Kompetencijos
Paslaugos
Padedame padaryti Zero Waste Renginius
Atliekame personalo mokymus apie žiedinę ekonomiką ir galimybes.
Taip pat padedame verslams:
Įsivertinti žiediškumą
Nustatyti galimybes žiedinėje ekonomikoje
Kurti tvarius produktus ir paslaugas
Vystyti žiedinius verslus
Įgyvendinti pramonės simbiozę
Ruošiame atliekų tvarkymo studijas ir investicinius planus
Konsultuojame maisto atliekų, žaliųjų atliekų ir dumblo tvarkymo bei kompostavimo klausimais
Advokacija
Lobisto pažymėjimas Nr. L0075
ES skaidrumo numeris
(EU transparancy number): 770323037172-11
Advokacijos principai
Prezentacijos
Prancūzijos įstatymas kovoje su maisto švaistymu
Ekonominis Vilniaus miesto augimas – galimybės žiediškumui
Atliekų tvarkymo sistema Vilniuje – ką galima gerinti?
Informacinis biuletenis: dirvos derlingumas ir produktyvumas
Informacinis biuletenis: dirvos struktūra ir organinė anglis
EcoWerf kompostavimo aikštelė
Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir apdorojimo patirtis Šiaurės Italijoje
Maisto atliekų surinkimas
Kas yra žiedinė ekonomika?
Maisto atliekų surinkimas (Zero Waste Savivaldybėse)
Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės
Studijos
Plastiko tvarkymas žiedinėje ekonomikoje
Nematomas deginimo liekanų poveikis
Kompostuojami maišai neturi įtakos komposto kokybei
Fiskalinių priemonių atsigavimui po COVID-19 sukeltos krizės poveikio kovai su klimato kaita analizė
Nuotekų dumblo komposto CO2 sekvestravimo miestuose potencialas
Žiedinio produktų dizaino metodologija
Didžiulės antrinio panaudojimo galimybės
Kompostavimas JAV
Žiedinės ekonomikos poveikio atliekų verslui vertinimas
Atliekų tvarkymas mažinantis CO2 išmetimus
Švedijos atliekų tvarkymo priemonių patirtis
Amerikos miestų studija
Medijose
IQ Žurnalas. Diskusijų ciklas. Gerovės valstybė: kas? kada? kaip? kodėl? Žalioji transformacija
Žinių radijas. Ką daryti, kad išmestas plastikas neatsidurtų mūsų maiste?
LRT. Vienkartinė planeta. Ką daryti su mikroplastiko tarša?
DELFI. Kiekvienas iš mūsų turėsime išmokti gyventi visiškai kitaip: laukia daugybė naujovių, prie kurių turėsime priprasti
LRT: dėl taromatų rezultatų, plėtros ir iššūkių
Verslo Žinios Plastiko atliekos Lietuvoje: tarp krizės ir pažangos
DELFI Šilta ir besniegė žiema ne visiems šį tą reiškia: apklausa parodė, kiek iš tiesų lietuvių netiki klimato kaita
Lietuvos rytas: Stebuklai Klaipėdoje: atliekų degintojams – visų mokesčių mokėtojų pinigai?
Žinių radijas: Kodėl griežtinama atsakomybė už plastiko maišelius?
15 min: Atliekų projektas tapo socialiniu: dalijimosi daiktais stotelėse – nuo baldų iki buities prekių ir drabužių
LRT: apie Stotelę Dėkui
LRT: apie greenwashing
Finansinės ir veiklos ataskaitos
Infografikai
Aplinkosauginės karikatūros
1.2 % GPM
Projektai
Projektas: “Aplinkosaugos NVO advokacija formuojant mineralinių trąšų ir dirvožemio apsaugos politiką”
Lietuvoje nėra nei politinės valios, nei nuoseklaus visuomenės atstovavimo mineralinių trąšų naudojimo ir dirvožemio apsaugos klausimais. Dėl perteklinio šių trąšų naudojimo alinamas dirvožemis, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir nitratų koncentracija Lietuvos vandenyse.
Žemės ūkio sektoriuje sprendimų priėmimų procesuose daugiau įtakos turi institucijos ir žemės ūkio verslo interesus atstovaujančios lobistinės asociacijos. Viešuosius, ypač su aplinkosauga susijusius interesus ginančios PVO dažnai veikia savanorišku pagrindu. Todėl jų veikla yra labiau fragmentiška, nei sisteminė. Dėl nenuoseklaus viešojo aplinkosauginio intereso atstovavimo nukenčia ir su aplinka susijusių priimtų sprendimų kokybė.
Silpnas visuomeninių interesų balsas trąšų ir dirvožemio politikos formavimo procesuose kelia grėsmę patiems ūkininkams ir jų verslo perspektyvoms. Dėl aplinkos būklės blogėjimo gali nukentėti maisto kokybė, o dėl to – vartotojai. Gyventojams, poilsiautojams, žvejams kaimuose atitenka ir kitos neigiamos pasekmės – užteršti vandenys, besikeičiantis klimatas.
Projekto tikslas yra stiprinti aplinkosaugos NVO ir pilietinės visuomenės balsą ir atstovauti aplinkosaugos interesus sprendimų priėmimo procesuose, kurie yra susiję su tręšimo ir dirvožemio apsaugos politika, siekiant, kad būtų priimti aplinkai ir klimatui palankūs sprendimai.
Kad pasiektume šį tikslą norime susisteminti esamas įvairių sričių ekspertų žinias ir suformuoti poziciją darnaus tręšimo klausimais, kuri būtų parengta ir pristatyta sprendimų priėmėjams, dalyvaujantiems nacionalinės svarbos sprendimų priėmimo procesuose, jos pagrindu būtų teikiami pasiūlymai. Pozicija taip pat bus pristatyta ūkininkams ir kitoms tikslinėms grupėms regionuose. Šios pozicijos atstovavimas ir komunikavimas stiprintų PVO advokacinę veiklą, stiprintų jų poveikį procesuose, susijusiose su mineralinių trąšų naudojimu ir darnesnių tręšimo alternatyvų siūlymu.
Projekto vadovas: Andrius Laurinavičius, andrius@akoalicija.lt, tel.: 865685019
Projektą įgyvendina: Aplinkosaugos koalicija
Projekto partneriai: VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ir Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS
Įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2021-01-02 iki 2022-01-01
Projektas finansuojamas: Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis.
Skirta suma: 46 730,80 Eur
Daugiau apie fondus: www.apf.lt ir www.eeagrants.org
Savanorystė
Praktika
Apie
VšĮ "Žiedinė ekonomika" buvo įkurta tam, kad padėtų Lietuvoje skatinti be atliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų. "Žiedinė ekonomika" aktyviai dirba su savivaldybėmis ir aplinkos ministerija ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis bei perteikia nevyriausybinių aplinkosauginių Europos tinklų: Zero Waste Europe ir European Environmental Bureau patirtį. Taip pat dirbame su įvairiomis verslo įmonėmis ir padedame joms pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio.
Mūsų komanda
Domantas Tracevičius
Meda Bagdonaitė
Kristina Rūkaitė
Marija Šilinskytė
Akvilė Feiferytė
Zero Waste
Gyvenimo būdas
Atsisakyk
Atsisakyk vienkartinių plastikinių prekių, taros bei pakuočių!
NAUDOK
Rinkis daugkartinio naudojimo prekes, pakuotes ir sistemas!
SUSIPAŽINK
Susipažink su zero waste verslais bei organizacijomis Lietuvoje!
ĮSIGILINK
Įsigilink į Zero Waste Europe veiklą, tyrimus ir naujienas!
Prisijunk prie daugkartinio naudojimo revoliucijos Europoje!
Prisijungti Skaityti
Mes renkamės daugkartinio naudojimo sistemas
✅ Vietoj vienkartinių gaminių bei pakuočių renkuosi daugkartinio naudojimo prekes, pakuotes ir papildymus.
✅ Renkuosi remti kavines ir restoranus, kurie vietoje vienkartinės pakuotės ir kavos puodelių išsinešimui skatina daugkartinį naudojimą.
✅ Renkuosi maisto produktų parduotuves, kurios siūlo gaminius be pakuotės ir papildymus, taip suteikdamos galimybę naudoti savo daugkartinę pakuotę.
✅ Pirkdamas internetu teikiu prioritetą tiekėjams, kurie siūlo daugkartinio naudojimo ir papildymo galimybes.
Prisijungti kaip organizacijai:
Mes reikalaujame, kad šalių narių ir ES lyderiai rinktųsi daugkartinio naudojimo sistemas
Tam, kad daugkartinis naudojimas taptų norma, sprendimų priėmėjai privalo:
✅ Užsibrėžti daugkartinio naudojimo tikslus kiekviename sektoriuje, įskaitant transporto, prekybos, maisto tiekimo ir e-prekybos.
✅ Apibrėžti ES mastu suderintas daugkartinių indų dizaino gaires, kurios leistų plėsti daugkartinio naudojimo sistemas (pvz., užstato).
✅ Priimti susijusius sprendimus, tokius kaip vienkartinių prekių draudimas ir ekonominis pakartotinio naudojimo skatinimas.
✅ Skatinti viešuosius žaliuosius pirkimus, kurie suteiktų prioritetą daugkartiniam naudojimui viešuosiuose renginiuose bei įstaigose.
Mes kviečiame gamintojus, pardavėjus, kavines bei restoranus rinktis daugkartinį naudojimą
Tam, kad vartotojai kiekviename sektoriuje galėtų rinktis pakartotinį naudojimą, būtina:
✅ Įsipareigoti sumažinti plastiko naudojimą tam, kad būtų ribojama vienkartinio plastiko gamyba ir vartojimas.
✅ Pateikti visuomenei savo planus su terminais- laikotarpyje iki 2023; jų rezultatai turėtų būti pamatuojami ir nepriklausomai įvertinami.
✅ Pertvarkyti pardavimo, pristatymo ir pasiėmimo sistemas taip, kad jos neskatintų naudoti vienkartinės pakuotės; skatinti investicijas į daugkartinio naudojimo ir papildymo sistemas.
✅ Bendradarbiauti su gamintojais, pardavėjais, vyriausybe ir NVO siekiant sukurti plačiai pritaikomą, standartizuotą daugkartinio naudojimo sprendimą; palaikyti ambicingus teisės aktus, kurie atlygintų plastiko sumažinimą, skatintų daugkartinio naudojimo ir užstato sistemas bei baustų už perteklinį plastiko naudojimą.
✅ Vengti klaidingų sprendimų, tokių kaip vienkartinių biologinio, biodegraduojančio ar kompostuojamo plastiko alternatyvų skatinimo ir palaikymo.
✅ Pašalinti pavojingus chemikalus ir medžiagas iš savo produktų ir rinktis saugias alternatyvas.
Mes reikalaujame, kad savivaldybių tarybos pasirinktų daugkartinį naudojimą
Tam, kad daugkartinis naudojimas būtų prieinamas visiems vietiniams gyventojams, savivaldybių tarybos privalo:
✅ Skatinti vietinius, aplinkai draugiškus daugkartinio naudojimo variantus; sukurti ekonominę paskatą, padedančią prioritizuoti daugkartinį naudojimą: daugkartinių gėrimų ir maisto talpų užstato sistemas, nemokamą vandenį viešose erdvėse.
✅ Priimti vietinius įstatymus, kurie draustų ir apmokestintų vienkartinio naudojimo daiktus bei skatintų platesnį pakartotinį naudojimą ir taisymą.
✅ Nustatyti viešųjų pirkimų taisykles, kurių tikslas - prioritizuoti daugkartinio naudojimo paslaugas ir produktus savivaldybės ir savivaldybės remiamuose renginiuose bei įstaigose.
✅ Sukurti aiškią vietinę komunikaciją, parodančių kaip ir kodėl tokios priemonės yra svarbios ir naudingos aplinkai bei vietos darbų sukūrimui.
✅ Stebėti ir analizuoti mišrias komunalines atliekas, siekiant atpažinti medžiagas ir produktus, tinkamas pertvarkymui ir daugkartiniam naudojimui.
