginių ir pereiti prie didesnio perdirbimo, ypatingai plastikų ir maisto atliekų. Atliktos visuomenės apklausos parodė, kad 50 %[…]
Tik 60 metų liko ūkininkauti jeigu ir toliau vyks tokia dirvų degradacija
Scientific American pateikė straipsnį dėl dirvos degradavimo. JT skambina pavojaus varpais, nes sukurti 3 cm dirvos užtrunka apie 1000 metų ir jeigu toliau vyks tokia pati intensyvi žemdirbystė, visa pasaulio dirva degraduos per 60 metų. FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija) taip pat praneša, kad apie trečdalis dirvos jau degradavo. Pagrindinė to priežastis – chemiškai intensyvi[…]
Europos Parlamentas palaiko mikroplastiko draudimą
Europos Parlamento Aplinkosaugos komitetas 2018-07-10 balsavo sustiprinti Europos Komisijos planą sumažinti taršą plastiku taip vadinamoje Plastiko strategijoje. Aplinkosaugos komitetas papildo Europos Komisijos pasiūlymus naujomis priemonėmis, tarp kurių: Mikroplastikų draudimas kosmetikos, asmens higienos, balinimo ir valymo produktuose iki 2020 ir minimalūs reikalavimai pažaboti mikroplastikus iš kitų šaltnių Visiškas okso-degraduojančių plastikų (oxo-degradable plastics), kurie yra mikroplastikų taršos[…]
Liepos 3 – diena be plastikinių maišelių!
Kas yra diena be plastikinio maišelio? Diena be plastikinio maišelio Europoje pirmą kartą buvo suorganizuota Rezero Barcelonoje prieš 9 metus. Tačiau kitos organizacijos įvairiose pasaulio kampeliuose panašius renginius darė jau daug metų. Nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje begyventum, turbūt jau yra žinomos aplinkosauginės problemos susijusios su vienkartinių plastikinių maišelių naudojimu. Zero Waste Europe tinklas taip pat[…]
10 faktų apie maisto atliekas
Maisto atliekos turi neigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai, maisto užtikrinimo saugumui bei mitybai. Toliau nemažėjant CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms maisto trūkumas bei jo kaina tik augs. Organizacija Food tank pateikia 10 faktų apie maisto atliekas: 1.3 milijardo tonų maisto atliekų yra iššvaistoma kasmet Tai ekvivalentu 1 milijardui dolerių vertės Jeigu maisto[…]
Novo Amor – Birthplace
Įspūdingas muzikinis vaizdo klipas parodantis plastiko taršos problemą:
Plogging Vilnius
VšĮ “Žiedinė ekonomika” pradeda iniciatyvą, kuomet kartą per savaitę darys Plogging renginius įvairiose Vilniaus miškuose. Prisijungti galima čia prie pirmojo Plogging Vilnius renginio Fabijoniškėse Daugiau apie plogging:
Atliekų deginimo subsidijoms ateina pabaiga!
Europos Parlamentas ir Taryba sutiko su pakeitimais susijusiais su energija iš atliekų, kurie leis Atsinaujinančios energetikos direktyvai žengti arčiau žiedinės ekonomikos. Padaryti pakeitimai reikalaus šalių narių užtikrinti, kad jų nacionalinė atsinaujinančių išteklių politika, taip pat ir paramos schemos, būtų pagal atliekų tvarkymo hierarchijos principus. Taip pat laikoma, kad šalys narės įvykdys jų atskiro surinkimo tikslus,[…]
Žiedinė ekonomika yra būtina siekiant sumažinti CO2 emisijas
Sitra neseniai paviešino studiją, pagal kurią antrinis plastiko ir metalo panaudojimas leistų pasauliui sumažinti globalinį atšilimą iki mažiau nei 2 % bei ES labai ženkliai sumažinti ŠESD emisijas. Vietoje to, kad būtų koncentruojamasi ties mažėjančiu iškastinio kuro naudojimu iš tiekimo pusės, didėjančiu naudojimu atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimo, studija teigia, kad pramonės paklausa galėtų padaryti[…]
ES siekis sumažinti vienkartinio plastiko kiekį
Europos Komisija išleido teisinį pasiūlymą su septyniomis priemonėmis sumažinti atliekų kiekį Europos paplūdymiuose. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra sumažinti patekimą į rinką , kurie yra dažniausiai randami. Tai daugiausiai yra vienkartiniai plastikiniai produkrai tokie kaip maisto pakuotė, puodukai, plastikiniai buteliai, cigarečių filtrai ir net balionų lazdelės. Pirmą kartą istorijoje, Europos komisija sujungia aplinkosauginius atradimus su[…]
Lietuva didino CO2 emisijas 2017 metais
Eurostat praneša, kad Europos Sąjunga 2017 metais lyginant su 2016 padidino CO2 išmetimus 1.8 %. Lietuvos CO2 emisijos didėjo ženkliai daugiau nei vidurkis ir siekė net 3.7 %. Didinant emisijas nei Lietuvai nei ES nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo.
Tik 9 % pasaulio plastiko yra perdirbama
Remiantis Roland Greyer et al. straipsniu “Production, use, and fate of all plastics ever made” nuo 1950 metų, kuomet prasidėjo plastiko gamyba, jo susidarė daugiau nei 4.9 mlrd. tonų. Tiek galėtų sutilpti į 70 metrų gylio ir 57 kv. km pločio talpą – panašaus dydžio kaip Manhatanas. Deja, dauguma pasaulio plastiko atsidūrė vandenyne, kur, išbarstomas[…]
Pasaulio pirmasis perdirbimo prekybos centras Eskilstunoje, Švedijoje
Pirmasis! ReTuna Återbruksgalleria yra pirmasis pasaulyje perdirbimo prekybos centras, revoliucionuojantis apsipirkimą klimatui saugiu būdu. Seniems daiktams yra suteikiamas naujas gyvenimas per taisymą ir “upcyclingą” (aukštesnę vertę kuriantį perdirbimą). Viskas kas yra parduodama buvo perdirbta, antrinį kartą panaudota arba organiškai ar tvariai pagaminta. Prekybos centras buvo atidaryta 2015 metais ir dirba šalia Retuna Återvinningscentral perdirbimo centro[…]
Olandijos valstybės žiedinės ekonomikos strategija 2050
Kai kurios valstybės labai atsakingai žiūri į ateitį ir siekia, kad jos kuo mažiau darytų neigiamo poveikio aplinkai. Viena iš tokių valstybių yra Olandija, kuri yra išsikėlusi ambicingus tikslus pereiti į žiedinės ekonomikos modelį 2050 metais. Prioritetinės sritys: Biomasė ir maistas. Biomasė yra viena esminių žaliavų žiedinei ekonomikai. Ji naudojama kaip maistas ir[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia Aplinkos Ministeriją keisti atliekų tvarkymo taisykles, kurios, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikšmingai padidintų maisto produktų aukojimą nepasiturintiems gyventojams. Atliekų tvarkymo hierarchija1 yra ES politikos ir teisės pagrindas bei raktas perėjimui į žiedinę ekonomiką. Jos tikslas yra sukurti prioritetus2, kuriais būtų kiek įmanoma sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai[…]
ReFED: veiksmų planas prekybininkams sumažinti maisto atliekas
San Franciske įsikūrusi ne pelno organizacija ReFED pateikė veiksmų planą, kuriuo pasinaudodami prekybininkai gali reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekius iki 20 % ir taip sukurti naujas darbo vietas, pamaitinti daugybę nepasiturinčių žmonių bei sumažinti savo išlaidas bei neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindinės maisto atliekų priežastys JAV prekybos sektoriuje: Nenoras keisti maisto išdėliojimo praktikų ir produktų dydžių, kurie[…]
VICE: Milžiniškos pastangos pašalinti plastiką iš vandenynų [13 min., anglų k.]
Šiuo metu plastiko atliekos yra labai stipriai užteršusios vandenynus ir, jeigu žmonija nepakeis savo gamybos ir vartojimo įpročių, kai kuriais skaičiavimais, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Laimei yra žmonių siekiančių tą išspręsti.