Studijos apie daugkartinį naudojimą
Daugkartinio naudojimo pavyzdžiai
Naujienos
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje 2020
Kad ir kiek asmeniškai besistengtume prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo savo veiksmais, Lietuvoje yra tokių pramonės ir energetikos įmonių, kurių išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai nubraukia bet kokias visuomenės pastangas. Pateikiame 10 daugiausia prie klimato kaitos prisidedančių įmonių sąrašą su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, 2021-05-09 rekviztai.lt ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal[…]
Antropocenas – žmonių epocha
Jau greičiausiai nieko nenustebins faktas, jog žmonija drastiškai keičia planetos paviršių – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki žemės paviršiaus pritaikymo agrokultūrai. Tačiau, kokią įtaką iš tiesų žmonės daro aplinkai? XXI a. prad. Nobelio premijos laureatas, chemikas, Paul Crutzen iškėlė hipotezę, jog žmogaus veikla tampa tokia reikšminga, kad ji nustelbia natūralius gamtinius veiksnius, todėl[…]
Klimato kaitos rizikos
Swiss Reinsurance Company Ltd., arba dar žinoma kaip Swiss Re, yra didžiausia pasaulyje perdraudimo bendrovė, įsteigta dar 1863 m. Šių metų balandį Swiss Re institutas išleido klimato kaitos rizikų tyrimą “Klimato kaitos ekonomika: ne veiksmas nėra pasirinkimas”, kuriame detaliai išanalizavo kiek įvairias šalis gali paveikti su klimato kaita susiję reiškiniai – kylanti temperatūra, didesnė ekstremalių[…]
Europos Parlamentas kviečia sukurti bendrą ES dirvožemio apsaugos politiką
Europos Parlamentas, po debatų su Europos Komisija ir Taryba, balandžio 28 dieną priėmė rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos ES mastu. Juo Europos Parlamentas kviečia Europos Komisiją paspartinti savo veiksmus ir priimti ambicingus ES dirvožemio apsaugos teisės aktus. Pilnas rezoliucijos tekstas čia. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirvožemio apsaugos apima daug skirtingų sričių – biologinę įvairovę, nulinę taršą,[…]
Elektromobiliai yra vienintelis būdas išsivaduoti iš taršos transporto sektoriuje
Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad jau 2030 m. metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 %. Bet ar tai yra daug ar mažai? Remiantis Wikipedia duomenimis, 2020 m. elektromobilių (kartu su hibridais) rinkos dalys įvairiose šalyse: Norvegijoje jau 2020 m. elektromobilių sandoriai sudaro beveik 75 % visų automobilių sandorių. Švedija (32.2 %) ir Nyderlandai (24.6 %)[…]
Dviračių kaštų naudos analizė
Dviračių infrastruktūra yra turtas visuomenei! Didžiausia nauda gaunama visuomenės sveikatos sektoriuje pvz. dėl mažesnio sergamumo. Kaštų naudos analizė gali padėti apskaičiuoti ar atitinkamas dviračių infrastruktūros projektas yra gera investicija. Kaštų naudos analizė yra sistematinis, holistinis metodas analizuojantis žinomus projekto efektus. Transporto kaštų naudos analizė susideda iš dviejų dalių: poveikio individualiam transporto naudotojui ir to naudotojo[…]
Pamokos iš Afrikos
Jau daugybė ES šalių yra priėmusios vienokius ar kitokius ribojimus susijusius su vienkartinių plastikinių maišelių ribojimus. Tačiau mažai kas žino, kad vieni pirmųjų tokių ribojimų kilo Ruandoje – mažytėje Pietų Afrikos valstybėje. Nemažai kas yra apie Ruandą girdėję dėl ten 1994 m. vykusio genocido bei puikaus Holivudinio filmo apie tai. Ruandos gyventojai buvo nepatenkinti esama[…]
Ar vis keisime išmaniuosius telefonus kas 2 metus?
Maždaug 30 % išmaniųjų telefonų naudotojų pakeitė savo telefoną dėl to, kad senojo funkcijos reikšmingai suprastėjo ir 19 % dėl to, kad programinė įranga nustojo veikusi. Keisdami išmaniųjų telefonų programinės įrangos atnaujinimo galimybes, kartu su jų taisymo informacija, galėtume išplėsti išmaniųjų telefonų naudojimo laikotarpį. Kasmet Europoje parduodami apie 200 milijonų išmaniųjų telefonų. Vidutiniškai kiekvienam reikia[…]
Pakartotinis sportbačių naudojimas? Taip!
Kasdieninis judėjimas yra vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo ligų. Pasak biologijos mokslų daktaro Alberto Skurvyno, jėgos ir aerobiniai praktimai 30-50 % sumažina tikimybę susirgti apie 40-čia lėtinių ligų, mažina uždegiminius procesus organizme, stimuliuoja. Kviečiame visus nuolat judėti! Gali kilti klausimų ar galima tą padaryti su tvaria avalyne? Kol kas, deja, nėra beveik jokių galimybių[…]
Pakuočių žymėjimo absurdas
Lietuvos teisėkūros institucijų laikas Lietuvoje yra labai brangus ir jis galėtų būti išnaudojamas reikalingų teisės aktų leidybai. Deja, tai yra labai toli nuo realybės. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomi pakeitimai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Būtina transponuoti Europos Sąjungos direktyvą dėl vienkartinio plastiko. Tuo pačiu, gretimai, keliauja ir absurdiški pasiūlymai,[…]
Darbo vietų sukūrimas ir pakartotinis naudojimas
Remiantis Žiedinės ekonomikos veiksmų planu, darbo vietos susijusios su žiedine ekonomika ES nuo 2012 iki 2018 metų augo 5 %. Deja, išlieka reikšmingas atotrūkis tarp tyrimų ir visuomenės supratimo, kad žiedinė ekonomika gali sukurti kokybiškas ir įtraukias darbo vietas. RREUSE atliktas socialinių įmonių dirbančių pakartotinio naudojimo sektoriuje tyrimas atskleidžia, kokią vertę sukuria socialinės įmonės tuo[…]
Transporto sektoriaus tarša ir lobizmas
Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius yra vienas iš dviejų, kurių CO2 išmetimai didėjo. Aplinkos apsaugos agentūra, prognozuoja, kad transporto sektoriaus išmetimai 2030 m. lyginant su 2005 m. sumažės 21 % ir metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 %! Bet ar tai įmanoma, kuomet tendencijos rodo, jog transporto sektoriaus ŠESD išmetimai reikšmingai augo[…]
Zero Waste miestai Europoje
Vienas iš darbų programos punktų yra “Parengti ir įgyvendinti perėjimo prie beatliekio ir neutralaus poveikio klimatui miesto, atrinkto bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociaciją, bandomąjį projektą”. Iš tiesų, surasti pavyzdį neutralaus poveikio klimatui miestą yra be galo sunku. Arčiausiai prie to tikriausiai priartėja Kopenhaga, kuri nuosekliai jau pastaruosius 20 metų dirba, kad 2025 m. taptų tokiu klimatui[…]
Waste Trade prekyba atliekomis
Kelias link žiedinės ekonomikos sistemos Europoje yra temdomas nepatogia tiesa apie plastikų atliekų siuntas toli už Europos ribų – į Pietryčių Azijos valstybių rankas. 2018 metais Kinija pareiškė, jog uždaro savo sienas svetimų šiukšlių importui, siekdama apsisaugoti nuo užsienio plastiko taršos. Pasaulinėje rinkoje toks akibrokštas sukėlė nemažą chaosą. Išsivysčiusioms šalims teko ieškoti alternatyvų, kur siųsti[…]
Vienkartinio plastiko ataskaita
2020 metais Break Free From Plastic judėjimas atliko vienkartinio plastiko taršos tyrimą 55 pasaulio šalyse. Su 14 734 savanorių pagalba, buvo atlikti 575 auditai visame pasaulyje, kurie atskleidė TOP10 taršiausių kompanijų vardus: The Coca-Cola Company; PepsiCo; Nestlé; Unilever; Mondelez International; Mars, Inc.; Procter & Gamble; Philip Morris International; Colgate-Palmolive; and Perfetti Van Melle. Šie vardai[…]
Savivaldos pakuotės mokestis sprendžiantis vienkartinės pakuotės problematiką
Pasaulis ir Lietuva springsta nuo vienkartinių pakuočių. Jau dabar apie 50% popieriaus, 40% plastiko ir 30% stiklo yra sunaudojama vienkartinėms pakuotėms. Deja, didžioji dalis iš jų ne tik yra neperdirbamos (geriausiu atveju sudeginamos su dideliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu – CO2 pėdsaku arba pašalinamos sąvartyne), bet dažnai atsiduria trečiosiose valstybėse, tokiose kaip Malaizija. Jau[…]
Pasaulinės pakuočių tvarumo tendencijos
Per pastaruosius kelerius metus pakuočių sektorius visame pasaulyje pradėjo reikšmingai keistis. Mažai įmonių nori būti asocijuojamos su didžiuliais plastiko kiekiais vandenynuose ar tuo, kad jų pakuotės yra tinkamos tik šalinimui sąvartyne ar deginimui. Su tuo nebesitaiksto ir vartotojai, reikalaujantys pokyčių. Vartotojams rūpi tvarumas, bet jiems reikia daugiau informacijos. Vartotojai yra pasirengę sumokėti daugiau už tvarią[…]
Kokie bus ateities žalieji viešieji pirkimai?
Viešieji pirkimai kasmet sudaro milijardus eurus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jau kuris laikas, kai kurios ES šalys sugeba įgyvendinti savo eko-inovacijų programas bei pradėti ekonomikos transformaciją pasitelkdamos viešuosius pirkimus. Ir ne bet kokius viešuosius pirkimus, o žaliuosius viešuosius pirkimus! Viešųjų pirkimų žalinimas buvo numatytas Vyriausybės programoje ir pamažu įgauna formą. Balandžio 1-mą[…]
Filmo “Seaspiracy” apžvalga
Dabar bene pats populiariausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis filmas “Netflix” platformoje yra dokumentika “Seaspiracy”, ir tikrai neveltui. Nors “Žiedinė ekonomika” dažniausiai nagrinėja pakuočių, tvarumo, kompanijų klausimus, ši dokumentikos iškelta žuvininkystės pramonės problema yra daug aktualesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Filmų kūrėjas ir vandenynų entuziastas Ali, pamatęs dabartinius vandens gyvūnų likimus per socialinius tinklus[…]
Kviečiame prisidėti prie Zero Waste miestų Lietuvoje sukūrimo!
Skirkite 1.2 % savo GPM VšĮ “Žiedinė ekonomika” (paramoes gavėjo kodas: 304213511) ir pažadame, kad kitais metais (2022), Lietuvoje jau bus pirmasis Zero Waste miestas!
“Maxima” greenwashing’as
Neseniai teko susidurti su dar vienu Greenwashing pavyzdžiu vienoje iš superparduotuvių “Maxima”. Jei dar neteko girdėti apie Greenwashing triukus, su jais galite susipažinti čia. Paprastai kalbant, tai yra didžiųjų kompanijų įsitraukimas į tvarumo, ekologijos populiarumo bumą, manipuliuojant sąmoningų vartotojų pasitikėjimu. Ir Lietuvos produkcijos milžinė “Maxima”, didžiausia plastiko pardavėja šalyje, nėra išimtis. Iš pirmo žvilgsnio, tai[…]
Plastics: Last Week Tonight with John Oliver (HBO)
John Oliver puikiai paaiškina mūsų planetos problemą su plastiku. Gal šis video įkvėps įstatymų priėmėjus imtis veiksmų?!
CO2 mokestis kaip išeitis
Visa Europos Sąjunga (o tuo pačiu ir Lietuva) su Žaliuoju Kursu užsibrėžė tikslą tapti pirmu klimatui neutraliu kontinentu iki 2050. Tuo pačiu 2020 m. gruodį ES įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus mažiausiai 55 % iki 2030 m. Siekiant tokio sumažinimo, prireiks milžiniškų teisinių pakeitimų, politinių priemonių, skatinimo schemų ir įvairiausių finansinių instrumentų. Viena[…]
Webinaras: Renkuosi daugkartinį naudojimą!