Plastikinių maišelių draudimai ir ribojimai pasaulyje
Wikipedia pateikia tokius duomenis apie plonų plastikinių maišelių draudimą ir ribojimą (2018-01-31): Šalys ES pilnai draudžiančios plonus plastikinius maišelius: Valonija (ir Briuselis), Prancūzija (2017), Gruzija (2017), Italija (2011), Moldova (2017) Šalys apmokestinančios plonus plastikinius maišelius papildomu mokesčiu: Bulgarija, Kroatija (2019), Kipras (2018), Čekija, Danija (2013), Estija (2017), Graikija (2018), Airija (2002), Latvija (2019), Liuksenburgas, Malta[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VII: Šūkiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant paskatinti gyventojus ir savivaldybių tarybų narius prisijungti prie Zero Waste judėjimo, pateikiami šūkiai kampanijoms: 1.”Zero Waste padeda sutaupyti pinigų”. Tiek namų ūkių, tiek savivaldybių lygmenyje, Zero Waste siekia optimizuoti vartojimo modelius, atliekų surinkimo būdus ir kelius. Laikui bėgant ir mažinant likutines atliekas kartu su[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VI: Tiesioginė nauda gyventojams
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant pritraukti gyventojų palaikymą, būtina jiems papasakoti apie tiesioginę naudą, kurią jie gaus, jei jų savivaldybė prisijungs prie Zero Waste savivaldybių: Zero Waste padeda gyventojams sudaryti daugiau kontaktų: Zero Waste gyvenimo būdas, padidina bendruomenės tarpusavio bendravimą, sukuria aplinką kitokiai maisto vartojimo kultūrai (mažiau išmetamos pakuotės),[…]
Zero Waste planas savivaldybėms V: Atliekų tvarkymo hierarchija
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane pateikiamos atliekų tvarkymo hierarchijos principai: Sumažinti ir išsaugoti medžiagas (atsisakyti – grąžinti – sumažinti toksines medžiagas – produktų dizainas be atliekų – sumažinti vartojimą ir pakuotę) Skatinti ciklinį resursų naudojimą ir mažinti išmetimo paskatas Produktų gamyba atsižvelgiant į tvarumą bei grąžinimą Antrinis panaudojimas (išlaikyti vertę[…]
Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Kad savivaldybė, būtų pripažinta kaip turinti Zero Waste savivaldybės statusą, ji turi prisiimti įsipareigojimus: Apsibrėžti kiekybinius tikslus vidutiniam laikotarpiui (10 metų) ir ilgalaikius tikslus (20 metų). Tai galėtų būti likutinių atliekų sumažinimo tikslai (pvz. mažiau nei 50 kg gyventojui iki 2025) ir sumažinti toliau ateinančiais[…]
Zero Waste planas savivaldybėms III: reguliacinė aplinka
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama Europos teisinė aplinka, kurios turi laikytis šalys narės: Atliekų hierarchija Privalomumas šalims narėms per ekonominius svertus siekti atliekų tvarkymo hierarchijos įgyvendinimo (Lietuvoje tas kol kas nėra įgyvendinama) Gamintojo atsakomybės principas Pilna finansinė atsakomybė už pakuotės atliekų surinkimo infrastruktūrą, surinkimą, transportavimą bei sutvarkymą Skirtingi[…]
Zero Waste planas savivaldybėms II: nauda
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama reali ir patikrinta nauda, kurią gauna savivaldybės žengiančios “Zero Waste” keliu: Ekonominė Mažiau atliekų – mažesnės atliekų tvarkymo sąnaudos. Geresnis atskiras atliekų surinkimas ir prevencijos priemonės leidžia ženkliai sumažinti į sąvartyną ir atliekų deginimo įrenginius siunčiamų atliekų kiekį. Pvz., šiuo metu Vilniaus miesto[…]
Zero Waste planas savivaldybėms I: pavyzdžiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms: Jame yra pateikiama informacija apie 6 tipus įvairių miestų, kurie bent didžiąja dalimi atitinka kiekvieno miesto atliekų tvarkymo situaciją. Tuo pačiu, yra pateikiamas platus paaiškinimas kas yra “Zero Waste” ir kaip turėtų būti tvarkomos atliekos, kad žmogaus veikla turėtų kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. Galiausiai[…]