Webinaras apie: zero waste apsipirkinėjimą: ką turime Lietuvoje bei Europoje; zero waste parduotuvės Vilniuje Alpana Unpacked įkūrėjos Anos įspūdžius apie parduotuvės atidarymą bei sunkumus; Šveicarijos startuolio reCircle, gaminančio ir tiekiančio daugkartinius maisto bei gėrimų indelius restoranams, istoriją ir idėją; daugkartinę pakuotę ir jos pavyzdžius; diskusiją su tvarios gyvensenos influenceriais apie pokyčių įtakojimą kitiems.
PRAUSIUOSI BE PLASTIKO: kokia situacija vonioje ir ką galime rinktis
Dar vienas serijos “keičiu savo rutiną” straipsnis. Šįkart įsigilinsime į maudymosi procedūras: kiek plastiko bei vienkartinių pakuočių čia randame ir kaip tai galime pakeisti. Plastikinė pakuotė Įprastai prausimosi metu panaudojame bent 2-3 produktus (išskyrus vaikinus, kurie galbūt naudoja šampūną ir dušo želė viename): šampūną, plaukų balzamą ir dušo želė. Tada gali prisidėti įvairūs kiti dalykai:[…]
RECIRCLE: maisto išsinešimas daugkartiniuose indeliuose
Šveicarijos zero waste startuolis reCircle, įkurtas 2016 m., dabar jau dirba su 1 360 restoranų šalyje. Įmonė įvertino, jog, vienam žmogui naudojant jų daugkartinį indelį bent kartą per savaitę, galima išvengti 1,5 kg plastiko šiukšlių. Kaip viskas veikia? Įprastai maistui ir gėrimų išsinešimui naudojami vienkartiniai polistireno (turėtų būti uždrausti nuo 2021 m. liepos mėn.), plastikiniai[…]
DAUGKARTINIAI PRODUKTAI: ką nuolat naudoja žmonės, atradimai ir ZW parduotuvių įžvalgos
Zero waste (toliau – ZW) terminas daliai žmonių jau nebe naujiena. Judėjimas, gimęs iš poreikio mažinti plastiko taršą, jau iš lėto tampa įstatymų ir sisteminių pokyčių dalimi. Nors dar yra nemažai ką nuveikti, šiame straipsnyje mes norime pasidžiaugti ir pasidalinti tuo, ką daugkartinio naudojimo renkasi žmonės, kokius netikėtus atradimus jie padarė, kas perkamiausia ZW parduotuvėse[…]
Zero Waste apsipirkinėjimas: galimybės, kainos
Kad geriau suprastų Zero Waste (toliau – ZW) apsipirkinėjimą Europoje, Eunomia, Zero Waste Europe, Reseau Vrac atliko 10-yje šalių įsikūrusių bepakuočius produktus siūlančių parduotuvių tyrimą ir numatė ateities tendencijas. Iš esmės ZW rinka auga; ES 2030 m. pardavimai turėtų sudaryti apie 1,2 milijardus Eur. Tyrime buvo pasirinktos parduotuvės, kurios didžiąja dalimi siūlo bepakuočius produktus ir neanalizuotos[…]
Beatliekiai miestai plinta Kroatijoje
Kroatijos aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija Zelena Akcija (Zero Waste Kroatija) ir Krk salos atliekas tvarkanti savivaldybių įmonė Ponikve eko otok Krk d.o.o., sutarė dalyvauti projekte “Perėjimas į beatliekė visuomenę, po vieną savivaldybę”. Dėka šio projekto, Krk salos savivaldybės pradės procesą gauti beatliekio Europos miesto sertifikatą. Sertifikatas yra išduodamas toms savivaldybėms, kurios oficialiai priima beatliekę strategiją, paremtą[…]
“Greenwashing” pavyzdžiai
“Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas”, deja, yra auganti problema. Tą suprasdamos tarptautinės institucijos, tokios kaip Europos Komisija, imasi iniciatyvos surasti ir atkreipti visuomenės dėmesį į augančią problematiką. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, net apie pusės tirtų įmonių “žalieji” teiginiai neturi jokio pagrindimo. O net 42 % atvejų teiginiai buvo klaidinti arba specialiai siekė suklaidinti vartotoją. Matydami[…]
Daugkartinės pakuotė – išeitis iš pakuočių krizės
Skaičiuojama, kad apie Europoje pakuotėms sunaudojama apie 50 % popieriaus ir 40 % plastiko. Tuo pačiu pakuotės sudaro apie trečdalį visų komunalinių atliekų. Su Covid-19 pandemijos atsiradimu, pakuočių kiekis išaugo dar labiau. To pavyzdys yra pakuočių kalnai Vilniuje ir nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei pakuočių tvarkymo organizacijos (“Žaliasis taškas”, “Gamtos ateitis” ar “Pakuočių tvarkymo organizacija”)[…]
Kas geriausiai tvarkosi su komunalinėmis atliekomis?
Komunalinių atliekų tvarkymas yra ta sritis, kur tiek institucijos, tiek piliečiai, gali parodyti savo valią prisidėti prie žiedinės ekonomikos ir kovos su klimato kaita. Eurostat pateikia 2019 m. geriausiai su komunalinėmis atliekomis besitvarkančių šalių sąrašą: Vokietija išlieka neginčijamais lyderiais, o Slovėnija (neturinti nei vienos atliekų deginimo jėgainės) yra net antra. Lietuvos rodikliai 2019 m. sumažėjo[…]
Palyginimas: vienkartinė ir daugkartinė pakuotės, jų poveikis aplinkai
Augant populiacijai, greitėjam gyvenimo tempui bei sparčiai vystantis technologijoms, paruoštų produktų vartojimas pasidarė kaip niekad didelis. Jau dabar Europoje apie 36 proc. namų ūkio atliekų sudaro pakuotė. Kol kiekviena šalis atskirai susiduria su šiukšlių tvarkymo ir per greito resursų eikvojimo sunkumais, visame pasaulyje prarandama 80-120 milijardų dolerių dėl pakuotės, kuri galėtų būti dar kartą panaudojama[…]
Daugkartiniai gėrimų buteliai Lietuvoje – fikcija ar galimybės?
Lietuvos ekonomika ne tik, kad nemažina savo klimato kaitos pėdsako, remiantis Aplinkos ministerija, 2019 m. ŠESD išmetimai didėjo 1 %, bet ir turi mažėjantį žiediškumo indeksą, kuris 2019 m. tesiekė 4 %. Esant tokiai ekonomikos dinamikai, reikia imtis visokių įmanomų priemonių. Daugkartinės pakuotės yra vienos iš tokių! Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama apie stiklo pakuotės surinkimą[…]
Zero Waste Europe: išdrįsk įsivaizduoti geresnę ateitį
Įsivaizduok – atsibundi 2040 m. rytą. Apsidarai ir viskas atrodo normalu. Ar tikrai? Zero Waste Europe savo istorija kviečia aplinką ir sveikatą tausojančius skaitytojus įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateitis, jei šiandien priimsim reikalingus įstatymus, keisime daiktų dizainą ir sieksime tvaresnio pasaulio. Pirmiausia, pastebi, jog oras yra švaresnis ir gaivesnis. Prieš porą dešimtmečių priimti įstatymai dėl[…]
RePack: zero waste internetinis apsipirkinėjimas
RePack pasiūlė uždaro rato apsipirkinėjimą internetu, sumažindami pakuotės atliekas 96 proc., bet išlaikydami tą pačią klientų aptarnavimo kokybę. Šiais laikais žmonės gali apsipirkti iš bet kurios pasaulio vietos bet kuriuo metu. Pasak Euromonitor International, 2021 m. e-komercija taps pagrindinis mažmeninės prekybos būdas. Pasak Eurostat, 2018 m. net 69 proc. interneto vartotojų pirko internetu. Nors tai[…]
ZWE ataskaita: bepakuočių produktų parduotuvės Europoje
Ši Zero Waste Europe teikiama ataskaita yra tokia viena pirmųjų, įvertinanti bepakuočių produktų parduotuvių veikimą ir ateities potencialą Europoje. Bendrai, pastebimas didelis augimas šiame sektoriuje. Numatoma, jog 2030 m. bepakuočių produktų pardavimai sudarys 1,2 milijardus Eur. Parduotuvės, siūlančios “nuogus” produktus, suteikia svarbią galimybę atsisakyti nerimą keliančių ir dažniausiai vienkartinių pakuočių. Vis dėl to, ši rinka[…]
COVID-19 ir daugkartinio naudojimo pakuotė
Ši tema anaiptol ne naujiena. 2020 m. koronos viruso plitimas sustabdė ar nukėlė įvairius vienkartinių produktų draudimus/ draudimų planus. Pvz., vienkartinių plastikinių draudimą, kuris turėjo įsigalioti 2020 m. balandžio mėn., nukėlė į spalį. Tai nudžiugino plastikines prekes gaminančią industriją ir nuliūdino su plastiko tarša kovojančias nevyriausybines organizacijas. Pastarosios skubėjo tirti, rinkti bei perduoti informaciją apie[…]
Klimato kaita toliau įsibėgėja
Nasa praneša, kad 2020 metai buvo tokie pat rekordiškai karšti kaip ir 2016. Nuo pat 1880 m. žemės paviršiaus temperatūra pakilo vidutiniškai daugiau nei 2 laipsniais (pagal Fahrenheitą). Nasa turėdama ilgamečius stebėjimus, tą iliustruoja: Pastarojo dešimtmečio trendas rodo, kad žemės paviršiaus temperatūra iš tiesų reikšmingai pasikeitė ir, jeigu niekas nebus padaryta – toliau didės. Tokią[…]
“Dujos yra praeitis”
Remiantis Europos Investicinio banko prezidentu Dr Werner Hoyer, iškastinis kuras, toks kaip dujos, yra praeitis. Bet ar Lietuvoje tas suvokiama? Lietuvoje vis dar stovi plaukiojantis dujų terminalas “Independence”, kuris nuo 2014 m. yra Klaipėdoje. Lietuva nuo tų metų yra įsipareigojusi iš Norvegijos įmonės “Equinox” (buvusi “Statoil”) pirkti fiksuotą dujų kiekį už fiksuotą kainą. Deja, SDG[…]
Atliekų deginimo energija yra brangi
Baltpool šilumos aukcionuose galime tasti informaciją už kiek atliekų deginimo įmonės parduoda šilumą. Gali būti, kad Klaipėdos gyventojai permoka! Kainų skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos atliekų deginimo jėgainių skirtingais mėnesiais: VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą pagaliau sustabdyti galimą klaipėdiečių nuolatinį permokėjimą!
Išlaikykime dirvą gyva, apginkime jos biologinę įvairovę
Nuostabus Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos video klipas apie dirvą, jos funkciją ir biologinę įvaitovę:
Projektas: “Aplinkosaugos NVO advokacija formuojant mineralinių trąšų ir dirvožemio apsaugos politiką”
Projekto tikslas — stiprinti aplinkosaugos NVO ir pilietinės visuomenės balsą ir atstovauti aplinkosaugos interesus, kurie yra susiję su tręšimo ir dirvožemio apsaugos politika. Siekiama, kad būtų priimti aplinkai ir klimatui, palankūs sprendimai, kurie užtikrintų palankias sąlygas ūkininkauti ateinančioms kartoms. Lietuvoje nėra nei politinės valios, nei nuoseklaus visuomenės atstovavimo mineralinių trąšų naudojimo ir dirvožemio apsaugos klausimais. Dėl perteklinio šių[…]
Cheminis plastiko perdirbimas – tinkamas kovos su plastiko tarša sprendimas?