Žiedinės ekonomikos miestai
2017 Gruodį Eurocities tinklas (kuris vienija 140 didžiausių Europos miestų ir nuolatos dalijasi patirtimi tarp šių miestų) pristatė 15 žiedinėje ekonomikoje pirmaujančių miestų. Kiekviename iš jų aprašomos geriausios praktikos. Pateikiame keletą įdomiausių: Almere, Olandija: Upcycle City konkursas Almere savivaldybė siekia tapti beatliekia ir energetiškai neutralia savivaldybe 2022 metais. Miesto administracija kviečia bendruomenę ir verslus prie to prisidėti. Vietoje[…]
Bezansono miesto atvejis
Zero Waste Europe neseniai išleido Bezansono miesto atliekų tvarkymosi sėkmės istoriją. Bezansonas yra miestas rytų Prancūzijoje, Dubso departamento bei Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia universitetas. Bezansone šiuo metu yra apie 117 000 gyventojų. Bezansonas per pastaruosius 6 metus sumažino atliekų[…]
Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą
Jungtinių tautų (JT) Aplinkosaugos Asamblėja vyko Nairobyje, Kenijoje gruodžio 4-6 d. Pirmą kartą JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Asamblėja ypatingą dėmesį skyrė plastikinei taršai ir vandenynuose esančioms atliekų sankaupoms, ragindama[…]
Lietuvoje puikiai veiktų plastikinių maišelių rinkliava
Europos aplinkosaugos politikos institutas kartu su Green Budget Europe atliko daug tyrimų kaip fiskalinės priemonės veikia žmonių aplinkosauginį elgesį. Viena iš sėkmės istorijų yra Airijoje įvesta vienkartinių plastikinių maišelių rinkliava. Airija įvedė plastikinių maišelių 0.15 EUR dydžio rinkliavą 2002 m., tuo pačiu padarydama išimtis vienkartiniams maišeliaims naudojamiems higienos sumetimams ir daugkartiniams plastikiniams maišeliams, jeigu jie[…]
Žiedinė ekonomika tekstilėje
Ellen MacArthur Foundation kartu su Stella McCartney praeitą savaitę pradėjo iniciatyvą skatinančią tekstilės industriją pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio. Keletas esminių akcentų: Pasauliniu mastu drabužių rinka sudaro apie 1.3 trl. USD ir samdo daugiau nei 300 mln. žmonių visoje industrijoje. Vien medvilnės gamyba sudaro apie 7 % visų darbo vietų kai kuriose žemų pajamų[…]
Viešieji pirkimai žiedinėje ekonomikoje
Europos Komisija prieš kelias savaites išplėtė žaliųjų pirkimų kriterijus. Dabar jie jau apima daugiau nei 20 skirtingų sričių. Europos Komisija taip pat pateikia geruosius viešųjų pirkimų pavyzdžius iš įvairių Europos miestų: Nuo 2013 m. Nyderlanduose 45 suinteresuotos viešos ir privačios institucijos įvykdė jau daugiau nei 80 žiedinių pirkimų. Programa buvo itin sėkminga ir 2016 metais buvo[…]
Laužant žiedinės ekonomikos barjerus
Deloite kartu su Utrechto universitetu atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatinėti šiuo metu egzistuojantys barjerai siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Buvo apklausta 150 verslų, 55 valstybės tarnautojai bei 47 nuomonių formuotojai iš įvairių sričių. Tyrimas parodė, kad pirmiausia yra kultūriniai barjerai dėl mažo vartotojų susidomėjimo ir informuotumo, taip pat – dvejonių iš pačių įmonių. Antra, rinkos barjerai iškilo kaip[…]
Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės
Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ kartu su Zero Waste Europe, siekdama didinti informuotumą apie probleminę neperdirbamų popierinių karštų gėrimų pakuotę bei kavos atliekų tvarkymo galimybes 2017 m. lapkričio 16 d. inicijuoja ir organizuoja apskrito stalo diskusiją tema: „Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės“. Apskrito stalo diskusijos tikslas – išnagrinėti esamas neperdirbamų popierinių karštų[…]
Perkant naujus daiktus apima geras jausmas.. tačiau sutaisius – apima dar geresnis!
Haldi Ellam straipsnio vertimas iš Zero Waste Europe svetainės: Kas neturi namie sulūžusių daiktų, kurie tik ir laukia būti suremontuoti? Virdulys? Marškinėliai? Dažniausiai matomas “garsusis” sudužęs mobiliojo telefono ekrano stiklas. Įdomus dalykas – dauguma žmonių vietoje to, kad susiremontuotų daiktus, pakeičia juos naujais. Telefono atveju, dažniausiai yra perkamas naujas, nei remontuojamas. Bet ar galima kaltinti[…]
Laikas uždrausti oxo-degraduojančius plastiko maišus!
VšĮ “Žiedinė ekonomika”, kartu su Ellen MacArthur Foundation ir kitomis daugiau nei 150 nevyriausybinių organizacijų pasisako už oxo-degraduojančių maišų uždraudimą. Informacinis vaizdo klipas:
WWF: Apetitas destrukcijai
Wold wildlife fund išleido brošiūrą apie mūsų maisto vartojimą ir kaip jis paveikia supančią gamtą. Mažai kas žino, kad didžiausias poveikis vandeniui, dirvai bei augalų ir gyvūnų gyvybės sferoms yra dėl augalais paremto pašaro gyvūnams, kuriuos mes valgome. Pasaulyje, kuriame vis daugiau ir daugiau gyventojų imasi Vakarietiško tipo dietos – kuri yra paremta mėsa, pieno produktais ir apdorotu[…]
ISWA: Žiedinė ekonomika ir plastiko pakuotės
Tarptautinė kietųjų atliekų asociacija (ISWA) paskelbė penkias rekomendacijas dėl žiedinės ekonomikos bei plastiko pakuočių. Kad verslas iš tiesų judėtų link žiedinės ekonomikos reikia permąstyti visą verslo modelį ir nebijoti keisti, net tai, kas atrodo yra nepakeičiama. Dizainas – išrenkamumas ir perdirbamumas. Kombinuotos sudėties pakuotė itin apsunkina jos perdirbimą, todėl geriausia, jeigu pakuotę būtų galima išardyti[…]
Pietų Korėjos išmanieji maisto atliekų konteineriai padeda pasiekti puikius rezultatus
Nuo 2011 metų Seule buvo pastatyti daugiau nei 10000 vnt. išmaniųjų maisto atliekų konteinerių, kurie atpažįstą atliekų šaltinį bei kiekį. Taip pavyko Seulo mieste sumažinti maisto atliekų kiekį 56000 tonų per metus (arba net 8,6 mln. USD). Daugiau informacijos apie konteinerus:
Naujoji plastiko ekonomika: žiedinio dizaino nugalėtojai
Jeigu nieko nesiimsime iki 2050 m. plastiko atliekų vandenynuose bus daugiau nei žuvų. Vieni iš labiausiai susirūpinusių yra Ellen MacArthur Foundation ir partneriai, kurie paskelbė inovacijos prizą idėjoms, kurios padėtų sumažinti plastiko pakuotės atliekas. Šiandien buvo paskelbti nugalėtojai: MIWA – kitoks apsipirkimo būdas – užsakomas konkretus prekių kiekis ir jis paruošiamas daugkartinio naudojimo pakuotėse (ir[…]
Alternatyva Kauno atliekų deginimo jėgainei
Kaune veikianti atliekų tvarkymo įmonė pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) teikiama paramos galimybe pagal finansavimo priemonę „Inovaciniai čekiai“ skatinančia verslo ir mokslo bendradarbiavimą. UAB „Vialita“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su gilias tradicijas plazminių technologijų srityje turinčiu Lietuvos energetikos institutu, siekiant įvertinti šios technologijos perspektyvą atliekų tvarkyme. Atliekų tvarkymui keliami aukšti reikalavimai, auga visuomenės susirūpinimas bei[…]
Geriausios praktikos mažinančios pakuotės atliekas
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kartu su kitais EEB (European Environmental Bureau) nariais atrinko geriausias praktikas padedančias reikšmingai sumažinti pakuotės atliekas: Airija sumažino parduodamų plastikinių maišelių kiekį gyventojui nuo 328 vnt. iki 12 vnt įvesdama 22 Euro centų mokestį. Italijoje įrengta daug geriamo vandens fontanų, kur žmonės nemokamai gali prisipilti vandens. Milano geriamo vandens fontanų žemėlapis. Italija nuo[…]