Naftos, dujų ir chemijos industrijos teigia, jog cheminis perdirbimas galėtų būti tinkamas kovos su plastiko tarša sprendimas, kol kas neturėdami tam pakankamų įrodymų. Nepaisant to, jog plastiko repolimerizacijos galimybės nėra pakankamai ištirtos, o pasekmės nežinomos, cheminio perdirbimo terminas naudojamas žaliajam smegenų plovimui, toliau skatinant vartojimą. Pasaulinis aljansas, siekiantis atrasti alternatyvų atliekų deginimui (ang. “Global Alliance[…]
Mikroplastikas mūsų kosmetikoje
Pasak Nyderlanduose atliktos apklausos rezultatų, 80 proc. respondentų jaudinasi dėl kosmetikoje naudojamo plastiko, o 70 proc. nori, jog jis būtų uždraustas. Jau 10 metų stambūs kosmetikos gamintojai sąmoningai deda mikro, nano ir skystą plastiką į savo gaminius. Kai kurie iš šių ingredientų turi tam tikrų savybių, bet daugiausia tai – pigus užpildas. Olandų aplinkosaugos organizacijos[…]
Ateities miestas – po COVID-19 pandemijos
Nemažai žmonių pandemija leido atsikvėpti ir prisiminti lėtesnį gyvenimo tempą bei savo pomėgius. Daug metų mes buvome apgaunami marketingo, jog daiktų pirkimas ir vartojimas padarys mus laimingus ir galbūt nebematome to, jog mūsų pagrindinių poreikių – žmogiškojo kontakto, maisto, saugumo ir judėjimo – patenkinimas yra tai, kas galėtų suteikti pilnatvės jausmą. Šių poreikių patenkinimas yra[…]
Kai kurie plastikiniai vaikų žaislai skleidžia nuodingas medžiagas
Tyrėjai iš Arnika, BioDetection Systems ir International Pollutants Elimination Network (PEN) atliko įspūdingą pirmą kartą atliktą tokį tyrimą patikrinti, kokią įtaką toksiniai chemikalai, randami plastikiniuose vaikų žaisluose ir kituose daiktuose, turi žmogaus ląstelėms. Rezultatai parodė, jog tam tikro perdirbto plastiko žaislai gali reikšmingai prisidėti prie dieninės vaikų, čiulpiančių savo žaislus, dioksino dozės. Toksinių chemikalų kiekiai,[…]
Mikroplastikas pirmą kartą rastas lede Antarktikoje
Tasmanijos universiteto tyrėjai rado 14 skirtingų mažesnio nei 5 mm plastiko dalelių lede. Manoma, jog tai buvo aptikta pirmą kartą. Anksčiau plastikas Antarktikoje buvo rastas paviršiniuose vandenyse, nuosėdose ir sniege. Šis naujas atradimas gali reikšti, jog regione gyvenantys kriliai, kurie minta lede esančiais dumbliais, susiduria su plastiku. 96 plastiko dalelės, kurių skersmuo yra mažesnis nei[…]
ES atmeta plastiko industrijos prašymą nukelti vienkartinių plastikinių gaminių draudimą
Europos plastiko asociacija (angliškai European Plastics Converters, trumpinys “EuPC”) parašė atvirą laišką, adresuotą Europos Sąjungos komisijai ir komitetų vadovams, kuriame teigia, jog kai kurių vienkartinių plastikinių gaminių draudimas buvo priimtas atsižvelgiant į šiukšlinimo problemą ir nepaisant higienos, kas aktualu dabar – COVID-19 pandemijos metu. Jie rašo, jog įvairūs tyrimai rodo, kad plastikas yra tinkamas pasirinkimas[…]
COVID-19, plastikas ir daugkartinio naudojimo daiktai
Mūsų gyvenimas atrodo pasikeitė pernakt. Dabar daug neužtikrintumo, baimės dėl savo ir artimųjų sveikatos, ekonominės situacijos. Ši baimė gali suparalyžuoti ar paskatinti mus bei kitus elgtis neatsakingai. Tuo pačiu, pandemija leidžia pažvelgti plačiau, pergalvoti savo vertybes, kurti bendruomenes. Saugodami bei gelbėdami SAVE ir KITUS, kviečiame taip pat atsakingai rūpintis GAMTA! Plastiko industrija naudojasi situacija Plastiko[…]
Endokrininę sistemą ardančių medžiagų žala moterų reprodukcinei sveikatai
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos (toliau vadinamos angliškos frazės “endocrine disrupting chemicals” trumpiniu EDCs) lydi mūsų kasdienybę per įvairius daiktus ir priemones. EDCs siejami su BPA, pfalatais, pesticidais, PFAS, PFOA, PFOS ir daugiau: BPA bei pfalatai randami plastikiniuose gaminiuose ir pakuotėje (BPA naudojama kieto plastiko gamyboje bei dengiant aliuminio skardines, pfalatai naudojami plastiko minkštinimui). Dabar jau[…]
Chemikalų šalys: ES valstybės, ginančios savo titano dioksido rinkas
2020 m. kovo pradžioje lobistų ginčas baigėsi švelniu rezultatu: paskelbiant titano dioksidą “galimu karinogenu”. ES šalys aktyviai gina šios medžiagos rinkas mokslo ir visuomenės sveikatos sąskaita ir jau pasiekė rezultatų. Titano dioksidas yra dažnai randamas kasdieniuose produktuose: dažuose, apsauginiuose kremuose nuo saulės, dantų pastoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) nustatė, jog[…]
Europos plastiko paktas: sveikintinas gestas, bet NVOs nesužavėtos
2020 m. kovo 6 d. Briuselyje 15 ES valstybių ir 66 įmonių atstovai pasirašė Europos plastiko paktą. Šis dokumentas, kuriame yra įvairių tikslų, siekiančių sukurti žiedinę plastiko ekonomiką, yra Danijos, Olandijos ir Prancūzijos vyriausybių diskusijų rezultatas. Break Free From Plastic judėjimas giria kai kuriuos ambicingus pakto tikslus, bet yra nusivylęs, jog dokumento sudarymo metu nebuvo[…]
Plastikas iš vandenyno: kaip rūšiavimas sukuria ateities problemą
Perdirbtas plastikas maisto pakuotėje – kitaip nei tikisi prekybos centrai – yra gąsdinančių toksinų maiste priežastis. Kartais plastiko rūšiavimas ir perdirbimas yra didesnė problema nei tiesiog jam leisti likti šiukšlėmis. Vis dėlto, kai kurie maisto prekių centrai ir ženklai, tokie kaip Lidl, bando jį panaudoti. Lidl paskelbė savo ketinimus pakuoti žuvį perdirbto plastiko pakuotėje, pagaminto[…]
Ar įmanoma gyventi visiškai be plastiko? Anglijos miestas Penzance to siekia!
Iš nedidelio miestelio Penzance, įsikūrusio pietvakario Anglijoje ant jūros pakrantės, kilusi žurnalistė Rachel Yates, nusivylusi rastu atliekų kiekiu per tris paplūdimių valymo metus, nusprendė šį miestelį paversti pavyzdžiu, kaip bendruomenė gali gyventi be plastiko. Ji nusprendė gauti Surfers Against Sewage akreditaciją. Norint ją gauti, reikia įgyvendinti penkių veiksmų planą: užtikrinti savivaldybės paramą, paskatinti verslus atsisakyti[…]
Greenpeace pripažino Utenos trikotažą pirmąja pasaulyje tvaria tekstilės įmone
Tarptautinė aplinkosaugos organizacija Greenpeace Utenos trikotažą pripažino kaip pirmą ir kol kas vienintelę pasaulyje veikiančią tekstilės įmonę, kuri pritaikė geriausias toksiškų medžiagų atsisakymo, sąžiningumo ir skaidrumo praktikas. Greenpeace jau gamina savo vardines maikutes ten. Atitikdami mados rinkos tvarumo standartą, Utenos trikotažas naudoja ekologiškai išgautas žaliavas, gamina ir testuoja prekes be toksiškų chemikalų, sąžiningai moka ir[…]
Vienkartinių PET buteliukų pakeitimas į daugkartinius gali reikšmingai sumažinti taršą
Tarptautinė organizacija Oceana savo 2020 m. pradžioje išleistoje ataskaitoje teigia, jog padidinus nealkoholinių gėrimų daugkartinio naudojimo buteliukų rinkos dalį 10 proc. (vietoje vienkartinių PET buteliukų) visose pakrantę turinčiose šalyse, PET buteliukų taršą vandens telkiniuose galėtume sumažinti net 22 proc. Pagal 2018 m. duomenis 21-34 iš 445 milijardų globalioje rinkoje parduodamų PET buteliukų tampa vandens telkinių[…]
Holivudo filmas “Dark waters” pristato įspūdingą cheminės taršos atvejį
2020 m. vasario 5 d. žinomas holivudo aktorius Mark Ruffalo ir režisierius Todd Haynes apsilankė Europos Parlamente pristatyti filmą “Dark waters”. Filmas atpasakoja realią istoriją apie aplinkosaugos teisininką, kovojusį su amerikiečių DuPont kompanija, dešimtmečius teršusia geriamus vandenis PFAS chemikalais. Filmas atskleidžia grėsmingas cheminės taršos pasekmes, su kuriomis susiduria ir Europos Sąjungos šalys, bei į kurias[…]
Europos parlamento nariai užblokavo ES pasiūlymą leisti toksišką šviną perdirbtame PVC
2020 m. vasario 20 d. Europos parlamento nariai pasisakė neigiamai prieš Europos Komisijos pasiūlymą leisti švino turinčio perdirbto PVC (polivinilchlorido) prekybą ES. Šį sprendimą palaiko Sveikatos ir aplinkos aljansas (HEAL), ClientEarth ir Europos aplikosaugos biuras (EEB), ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija žadėjo neleisti toksinių medžiagų tvaresnėje ekonomikoje (pagal Europos Žaliąjį Paktą). Švinas yra[…]
Ambicinga Prancūzijos kova su plastiko tarša
Prancūzija ambicingai įgyvendina kovos su plastiko tarša veiksmus. Pagrindiniai šalies tikslai yra: 1) iki 2023 m. – 5%, iki 2027 m. – 10% visų pakuočių rinkoje turi būti pernaudojamos pakuotės; 2) iki 2029 m. plastikinių buteliukų sumažinti 50%; 3) visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių iki 2040 m., kas 5 metus peržiūrint mažesnius tikslus, reikalingus šiam stambiam[…]
Kinija taip pat skelbia kovą su plastiko tarša
Į diskusiją, ką darys kitos šalys, kol ES kovoja su plastiko tarša ir diegia naują direktyvą, buvau įtraukta jau ne kartą. O kalbant apie tokią gigantę kaip Kinija, diskusijos tampa ypač kaitrios. Geros naujienos- Kinija atlieka savo kovos su plastiko tarša veiksmus. Pekinas per 5 m. siekia sumažinti plastiko šiukšles 30-ia proc. Iki šių metų[…]
CO2 kainos rekordas!
2021 m. prasideda su geromis naujienomis aplinkosaugai. Jau pirmosiomis metų savaitėmis pasiektas CO2 tonos rekordas! Sausio 11 d. 1 tona CO2 buvo įvertinta 34.50 Eur! Kainas galima peržiūrėti čia Didesnė CO2 kaina skatina mažinti šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, per gamybos pokyčius ar inovacijas. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia tiesiogiai ar ne tiesiogiai įtraukti ir[…]
Kovojant su COVID-19 viruso plitimu: ar nešioti apsaugines kaukes ir ką galima pasidaryti namie?
Nepaisant to, jog Lietuvoje kovo pabaigoje buvo paskelbta, jog kaukes viešumoje dėvėti privaloma, turiu prisipažinti, jog iki šiol nesupratau, kodėl reikia apsauginių veido kaukių. Panašu, jog aš tokia ne viena, nes tikrai viešumoje ne visi jas dėvi. Suprantu, jog jas verta nešioti, jei turi įtarimų, kad turi COVID-19 virusą ar dažniau būni viešosose erdvėse. Aš[…]
Progresyvūs Danijos veiksmai kovoje su klimato kaita
Iki 2030 m. Danijoje bus uždaryta net 10 iš 23 atliekų deginimo jėgainių, tam, kad būtų kovojama su klimato kaita. Deginant atliekas susidaro milžiniški kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų – CO2, kurios reikšmingai prisideda prie klimato kaitos. Danija yra šalis, turinti vienus iš ambicingiausių tikslų kovoje su klimato kaita, ir ES vadovų taryboje palaikė 2030[…]
Žiedinės ekonomikos veiksmai ES 2021 m.