Žiedinės ekonomikos ir beatliekės visuomenės seminarai
Žiedinė ekonomika yra traktuojama kaip panacėja siekiant išsaugoti baigtinius planetos išteklius. Dabartinė linijinė ekonomika, kuri remiasi „imk-gamink-išmesk“ principu, sukuria didelius kiekius atliekų, kurie yra sudeginami arba išvežami į sąvartynus. Taip prarandamos vertingos medžiagas, kurios dar ilgai galėtų būti naudojamos. VšĮ “Žiedinė ekonomika” ekspertų parengto interaktyvaus seminaro metu, vykusio Vilniaus Radvilų gimnazijoje, mokiniai buvo supažindinti su[…]
Eko-inovacijų skatinimas
Europos Aplinkosaugos biuras pateikė pasiūlymus Europos tarybai, kurie papildytų ES Žiedinės ekonomikos veiksmų planą (COM/2015/0614) bei skatintų eko-inovacijas. 1) Padidinti medžiagų žiediškumą Sukurti ES harmonizuotą visų gamintojų ir importuotojų produktų skaitmeninius pasus. Taip jie bus lengvai prieinami ir leis vartotojams patiems lengviau taisyti bei prailginti daiktų ilgaamžiškumą. Patirtis gali būti pasisemta iš dabar jau veikiančių[…]
Snaga vartojimą mažinti skatinantys vaizdos įrašai
Per pastaruosius kelis metus Snaga įmonė (Liublijana, Slovėnija) pristatė keletą sėkmingų vartojimą mažinančių ir rūšiuoti skatinančių vaizdo klipą:
Komercinio maisto atliekų kiekio mažinimas
Šiaurės Kalifornijos Perdirbimo Asociacija kartu su organizacija StopWaste išleido studiją kaip sumažinti komercinio maisto atliekų kiekį Alamedos apygardoje (Kalifornijos valstija). Ši studija visus sprendimus rikiuoja pagal JAV Aplinkos Apsaugos Agentūros (EPA) maisto atliekų hierarchiją: Kalifornijos gubernatorius Brown’as 2016 Rugsėjį pasirašė Senato aktą 1383, įpareigojantį iki 2025 sumažinti arba atgauti žmonių mitybai 20 % dabar išmetamo[…]
ES žaliavų įvertinimas
Turino Politechnikos Institutas pernai Europos Komisijai atliko Europos Sąjungos naudojamų žaliavų įvertinimą. Kuris gali padėti ES pereitį į žiedinę ekonomiką. Priklausomai nuo medžiagų kritiškumo ir tvarumo lygmes, politikų lygmenyje turėtų būti priimami sprendimai padedantys vienoms ar kitoms žaliavoms geriau cirkuliuoti mūsų ekonomikoje. Tolesni identifikuoti žingsniai, kurie skatintų žiedinę ekonomiką: ES prioritetai turėtų koncentruotis labiau link[…]
Trečdalis žemės dirvos yra degradavusi dėl žemės ūkio
Jungtinių Tautų organizacijos užsakytos studijos apie dirvą rezultatai šokiruoja -per metus prarandama net 24 milijardai tonų derlingos žemės. Ši studija kviečiai skubiai keisti žemės ūkio praktiką, kitaip išaugs ginkluotų konfliktų, tokių kaip vykstantys Sudane ar Chade, tikimybė. The Global Land Outlook yra laikoma pilniausia tokio tipo studija, sužyminti visas degradavimo priežastis: urbanizaciją, klimato kaitą, eroziją, miškų[…]
Kviečiame į konferenciją „Maisto atliekų surinkimas (Zero Waste savivaldybėse)“
Lietuvos atliekų tvarkytojai ir visi, kam rūpi jų kuriama aplinka, yra kviečiami rugsėjo 22 d. (penktadienį) konstruktyvioms diskusijoms apie maisto atliekų tvarkymą. Konferencijos tikslas – išnagrinėti esamas maisto atliekų tvarkymo priemones, aptarti ir pateikti galimas ir būtinas priemones, užtikrinančias visuomenės interesų ir pagrindinių atliekų tvarkymo principų įgyvendinimą sektoriuje. Maisto atliekų surinkimas Milane, Parmoje ir Liublianoje.[…]
Fairphone moduliniai atnaujinimai!
Pirmojo atnaujinamo išmaniojo telefono gamintojai Fairphone padarė pranešimą, kuris padės vartotojams sutaupyti pinigų, sumažins atliekų kiekį ir išjudins technologijų milžinų Apple ir Samsung verslo modelį. Fairphone 70000+ klientų galės atnaujinti kameros modulius, kurie pasirodys prekyboje Rugsėjo mėnesį. Moduliniai atnaujinimai leidžia turėti naujausių pajėgumų telefonus, pratęsti jų gyvavimo ciklą ir sumažinti atliekų kiekį. Tai yra ateitis!
Japonijos miestas tapęs “zero waste” miestu
Mažytis Japonijos Kamikatsu miestas, esantis Tokushima prefektūroje, siekia iki 2020 metų tapti 100 % beatliekiu miestu. 1482 miesto gyventojai rūšiuoja atliekas į 34 skirtingus srautus. Dalis gyventojų nėra patenkinti, kad tenka išvalyti rūšiuojamas medžiagas, bet miestas neatsisako šios politikos, nes tai reikšmingai pigiau ir ekologiškau nei deginti šiukšles. Verslai taip pat stipriai prisideda ir įvairiai[…]
Būdas padidinti žaliųjų atliekų surinkimą
Šiuo metu gyventojai gali priduoti savo žaliąsias atliekas į vieną iš 54 bioskaidžių atliekų surinkimo aikštelių valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų arba priduoti privatiems tvarkytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai taip pat valdo 96 Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Siekiant padidinti žaliųjų atliekų surinkimą iš gyventojų, būtų galima įrengti žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius kiekvienoje iš DGASA aikštelių. Konteineriams prisipildžius,[…]
Velsas – perdirbimo ir kompostavimo lyderis!
2016 m. Velse rūšiavimas ir kompostavimas pasiekė 63 %. Tai reikšmingas augimas lyginant su 2015 m. kuomet buvo 59 % ir 2014 m. 56 %. Pernai net 19 iš 22 savivaldybių per metus rezultatas padidėjo bent 1 %. Keredigiono sritis – pirmaujanti Velse, pasiekianti net 70 % perdirbimo ir kompostavimo. Šios savivaldybės tinklapyje gan išsamiai[…]
Paryžius pradeda atskirą maisto atliekų surinkimą!
Paryžius pradeda atskirą maisto atliekų surinkimo pilotą! Nuo Gegužės 4 d. Prancūzijos sostinė pradėjo įgyvendinti ambicingą projektą siekdama paskatinti žiedinę ekonomiką. Šis projektas yra dalis “Zero Waste” strategijos, kuria miestas užsibrėžė 2020 m.: sumažinti buitinių atliekų kiekį 10 % Padidinti perdirbamų atliekų kiekį iki 50 % Paryžiaus miestas apsibrėžė, kad 50 % buitinių atliekų gali būti atskirai[…]
Vienkartiniams kavos puodeliams – depozitas!
Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 10 % kavą vartojančių žmonių išmeta vienkartinius popierinius kavos puodelius į tam skirtus konteinerius. Dauguma kavą perkančių žmonių tai daro skubėdami ir pačią kavą vartoja ne pirkimo vietoje. Nepaisant to, apklausos rodo, kad net pusė apklaustųjų Didžiosios Britanijos kavos vartotojų mano, kad jų vienkartiniai kavos puodeliai yra perdirbami, nors[…]
Rekomendacija dėl atskiro virtuvės ir žaliųjų atliekų surinkimo
Po Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos 2017-03-09 organizuotos konferencijos “Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas Žiedinės ekonomikos kontekste” tarp Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) kilo diskusija kaip interpretuoti nuo 2019-01-01 įsigaliosiantį Aplinkos Ministro įsakymo “Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” projekto punktą Nr. 61: ” Savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą, išskyrus[…]
Atnaujinti žiedinės ekonomikos tikslai
Europos Parlamentas antradienį pritarė žiedinės ekonomikos paketo pakeitimams, kuriuo priimti ambicingesni tikslai: Iki 2030 tik 5 % buitinių atliekų turi patekti į sąvartynus, o 70 % perdirbama arba kitaip panaudojama. Taip pat, siekiama per pus sumažinti susidarančių maisto atliekų kiekį bei padaryti privalomą maisto atliekų surinkimą ir skatinti kompostavimą namuose.