Įsibėgėjant žaliojo susitarimo įgyvendinimui, Europos Komisija toliau ruošia sąrašą veiksmų padidinti šalių narių žiediškumą. Šie veiksmai riekšmingai prisidės ir kaip veiksmai kovojant prieš klimato kaitą. Europos žiediškumas vis dar išlieka labai žemas – 11.9 % (2019 m.). Lietuvos vos tesiekia 4 % ir per metus nuo 2018 m. sumažėjo per 0.3 %! O tai reiškia,[…]
Fejerverkų alternatyvos
Lietuvoje sutinkant naujuosius metus, kaip ir kasmet buvo panaudotas milžiniškas kiekis pirotechnikos. O tai turėjo savo poveikį aplinkai – tarša orui ir garsui. Fejerverkuose naudojami įvairūs cheminiai mišiniai (pavojingi ir nepavojingi) – parakai, metalai ar jų druskos. Kuomet fejerverkai sprogsta, tos medžiagos ar jų degimo liekanos išsiskiria į aplinką ir kenkia aplinkos oro kokybei. Informacija[…]
Kaip apmokestinti iškastinio kuro CO2?
Jeigu norime išvengti klimato kaitos sukeltų katastrofų ir išgelbėti biologinę įvairovę – būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančius išmetimus. Jau dabar tas yra daroma Lietuvoje (ir tuo pačiu visoje ES) per apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybą. Plačiau paaiškinama čia: Nuo 2021 m. sausio 1 d. Vokietijoje pradedama nacionalinė apyvartinių taršos leidimų sistema. Jos tikslas – sumažinti[…]
(ne)tvarus mobilumas
Transporto sektorius Lietuvoje labiausiai iš visų sektorių prisideda prie klimato kaitos. Ir jį neabejotinai reikės keisti, kad Lietuva įgyvendintų savo tikslą tapti klimatui neutrali valstybe iki 2050 m. bei sumažinti taršą miestuose. Vokietijos Aplinko apsaugos agentūra atliko tyrimą susijusį su mobilumu, klimato kaita bei su tuo susijusia problematika. Pateikiame esmines problemas, kurios aktualios ir Lietuvoje.[…]
Kompostavimas ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos
Ne vienam aplinkosaugos specialistui, susiduriančiam su maisto atliekų tvarkymo pasirinkimais, kyla klausimas – kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsisikiria kompostavimo metu? Vienas iš būtų tą atsakyti – naudoti būvio ciklo analizę (liet. BCV, angl. LCA arba life cycle analysis). BCV yra plačiai paplitęs įrankis įvertinantis produkto visą poveikį aplinkai nuo pradžios iki pabaigos. Apskaičiuojant dažniausiai[…]
Anglies dvideginio sekvestracija dirvoje
Organinė anglis esanti dirvoje formuoja humusą. Humuso apsauga dirvoje ir pagerėjusi dirvos galimybė kaupti organinę anglį (anglies dvideginio sekvestracija) gali padėti kovoti su klimato kaita, užkirsti kelią dirvos degradacijai ir pagerinti maisto apsirūpinimą. Iš esmės, šis procesas vyksta kuomet augalai panaudoja atmosferos CO2 ir per šaknis, šaknų eksudatus ar augalų liekanas patalpina organinę anglį dirvoje.[…]
Ekonomikos atsigavimas su žiediškumu
Covid-19 pandemija yra baisi žmonijai nutikusi tragedija, dėl to atsiranda daug spaudimo iš visų pusių nedelsti ir įvairiomis ekonominės priemonėmis kapstytis iš šios krizės. Daug kas prašo veiksmų iškart dabar. Iš tiesų, dalis jau esamų ekonomikos skatinimo veiksmų gali būti veiksmingi ir yra būtini. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad su šia pandemija atsiveria ir milžiniška galimybė[…]
Didžiosios Britanijos 10 punktų planas
ES lyderiai praeitą savaitę skelbėsi pasiekę susitarimą dėl 55 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 2030 m. lyginant su 1990 m. Tuo metu Jungtinė Karalystė užsibrėžė iki 2030 m. sumažinti savo ŠESD pėdsaką 68 % lyginant su 1990 m. Tai yra net ambicingiau nei prašo Europos aplinkosaugos NVO bendruomenė. Pateikiame Jungtinės Karalystės 10 punktų planą: Atviros jūros[…]
Pagrindiniai dalykai ką reikia žinoti apie atliekų tvarkymą Vilniuje
Vaizdo įrašas iš Žaliosios politikos instituto organizuoto virtualaus seminaro „Žiedinė ekonomika Vilniuje – kada ir kaip?“.
Kada aplinkosauga taps prioritetu?
Po Grigeo ir Ekologistikos skandalų Sauliaus Skvernelio vedama vyriausybė prisiekinėjo, kad efektyvi aplinkosauga – absoliutus prioritetas. Tačiau ar kas nors pasikeitė? Absoliučiai nieko. Jeigu būtų norima iš tiesų keisti situaciją, tai visų pirma prasidėtų nuo teisėkūros procesų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 str., kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių[…]
ES klimato tikslai – ar jie pakankami?
Žvarbų gruodžio penktadienio (2020-12-11) rytą mus pasiekė žinios iš Briuselio, kad ES lyderiai pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl klimato veiksmų tikslų. Vadovaujantis jais, bus siekiama, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis narė 2030 m. sumažintų savo ŠESD išmetimus 55 % lyginant su 1990. Tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, nes dar prieš 5 metus tokie tikslai[…]
EBPO rekomendacijos
EBPO kas kelis metus apžvelgia savo šalių narių ekonomikas ir pateikia rekomendacijas, jas galima atsisiųsti čia: https://www.oecd-ilibrary.org/economics/oecd-economic-surveys-lithuania-2020_62663b1d-en Gyvenimo lygio, lyginant su turtingiausiomis EBPO narėmis (pvz. Norvegija, JAV ir k.t.) atotrūkis mažėja, tačiau išlieka daugybė problemų. Vienos iš ryškiausių, tai aplinkosaugos. Pastėjimai ir rekomendacijos, kurios padėtų pradėti žaliąjį augimą: Pastebėjimas Rekomendacija Ekonomika turi reikšmingą CO2 pėdsaką,[…]
Kiek kainuoja oro tarša Lietuvos miestų gyventojams?
Daugybėje Europos miestų oro tarša sukelia reikšmingą pavojų gyventojų sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) skaičiuoja, kad kasmet Europoje dėl oro taršos ankstyva mirtis pasiglemžia apie 500 000 gyvybių, o ES – 400 000. Oro taršos sukeltos ankstyvos mirtys ir sergamumas prisideda prie reikšmingos Europos gyventojų gerovės sumažėjimo. Pasauliniu mastu, oro tarša yra laikoma ketvirta dažniausia[…]
Pažintis su dabar jau buvusia seimo nare Virginija Vingriene
Mano kelias į aplinkosaugos ir tvarumo advokatūrą buvo gan ilgas ir teko susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Vienas iš tokių – Virginija Vingrienė. Puikiai pamenu, kada pirmą kartą susipažinome – 2017 m. Druskininkų atliekų forume. Tuomet priėjau ir pasiūliau kelti idėja Lietuvai tapti pirmąja “Zero Waste” valstybe. Idėja sudomino ir buvau paprašytas pateikti daugiau informacijos,[…]
Netvaraus žemės ūkio poveikis
Lietuvos žemės ūkis ne tik sugeba pilna išmaitinti Lietuvos visuomenę bet yra ir didelis eksportuotojas. Ekologinis žemės ūkis yra netaršus. Deja, įprastinis žemės ūkininkavimas gali būti itin taršus. Įkeliame paaiškinančią iliustraciją:
Teisė taisyti Prancūzijoje
ES Atliekų direktyvos 9 straipsnis numato, kad šalys narės turi užtikrinti galimybę vartotojams taisyti ir pakartotinai naudoti daiktus, be neigiamo poveikio jų kokybei ir savo sveikatai bei suteikiant galimybę gauti atsarginių dalių, instrukcijas, techninę informaciją ir kitus instrumentus (įrangą ar programas) be jokių intelektinės nuosavybės apribojimų. Deja, gamintojai dažnai riboja galimybes taisyti ar atnaujinti savo[…]
Subsidijos iškastiniam kurui Lietuvoje
Tiek kiek aplinkosauginiai mokesčiai gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo (apie tai rašėme čia) , tiek subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas gali padvigubinti tą efektą. Valstybė subsidijuodama iškastinio kuro naudojimą, ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir naudoja viešuosius pinigus, kurie galėtų būti panaudoti pvz. viešajai infrastruktūrai – mokyklų arba ligoninių statybai ir modernizavimui. Europos[…]
Nasa duomenys dėl CO2
Vaizdo įrašas parodantis pasaulio CO2 išmetimus metų periode puikiai išryškina kuomet įvyksta didžiausi išmetimai – šildymo sezono metu bei ariant žemę. Tuo pačiu matomas ir beveik visiškas CO2 sumažėjimas kai sužaliuoja gamta!
Apie aplinkosauginius mokesčius
Aplinkosauginiai mokesčiai yra tokie mokesčiai, kurių tikslas – apmokestinti veiklą, darančią žalą gamtai. Jie yra paremti paprastu principu “teršėjas moka” ir gali ne tik sustabdyti taršią veiklą, bet ir padaryti aplinkai draugiškesnę veiklą konkurencinga. Siekiant transformuoti ekonomiką į žiedinę ir neutralizuoti neigiamą poveikį klimatui, aplinkosauginiai mokesčiai yra būtini. Jų nauda: Įvertinamas neigiamas šalutinis poveikis; Skatinimas[…]
Pamokos iš Katalonijos: atliekų tvarkymo politika skatinanti prevenciją ir perdirbimą
Atliekų tvarkymo mokesčiai (tokie kaip deginimo ar šalinimo sąvartyne) prisideda prie geresnio atliekų tvarkymo ir jo atitikimo atliekų hierarchijai. Katalonijos regionas pirmasis Ispanijoje pradėjo taikyti sąvartynų ir deginimo mokesčius. Tuo pačiu buvo nustatyti ir mokesčių grąžinimo kriterijai savivaldybėms. Taip surinkti mokesčiai finansiškai prisideda prie tolesnės atliekų tvarkymo sistemos gerinimo atitinkančio atliekų hierarchiją. Katalonijos teisėkūra skatina[…]
Fiskalinė politika prisidedanti prie žiedinės ekonomikos
Jungtinių Tautų Aplinkosaugos Programa išplatino studiją “Demistifikuojant žiedinės ekonomikos finansus “, kuria siekiama paaiškinti finansų institucijoms ir valstybėms kaip finansų sektorius bei fiskalinė politika galėtų prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Plačiau apžvelgsime siūlomus fiskalinės politikos elementus: Naujo/pirminio plastiko mokestis. Siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį ir paskatinti perėjimą prie žiedinio plastiko naudojimo, įvairūs mokestiniai režimai yra[…]
Didesnė gamintojo atsakomybė Prancūzijoje
Didesnė gamintojo atsakomybė (DGA) yra vienas iš rinkos instrumentų, kuris padeda įgyvendinti “teršėjas moka” principą. ES šalys narės gali nusistatyti DGA priemones reikalaujančias produktų gamintojus finansiškai ir/arba per organizacijas užtikrinti jų produktų tvarkymą atliekų fazėje (įtraukiant atskirą surinkimą, rūšiavimą ir sutvarkymą). Į didesnę gamintojo atsakomybę taip pat gali būti įtraukas ir reikalavimas prisidėti prie atliekų[…]
Kaip pakeisti žaliųjų viešųjų pirkimų situaciją?
Kiek anksčiau šiais metais Verslo Žinios rašė, kad, remiantis Viešųjų pirkimų tarybos ataskaita, viešieji žalieji pirkimai 2019 metais tur4jo sudaryti bent pusę pirkimų (skaičiuojant pagal skaičių ir vertę), tačiau tesiekė 7.2% jų vertės ir 5.8% skaičiaus. Situacija TRAGIŠKA! Bet ar yra tam sprendimas? Europos Sąjungos lygmeniu, žalieji viešiej pirkimai išlieka kaip neįpareigojantis instrumentas siekti žiedinės[…]
Pozicija dėl intensyviosios gyvūlininkystės Lietuvoje
VšĮ “Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius 2020-10-20 dalyvauja Tarptautinių jaunimo debatų alumnų asociacijos organizuojamuose debatuose „Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausta intensyvi gyvulininkystė?“. Pozicija: intensyvi gyvulininkystė neturėtų būti draudžiama tuo pačiu ir neturėtų būti skatinama, nes: Remiantis Mackinsey and Company duomenimis, Žemės ūkis prisideda prie maždaug 27 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų! Lietuvoje situacija kiek[…]
Kai vyriausybė pasitiki savivalda
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį: Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savo ruoštu, Savivaldybės nustato atliekų turėtojams mokesčius pagal principą “teršėjas moka” ir taip[…]
Kaip žalieji pirkimai keičia ūkininkavimą
ES politikos formuotojai pastaruoju metu vis dažniau šalims narėms siūlo skatinti ekologinį ūkininkavimą, kuris padėtų sumažinti dėl intensyvaus žemės ūkio atsiradusį biologinės įvairovės praradimą. 2006 m. Švedijos vyriausybė pradėjo naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) siekdama šalyje paskatinti vietos ūkininkus pereiti į ekologinį ūkininkavimą. Hanna Lindstrom, Sofia Lundberg ir Per Olov Marklund studija “How Green Public[…]
Biologinė įvairovė: kodėl gamtos krizė yra svarbi, paaiškinta per 5 grafikus
Išverstas Helen Briggs straipsnis publikuotas BBC.com Žmonijos veikla naikina natūralų pasaulį, kuris veda prie spartaus gyvūnų ir augalų nykimo. Pastaruoju metu pasaulio lyderiai (deja, ne Lietuvos – vert. pastaba) žada spręsti šią problemą. Bet ar to užteks? Kas yra biologinė įvairovė ir kodėl ji svarbi? Biologinė įvairovė yra platus sprektras visų gyvų organizmų Žemėje ir[…]
10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje
Su klimatu susijusi padėtis, kurioje dabar esame, yra kritinė. Tačiau dabartinių įsipareigojimų ir veiksmų nepakanka, kad būtų užkirstas kelias dideliam klimato kaitos daromam neigiamam poveikiui. Jei nebus imtasi greitų ir lemiamų klimatui veiksmų, iki šimtmečio pabaigos temperatūra pakils 3.2°C. O tai reikš padažnėjusius gaisrus, sausras ir potvynius, kurie reikšmingai paveiks gyventojus ir verslus, o ypač[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” prisijungė prie ECOS
VšĮ “Žiedinė ekonomika” nuo šiandien tapo ECOS (European Environmental Citizens Organization for Standardisation – Europos Aplinkosauginė Piliečių Organizacija už Standartizavimą) nare. ECOS yra vienintelė pasaulyje aplinkosauginė organizacija, kuri specializuoja standartizacijoje. Tai tarptautinis narių tinklas, kuris dalijasi švarios ir sveikos aplinkos vizija, kur žmonės tvariai sugyvena su ribotas planetos ištekliais, išsaugodami juos ateities kartoms. ECOS taip[…]
2 naujos Netflix dokumentikos apie aplinkosaugą
Ruduo įprastai yra įvairiausių gėrybių metas. Ne išimtis ir skaitmeninio pasaulio gigantai – Netflix, kurie pristato 2 skirtingas, bet labai puikias dokumentikas apie aplinkosaugą: kaip mes, žmonės, nustkenome pasaulį, jo turtus – dirvą ir biologinę įvairovę – ir kaip mes galėtume pakeisti situaciją. Pirmoji, tai David Attenborough pasakojimas apie jo beveik 70 metų besitęsiančią karjerą[…]
Taisymo pamokos iš Austrijos
Austrijos vyriausybė nestovi vietoje ir kovoja su klimato kaita – skelbia, kad sumažins PVM smulkiems taisymo darbams, tokiems kaip dviračių, drabužių bei batų taisymas. Dabar Austrijoje galiojantis 20 % PVM mokestis tokiems taisymo darbams bus sumažintas iki 10 %. Tai turėtų padėti taisymo paslaugas padaryti labiau patrauklias gyventojams, sumažinti išmetamų daiktų skaičių ir kurti vietos[…]
Ar vis labiau plintantys bioskaidūs, kompuostuojami ir bio plastikai yra tvarus sprendimas?
Plastikai jau daugiau nei 50 metų yra auganti aplinkosauginė problema, kuri prisideda prie klimato kaitos bei gamtos taršos. Naftos įmonės kasdien išgauna naftą ir pagamina etilenus bei propilenus su milžinišku CO2 pėdsaku, tuomet, dažnai su pertekliumi ar visai be reikalo plastikai (pakuočių pavidalu) patenka į mūsų namus, o galiausiai, net ir tinkamai išrūšiavūs, didelė dalis[…]
Keisčiausios vietos kuriose randamas plastikas
Žemėje turbūt nebeliko vietų, kuriose nerandama plastiko.. Keletas pavydžių: Marianų lovys Tyrinėtojas Victor Vescovo teigia, kad Marianų lovyje matė plastiko maišelių ir saldainių pakuočių. Pirėnų kalnai Mokslininkai aptiko mikroplastiko Pirėnų kalnų ore, nepaisant to kad artimiausias didelis miestas yra daugiau nei už 100 km. Alus Visose tirtose 24 Vokiško alaus rūšyse rasta mikroplastiko dalelių. Lietus[…]
Ekonomikos atsigavimas po COVID-19
LR vyriausybė gaivinti Lietuvos ekonomikai yra numačiusi net 6.3 mlrd. EUR. Tai yra miliniški pinigai. Pagal sritis finansavimas paskirstytas maždaug taip: Siekdama, kad investicijos iš tiesų būtų tvarios, VšĮ “Žiedinė ekonomika” prisijungė prie investicijų komiteto, kad galėtų teikti komentarus. Vertindami investicijas vadovausimės didžiausių ES aplinkosauginių NVO organizacijų rekomendacijomis, kad nebūtų finansuojamos sritis, kurios neprisideda prie[…]
5 būdai kaip verslas, vyriausybė ir piliečiai gali sėkmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita
Buvęs Niujorko meras, Harvardo verslo mokyklos absolventas, filantropas ir žymus aplinkos apsaugos aktyvistas Michael Bloomberg savo naujoje knygoje „Climate of Hope“ (liet. vilties klimatas) pristato 5 būdus kaip verslo organizavimo pokyčiai, politiniai sprendimai ir žmonių iniciatyvos gali prisidėti prie kovos su klimato kaita. Būdamas Niujorko meru ir prisidėdamas prie įvairių organizacijų veiklos, Bloomberg paaukojo daugiau[…]
Naujas ES įstatymas – daugiau galimybių žiedinės ekonomikos vystymui agrokultūros sektoriuje
Trąšos yra neatskiriama kasdieninio maisto auginimo dalis užtikrinanti maisto tiekimą milijardams žmonių visame pasaulyje. Europos Sąjungoje pagaminamos trąšos sudaro apie 9% visos pasaulio produkcijos, o vien tik praėjusiais metais bendrijoje suvartojamų azoto trąšų kiekis siekė daugiau nei 10 milijonų tonų (EUROSTAT). Tai tik įrodo, jog ekologiškas trąšų naudojimas agrokultūros plėtojimui Europoje yra būtinas. 2019 birželio[…]
Skubiai reikia imtis veiksmų dėl elektronikos atliekų
Remiantis Jungtinių Tautų universiteto “Global e-waste monitor” ataskaita, 2019 m. pasaulyje susidarė 53.6 mln. tonų elektronikos atliekų arba vidutiniškai 7.3 kg vienam gyventojui. Prognozuojama, kad elektronikos atliekų kiekis kasmet didės, o 2030 m. pasieks net 74.7 mln. tonų.Tai yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis ir reikėtų imtis skubių veiksmų siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai ir[…]
Komposto rinkos kūrimas
Dažnas komposto gamintojas susiduria su klausimu: o kam reikalinga mano produkcija? Nepaisant daugybės komposto privalumų teikiamų dirvai, kovojant su klimato kaita ir prisidedant prie žiedinės ekonomikos, mažai kas iš visuomenės apie tai žino. Vašingtono valstijos (JAV) atstovų rūmai priėmė teisės aktą, kuriuo numato, kad planuojant valstijos finansuojamus projektus ar peržiūrint jų pasiūlymus visos valstijos agentūros[…]
Klimato kaitos veiksmų delsimo argumentai
Pasaulio meteorologijos organizacija praneša, kad tikimybė jog vidutinė pasaulinė temperatūra padidės 1.5 laipsnio nuo prieš pramoninio lugio, pasiekė 20 %. Jeigu norime tai sustabdyti, tai turime kovoti su klimato kaita nedelsiant. Bet ar ta kova iš tiesų vyksta? Mokslininkai William F. Lamb, Giulio Mattioli, Sebastian Levi, J. Timmons Roberts, Stuart Capstick, Felix Creutzig, Jan C.[…]
Stiklas kaip pakuotė
Pastaruoju metu stiklo kaip pakuotės naudojimas auga, nes vartotojai, žinantys apie plastiko žalą aplinkai ir įvairių jo priedų patekimą į maisto produktus, labiau vertina tokią pakuotę. Bet ar stiklo pakuotė tikrai yra geresnė ir draugiškesnė aplinkai? Stiklo pakuotės privalumai: Yra netoksiška ir visiškai inertiška. Neturi BPA (bisfenolio A) ir kitų cheminių priedų, kurie galėtų patekti[…]
Patogūs ir nepatogūs tvaraus vystymosi tikslų rodikliai
Pastaruoju metu pasirodė nemažai internetinių postų iš LR Vyriausybės narių, kuriuose yra džiaugiamasi dėl Lietuvos kaip vienos iš lyderės suvaldant COVID-19 protrūkį. Ir tai yra labai šaunu!!! Tačiau tvaraus vystymosi 2020 ataskaitoje yra minima ir daugiau Lietuvos vystymosi rodiklių. Deja, niekas iš LR Vyriausybės jais nepasidalino. Lietuvą toliau pagal tvarų vystymąsi lenkia: Kosta Rika, Kipras,[…]
The economist: kaip apskaičiuojama klimato kaita
The economist pateikia išsamų video kaip modeliuojama ir apskaičiuojama klimato kaita:
100 kartų daugiau palmių aliejaus ES degaluose nei visuose OREO sausainiuose pasaulyje
Europos NVO tinklas Transport&Environment pateikė informaciją apie tai kiek stipriai ES biodegaluose padaugėjo palmių aliejaus naudojimas. Remiantis naujausiais duomenimis, už atogrąžų miškų iškirtimą atsakingo palmių aliejaus naudojimas ES biodyzeline pernai padidėjo 7 % ir pasiekė didžiausią visų laikų rodiklį – 4.5 mln. tonų. Tokie skaičiai kontrastuoja su palmių aliejaus naudojimu kasdienio naudojimo produktuose, tokiuose kaip[…]
Teisė taisyti plinta
Per pastaruosius kelis mėnesius Europos lygiu buvo padaryta nemažai pokyčių, susijusių su daiktų remontu. Pradedant Europos Komisijos įsipareigojimu įtraukti taisymą į žiedinės ekonomikos veiksmų planą iki paruošiamojo išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių ekologinio dizaino tyrimo, Briuselis pagaliau susidomėjo aplinkosauga bei socialine ir ekonomine nauda, susijusia su taisymo ekonomika. Džiugu, kad taisymo iniciatyvos plinta ir nacionaliniu[…]
Pakuotės pasirinkimas turi poveikį klimatui
Gėrimų pakuotės ir jų gamyba sudaro didelį gėrimo CO2 pėdsaką. Lengvai įsimenama taisyklė: kuo lengvesnė ir perdirbama pakuotė, tuo mažesnis jos poveikis klimatui. Remiantis Suomijos bendrovės Alko užsakytais 2018 ir 2019 m. tyrimais, skirtingų vyno pakuočių CO2 pėdsakai vienam gėrimų litrui labai skiriasi. Stikliniai buteliai daro didžiausią neigiamą poveikį aplinkai vienam gėrimo litrui, o supakuoti[…]
Žalieji finansai: ES kriterijai
Europos Parlamentas pagaliau priėmė reglamentą dėl tvarių investicijų. Dokumente yra nurodomi tikslai, kurių turi būti tenkinamas bent vienas ir reikšmingai nenukentėti likusieji, kad investicijos būtų laikomos žaliomis: kova su klimato kaita ir prisitaikymas; vandens ir jūros išteklių tvarus naudojimas ir apsauga; perėjimas į žiedinę ekonomiką, įskaitant prevenciją ir antrinių žaliavų naudojimą; taršos prevencija ir kontrolė;[…]
Pažangiausia pasaulyje užstato sistema
Lietuvoje apie depozito sistemą jau sklando legendos ir daugybė užsienio delegacijų atvažiuoja jos pažiūrėti. Net The Economist yra parašęs straipsnį apie ją, įvardindamas pagrindinę sėkmės priežastį kaip galimybė susigrąžinti savo ankščiau sumokėtus pinigus. Tačiau pasaulyje veikia ir kita užstato sistema, kuri yra dar pažangesnė! Suomijoje veikianti užstato sistema, kuri leidžia sugrąžinti daugkartinę ir vienkartinę tarą[…]
Padangos – mikroplastikų šaltinis
Lietuvoje padangų tvarkymo sistema neveikia. Tą puikiai iliustruoja “Ekologistikos” skandalas ir nuolatiniai padangų gaisrai. O ką jau kalbėti apie milžiniškus kiekius bešeimininkių padangų miškuose… Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. miškuose buvo surinkta net 700 tonų padangų. Bet ar tik tuo padangos prisideda prie aplinkos taršos Lietuvoje? Jungtinės Karalystės vyriausybės užsakyta studija atskleidžia, kad padangos[…]
Linkėjimai iš Australijos
Australijos sostinėje, Kanberoje, atliekų deginimas yra oficialiai uždraustas! Taip padaryta po to kai gyventojai pareiškė nepasitenkinimą tokia atliekų tvarkymo technologija. VšĮ “Žiedinė ekonomika” sveikina tokį Australijos sostinės žingsnį ir tikisi, kad Lietuva iš jo pasimokys!