2017 Europos Semestras: Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai
Europos Komisija įvertino Lietuvos struktūrines reformas, prevenciją ir makroekonominių disbalansų korekciją ir rezultatus pagal Reguliaciją No. 1176/2011. Studijoje buvo skiriama dėmesio aplinkosaugai – akcentuota, kad santykinai žemi aplinkosaugos mokesčiai: 1,7 % BVP, kuomet ES vidurkis yra 2,5 % BVP, ir pažerta kritika, kad žemas sąvartyno mokestis, ir lėtas jo didėjimo tempas, ir Lietuva išlieka viena iš nedaugelio valstybių, kurioje[…]
Amsterdamo žiedinės ekonomikos iniciatyvos
Pernai metais pasirodė Wageningeno universiteto magistrantės Danielos Martinez baigiamasis darbas apie Amsterdamo žingsnius link žiedinės ekonomikos. Išskiriu keletą iniciatyvų veikiančių toje srityje Amsterdame: Wormhotel Campaign – Food Guerilla akcija, kuria siekiama Amsterdamo gyventojus išmokyti kaip auginti sliekus ir su jais perdirbti maisto atliekas. De Daktokters – projektuoja ir stato žaliuosius stogus su saulės baterijomis, vandens[…]
Beveik 90 % naujos energijos 2016 m. iš atsinaujinančių šaltinių!
The Guardian skelbia, kad 2016 m. ES 21.1GW – arba 86% naujų energijos tiekimo šaltinių yra atsinaujinantys: vėjo, saulės, biomasės ir hidro. Tai reikšmingai daugiau nei 2014 m. pasiektas 79 % rodiklis. Daugiau nei pusė šio pajėgumo sudarė vėjo jėgainės, kurios aplenkė anglį kaip antras didžiausias el. energijos šaltinis. Vokietija sukūrė daugiausia naujos vėjo galios 2016. Tuo[…]
Europos Komisija apžvelgė Lietuvos pažangą aplinkosaugos srityje
Prieš savaitę Europos Komisija paviešino naują Lietuvos pažangos aplinkosaugos srityje apžvalgą. Jame Lietuva yra giriama už pažangą, ES direktyvų ir reguliavimų vykdymą bei biotechnologijų ir lazerių technologijų industrijas. Tačiau yra pažeriama ir nemažai kritikos, ypatingai atliekų tvarkymo sektoriuje. Pagrindinės rekomendacijos pereinant nuo dabartinio ekonominio modelio prie žiedinės ekonomikos tai skatinti eko-inovacijas, kurios šiuo metu Lietuvoje yra[…]
Lietuvoje atliekų perdirbimo situacija gerėja, tačiau yra iš ko mokytis
Pagal paskutinius Eurostat duomenis Lietuvoje 2015 metais buvo perdirbta 33.1 % susidariusių buitinių atliekų. Tai 2.6 % geresnis rezultatas nei 2014 m., tačiau dar ženkliai prasčiau nei geriausiai atliekas perdirbančios šalys: Vokietija (66.1 %), Austrija (56.0 %) ir Slovėnija (54.1) bei ES vidurkis (45.0 %). Itin didelė pažanga yra Slovėnijoje, kurioje daugybė miestų nuo 2014 m. yra[…]
The Economist apie žiedinę ekonomiką
Britų savaitraštis The Economist pasakoja apie žiedinę ekonomika ir pristato kelis pasaulyje veikiančius variantus:
Europos Komisija įspėja dėl atliekų deginimo pajėgumų pertekliaus
Europos Komisija teigia, kad kai kurios šalys narės turi atliekų deginimo pajėgumų perteklių ir kitos rizikuoja padaryti tas pačias klaidas. Komisija rekomenduoja finansiškai nepalaikyti atliekų deginimo gamyklų ir įvesti joms vartų mokesčius. Šalims, tokioms kaip Lietuva, kurios vis dar nemažai atliekų šalina sąvartynuose, rekomenduojama kurti infrastruktūrą, kuri skatintų atskirą surinkimą ir antrinį panaudojimą ar perdirbimą (pvz.,[…]