Ekonomikos stimuliavimas sukuriant tvarias darbo vietas ir kovojant su klimato kaita
Palengva vis labiau švelninant dėl COVID-19 paskelbtą karantiją, nedarbas, deja, dar auga. Remiantis paskutiniais Užimtumo tarnybos duomenimis (2020-06-02), nedarbas jau pasiekė 11.8 %. McKinsey atliko analizę kiek ir kokios darbo vietos yra skirtingose sektoriuose lyginant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais. Pvz., valstybei investuojant 10 mln. USD į atsinaujinančios energetikos projektus būtų sukuriama apie 75[…]
Knyga apie klimato kaitą ir kaip galima bandyti ją sustabdyti
Marc Jaccard dalijasi savo ilgamete patirtimi kaip dėstytojas ir patarėjas įvairiems politiniams ir ekonominiams dariniams dėl klimato kaitos. Knygoje pateikiami būdai, mitai ir argumentai, kuriais iškastinio kuro pramonė mulkina žmones ir siekia sėti abejonę. Taip pat ir kaip politikai, remiantis Kanados ir JAV politikų pavyzdžiais, gali bandyti keisti situaciją ir kovoti su klimato kaita. Autorius[…]
Mažinam savo CO2 pėdsaką
Grupė tarptautinių tyrėjų (iš School of Earth and Environment, Institute of Social Ecology, Stockholm Environment Institute ir Mercator Research Institute on Global Commons and Climate Change) peržiūrėjo beveik 7000 studijų, kad atrinktų geriausias vartojimo praktikas siekiant sumažinti CO2 pėdsaką. Asmeninės veiklos pasirinkimai sudaro beveik 2/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų. Kuomet įvairios pasaulio[…]
Kaip CO2 padėti į dirvą?
JAV veikianti nevyriausybinė organizacija Carbon180, kuri sutelkia dėmesį į klimato kaitos sprendimus, pateikė studiją “Leading with Soil”. Šios studijos ruošimui Carbon180 praleido 3 metus dirbdama su gamintojais, vietinėmis organizacijos ir politikais, siekdama suprasti kaip politiniai sprendimai ir mokslas gali padėti žemės ūkio praktikoms, kurios sekvestruoja CO2. Nepaisant didėjančio susidomėjimo kova su klimato kaita ir siekiu[…]
Danija mažina atliekų deginimo pajėgumus
Danijos aplinkos ministerija išplatino pareiškimą, kad plastiko atliekos turi būti pašalintos iš deginimo įrenginių ir danai privalo pradėti geriau rūšiuoti, o Danijos vyriausybė siūlo sąrašą priemonių kaip sumažinti atliekų poveikį klimatui. Kasmet apie 370 000 tonų plastiko atliekų yra sudeginama Danijoje. Jeigu būtų nesiimta jokių priemonių, 2030 tai sukurtų apie 1.5 mln. tonų CO2 išmetimų.[…]
Tvarios ekonomikos skatinimo priemonės po COVID-19
Koronavirusas sukėlė milžinišką ekonominį ir socialinį šoką kiekvieno iš mūsų gyvenimams. Jau dabar (2020-05-15), remiantis Užimtumo Tarnybos duomenimis nedarbas siekia 11.4 %, o Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas lietuvai prognozuoja 7 % BVP nuosmukį 2020 m. Ekonominių sunkumų neišvengia ir didžiausia Lietuvos eksporto partnerė Vokietija, kurios ūkis pirmą ketvirtį susitraukė 2.3 %. Suomijos inovacijų fondas[…]
IFAT aplinkosauginis indeksas 2020
Dėl COVID-19 šių metų IFAT paroda buvo atšaukta, bet iki tol, organizatoriai spėjo apklausti 2992 aplinkos technologijų ekspertus įvairiais klausimais: žiedinės ekonomikos, atliekų ir t.t. Pateikiame gautus rezultatus: Siekiant padidinti žaliavų perdirbamumą, geriausiomis priemonėmis laikoma, kad produktų perdirbamumas būtų iš karto apibrėžtas teisės aktais ir atliekų rūšiavimo ir surinkimo sistemų gerinimas. Kitas efektyvus būdas –[…]
Tvariausias sprendimas – daugkartiniai buteliai
Lietuva nėra tarp valstybių, kurios itin daug teršia gamtą, nepaisant pasitaikančių įvairiausių epizodų. Ir tiesiogiai neprisideda prie vandenynų taršos, kaip Kinija, Indonezija ar Filipinai. Lietuvoje taip pat veikia depozito sistema gėrimams, kuri surenka net 92 % į rinką išleistos vienkartins pakuotės. Bet ar tai tvarus sprendimas? Vokietijos energijos ir aplinkosaugos tyrimų institutas atliko pakuotės gyvavimo[…]
Kolumbija – naujas palmių aliejaus frontas
Šiuo metu Kolumbija yra 4 pagal dydį palmių aliejų auginanti valstybė ir pirma Amerikose. Apie 70 % Kolumbijos palmių aliejaus yra sunaudojama kaip automobilių ir sunkvežimių biodyzelinas. Pagrindinis Kolumbijos palmių aliejaus pirkėjas – Europos Sąjunga. Fedepalma, vietos lobistinė grupė, aktyviai lobavo prieš ES sprendimus pripažinti į dyzeliną dedamą palmių aliejų kaip netvarų ir jo progresyviai[…]
Žemės ūkis ir klimato kaita
McKinsey & Company pateikė išsamią apžvalgą kaip žemės ūkis galėtų būti transformuotas link turinčio mažesnį poveikį klimato kaitai. Pabandysime jų analizę ir išvadas pritaikyti Lietuvai. Kiek šiuo metu prie klimato kaitos prisideda žemės ūkis? Remiantis Nacionalinė išmetamų ŠESD apskaitos ataskaita 21 %. Didžiausios dalys pagal pasiskirstymą: Iš esmės didžiąją dalį žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių[…]
Aplinkosaugos pramonės įžvalgos
Įvairiausi aplinkosaugos sprendimai turėjo būti pristatyti IFAT, tačiau paroda buvo nukelta. Pateikiame kelis įdomesnius. Biodujos miesto komunaliniam transportui Visi miestai susiduria su klimato kaitos iššūkiais. Berlynas surado savo sprenimą: panaudoja maisto atliekas biodujų išgavimui ir jų pavertimui į biometaną. Toks kuras tada panaudojamas miestą prižiūrinčiam komunaliniam transportui – atliekų surinkimui, gatvių valymui ir t.t. Miestas[…]
Beplastikinė dantų higiena ir kiek natūralūs yra šereliai
Dar viena mūsų kasdienybę lydinti sritis, nuolat sukurianti nemažą kiekį plastiko, – dantų priežiūra. Šis straipsnis bus įdomesnis tuo, kad pasidalinsiu ne tik savo, bet ir draugės dantų higienistės Jolitos Masevič bei Zero Waste bendruomenės patirtimi. Yra rekomenduojama dantų šepetėlius keisti kas 3 mėnesius, kad jie būtų efektyvūs, o tai reiškia, jog vienas žmogus sunaudotų[…]
Mokslininkų rekomendacijos siekiant žiedinės plastikų pramonės
ES šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba (EASAC) perspėja, kad dabartinės pastangos išspręsti plastikų krizę yra neveiksmingos ir klaidinančios, ir pateikia savo septynių pakopų sprendimą. Pasaulinė plastiko gamyba per metus pasiekė apie 400 milijonų tonų, tačiau polimerų perdirbimas ir pažangūs atliekų tvarkymo sprendimai reikšmingai atsilieka nuo gamybos. “Žmonijos istorijoje XXI amžius iš tikrųjų gali būti prisimenamas kaip[…]
Kas nutinka kai į dirva prideda organinės medžiagos?
Derliaus pavidalu mes nuolatos paimame organines medžiagas iš dirvos, bet, dažnai, nieko negrąžiname. O galėtume! Grąžinti į dirvą organines medžiagas galime įvairiais pavidalais – kompostu, anaerobiniu raugu, mėšlu, dumblu ir t.t. Augalai augantys dirvoje yra dalis trumpojo anglies ciklo. Kuomet sėklos gauna šiek tiek lietaus, saulės ir dirvos – jos pradeda augti. Po tam tikro[…]
Vienkartinės pakuotės žymėjimas
Pasitelkdami ES pakuotės ir pakuotės atliekų direktyvą ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” žinias, sudarėme lentelę vienkartinės pakuotės žymėjimo ir jos perdirbamumo. Tikimės, kad pirkdami atsižvelgsite į pakuotės medžiagą ir taip siųsite signalą gamintojams bei importuotojams, kad laikas keisti visas pakuotes į perdirbamas! Simbolis Kodas Pavadinimas Naudojimas Perdirbamumas #1 PET(E) Polietileno tereftalatas Polyesterio pluoštas, gaiviųjų gėrimų buteliukai,[…]
Apklausa: ar lietuviams rūpi aplinkosauga?
Europos Komisija visose ES šalyse užsakė atlikti apklausą dėl piliečių požiūrio į aplinkosauginius klausimus. Kovo 3 gauti rezultatai buvo paviešinti. Peržvelgiame aktualiausius rezultatus. Baltijos šalių gyventojams vis dar aplinkosaugos klausimai rūpi mažiausiai iš visų ES šalių. Klimato kaita yra svarbiau nei aplinkosauga, tačiau lietuviams ji vis dar rūpi bene mažiausiai ES. Pagrindinė aplinkosauginė problema Lietuvos[…]
Net 4 variantai tvaresnėms mėnesinėms: tausokime save ir aplinką
Šlapios servetėlės, sauskelnės bei mėnesinių produktai (įklotai, tamponai) turi didelę neigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai. Rezero, Zero Waste Europe ir Break Free From Plastic atliktas tyrimas, nustatė, jog per 2017 m. 28 ES šalys: Sunaudojo >49 milijardus mėnesinių produktų , sukurdamos daugiau nei 590 000 tonų šiukšlių. Sunaudojo 33 milijardus vienkartinių sauskelnių, sukurdamos apie 6[…]
Plastikinių maišelių mokestis finansuoja aplinkosauginius projektus
BBC praneša, kad Šiaurės Airija aplinkosauginiams projektams, iš suriktų lėšų už vienkartinius plastikinius maišelius, skiria 2.2 mln. svarų. Nevyriausybinės organizacijos vykdys įvairiausius projektus, tokius kaip drugelių buveinių išsaugojimas, paukščių ir šikšnosparnių stebėse, bičių išsaugojimas ir pan. Grantai svyruoja nuo 6000 iki 250 000 svarų. Šiaurės Airija jau nuo 2013 metų taiko vienkartinių plastikinių maišelių mokestį[…]
Biodegalai reikšmingai didina palmių aliejaus ir sojų aliejaus paklausą
Remiantis Rainforest Watch Norway organziacijos studija, dabartinė ES ir Lietuvos biodegalų politika reikšmingai didina palmių ir sojų aliejaus paklausą. Vien dėl to iki 2030 m bus iškirsta Airijos dydžio atogrąžų miškų plotai.
Transportas – klimato blogiukas
Klimato krizės akivaizdoje, transportas yra Europos ir Lietuvos ekonomikos blogiukas. Europos Sąjungoje kiekvienas sektorius sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus išskyrus transportą, kuris padidino maždaug 30 % savo ŠESD. Tuo metu Lietuvoje transporto ŠESD dalis išaugo nuo 1990 nedidelio 12 % lygio išaugo iki milžiniško 20 % 2017. Pateikiame Transport&Environment organizacijos rekomendacijas sumažinti transporto poveikį[…]
Suomijos nacionalinis transliuotojas: „Neste“ biodyzelinas padidina emisijas – įmonė tai laiko atliekų naudojimu
Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE susidomėjo šios šalies verslo lyderės „Neste“ požiūriu į palmių aliejų. Portale yle.fi paskelbtame straipsnyje stebimasi, kad daugelis šalių bando atsikratyti degalų, kurių sudėtyje yra atogrąžų miškams kenksmingo palmių aliejaus. Tačiau Suomijoje, „Neste“ už jo gamybą gauna mokesčių lengvatas. Straipsnyje teigiama, kad Europos Sąjunga palaipsniui draudžia naudoti palmių aliejų kaip transporto kurą.[…]
Šiaurės Italija pirmauja!
Deja, nuo 2020 kovo 8 dienos Lombardija, vienas pagrindinių Italijos ir ES ekonomikos, kultūros ir istorijos regionas, yra uždaryta siekiant pažaboti Korona viruso plitimą. Ta proga norėtume pasidalinti puikiais Šiaurės Italijoje esančiais atskiro surinkimo rezultatais iš kurių galėtų pasimokyti ne tik visos ES šalys, bet ir visas pasaulis. 2018 m. Italijoje nuolat augantis perdirbimo rodiklis[…]
10 korporacijų paduotų į teismą dėl plastiko taršos
Earth Island institutas yra nevyriausybinė aplinkos apsaugos organizacija, įsteigta dar 1982 m. Berklyje, Kalifornijoje. Ši organizacija remia aplinkos apsaugos aktyvizmą, suteikdama fiskalinę, administraciją ir infrastruktūrinę paramą įvairiems projektams. Earth Island institutas pateikė pirmą tokio tipo ieškinį prieš 10 plastiką gaminančių įmonių (tarp jų Coca-Cola, PepsiCo ir Nestle) už jų vaidmenį plastiko tarša. Remiantis Break Free[…]
Vienkartiniai plastikiniai maišeliai – praeitis?!
Lietuvoje išjudinti aplinkosaugos sistemos pokyčius, deja, reikia tokių incidentų kaip Ekologistikos gaisras ir “Grigeo” tarša į Kuršių marias. Seimas aktyviai sureagavo ir priėmė “Klaipėdos” paketą, kuris numato didesnes galimybes aplinkos apsaugos valstybinę kontrole vykdančioms institucijoms vykdyti savo funkcijas, padidintas baudas ir taršos mokesčius. Taip pat Seimas nustatė ir baudas už nemokamą vienkartinių plastikinių maišelių dalinimą.[…]
Orangutanas ištiesia pagalbos ranką
CNN praneša apie atvejį, kuomet Anil Prabhakar užfiksavo šį kadrą. Safario metu Borneo, turistui būnant gyvačių pilname vandenyje, Orangutanas ištiesia pagalbos ranką. Išties, nepaprastas gestas, parodantis kokia gyvoji gamta yra iš tiesų!
Atliekų deginimo pavojus
Olandijos nevyriausybinė organizacija Toxico Watch kartu su Zero Waste Europe padarė studiją apie Olandijos atliekų deginimą ir su tuo susijusius pavojus: “Hidden Temperatures: emissions implications of temperatures in the post-combustion zone of waste incinerator”. Be to, kad atliekų deginimas turi labai neigiamą poveikį atskiram atliekų surinkimui ir perdirbimui (tą puikiai parodo Šiaurės Europos pavyzdys) –[…]
Bepakuočiai produktai: kur įsigyti Vilniuje, ir kokia yra šiukšlių tvarkymo hierarchija?
Sveiki! Po informacinio straipsnio apie ES kovą su plastiko taršą, grįžtu su pasidalinimais apie gyvensenos pakeitimus. Šįkart rašau apie labai svarbią zero waste pasaulio dalį – bepakuotes prekes (palaidus produktus ir papildymus). Prieš įsigilinant į kas ir kur, papasakosiu, kokia yra aplinką tausojanti daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija. Daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija Ši Zero[…]
Kaip ES kovoja su plastiko tarša ir ką mes – vartotojai – galime padaryti?
Per daugiau nei 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo 20-ia kartų: nuo 15 milijonų tonų 1964 m. iki 311 milijonų tonų 2014 m. Numatoma, jog per ateinančius 20 metų pastarasis kiekis išaugs dvigubai. Europoje kasmet sukuriama apie 25,8 milijonai plastikinių šiukšlių ir tik 30 proc. jų yra surenkama ar išrūšiuojama. Visas kitas plastikas[…]
Miestas be vienkartinių plastikinių indų
Berklis, įsikūręs Kalifornijoje, yra garsus pasaulyje dėl vieno geriausių pasaulio universitetų (Kalifornijos universitetas Berklyje), bet ir dėl to, kad yra vienas pačių liberaliausių miestų pasaulyje. Šešiasdešimtaisiais Berkio miestas buvo viena iš vietų kur užgimė civiliniai judėjimai už lygias teises. Šis miestas ir toliau siekia būti teigiamų pokyčių lyderiu. Paskutinė sritis – vienkartinė pakuotė. 2019 m.[…]
Projektas “žiedinė ekonomika gimnazijose”
Anglų istorijas ir poetas Herbertas Read’as yra pasakęs, kad dideli pokyčiai žmonijos likime yra įgyvendinami tik mažų vaikų prote. Mes su tuo visiškai sutinkame, dėl to tęsiame projektų ciklą “žiedinė ekonomika gimnazijose”. Seminarų ir dirbtuvių metu gimnazistams pasakojome apie atsakingą vartojimą, atliekų vengimą, antrinį panaudojimą, tinkamą atliekų rūšiavimą bei kaip kiekvienas iš mūsų gali prie[…]
Tvaresnė mokestinė aplinka
Europos Sąjungos taryba 2019 metų gale priėmė išvadas patvirtinančias ES perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Viena iš tų priemonių yra raginimas sukurti geresnes ekonomines paskatas per aplinkosauginius mokesčius ir žaliąją mokestinę reformą. Belgija 2019 metais jau žengė tokį žingsnį. Belgiškas “mokesčių perkėlimas” Mokestinis perkėlimas buvo priimtas 2015 m. ir įgyvendinamas per 2016-2020 metus, siekia padidinti konkurencingumą[…]
Beplastikinis indų plovimas ir kaip iš tikro mažinti taršą?
Sveiki. Čia vėl aš. Gal įdomu, kaip man sekasi su vandens gertuvėmis? Kaip ir įsivaizdavau, stiklinę gertuvę naudoju namie – man patinka gerti iš skaidraus indo, o nerūdijančio plieno gertuvę nešuosi su savimi. Visai smagi ši termo funkcija – ji išlaiko vandenį tokios temperatūros, kokios jį įsipyliau: šiltą, šaltą, karštą. Nors neužilgo turėčiau gauti Klean[…]
Žalieji finansai II
Prieš pat 2019 metų pabaigą Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Tarybą pasiekė susitarimą ką klasifikuoti kaip žaliuosius finansus. Apie veiklas, kurios prisideda prie žiedinės ekonomikos rašoma taip: Ekonominė veikla bus laikoma kaip reikšmingai prisidedanti prie perėjimo link žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją, antrinį panaudojimą ir perdirbimą, kuomet ta veikla reikšmingai prisidės prie aplinkos[…]
Kiek galima kelti mokesčius?
Visai neseniai Seimas patvirtino ilgai lauktą automobilių registracijos mokestį. Kokie nauji mokesčiai laukia toliau? Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad yra reikalinga svari finansinė parama iš ES įgyvendinti klimato tikslams. Bet ar tikrai reikia tik papildomo finansavimo? Vienas iš sprendimų – PVM lengvatos daiktų taisymui. Jau dabar nemažai šalių yra tokias įsivedusios: Daiktų taisymas turi didelį[…]
Tobulos vandens gertuvės paieškos ir ar egzistuoja sveikatai saugus plastikas?
Aš esu Marija. Aplinkosaugos klausimai man rūpi jau nemažai metų, bet iki šiol daugiausiai buvau įsigilinusi į natūralią kosmetiką (dirbau šioje rinkoje), ekologiškus produktus ir šiek tiek į buitį, o dabar pradėjau daugiau domėtis zero waste ir be plastiko gyvensena. Tapusi judėjimo Break Free From Plastics (toliau – BFFP) nare, nusprendžiau palaipsniui keisti gyvenimo būdą[…]
Medžių sodinimas – vienas iš geriausių sprendimų sumažinti klimato atšilimą
Remiantis nauja studija, pasodinus daugiau nei 500 milijardų medžių, būtų galima iš atmosferos ištraukti maždaug 25 proc. anglies dvideginio. O svarbiausia – tam pakanka vietos. Vienas iš pagrindinių studijos tikslų buvo ištirti kiek būtų įmanoma pasodinti medžių plantacijų, nesumažinant žemės ūkio ar urbanizuotų teritorijų. Gautas skaičius – 900 milijonų hektarų, teritorijos dydis prilygstantis JAV plotui.[…]
Brangstantis deginimas
Vakarų Europos valstybės ima atsibusti ir suprasti, kad atliekų deginimas yra ne sprendimas, o tokia pati problema kaip sąvartynas. Milžiniški kiekiai pelenų (apie 30-35 % nuo sudegintų atliekų kiekio), CO2 (apie 0.7-1.7 nuo tonos atliekų) ir toksiškų medžiagų (sunkiųjų metalų, dioksinų ir t.t.). Olandijos parlamentas siekdamas sumažinti savo CO2 pėdsaką nuo 2020 pradeda apmokestinti importuotas[…]
Žalieji finansai?!
Bendžaminas Franklinas yra pasakęs: “Investicija į žinias moka geriausias palūkanas”. Lietuvos valdžia tą žino ir visi Lietuvos piliečiai gali pasinaudoti lengvatomis už studijų ar profesinio mokymo įmokas. Kokios kitos investicijos galėtų suteikti didelę nauda? Nyderlandai yra atradę, kad skatindami žaliąsias investicijas gali sukurti tvaresnius verslus ir reikšmingai sumažinti CO2 pėdsaką. Apie Olandų Žaliųjų Fondų Schemą Olandijos Žaliųjų Fondų[…]
Būdai atgaivinti ir puoselėti dirvą
Pasaulyje kasmet netenkami 24 milijardai tonų derlingos dirvos. Laimei, atsiranda ūkininkų, kurie sugeba ne tik sustabdyti dirvos praradimą, bet ir jas atkurti ir puoselėti: Minimizuoti mechaninį ir cheminį poveikį dirvai – kiekvienas arimas ir cheminė intervencija (mineralinės trąšos, pesticidai ir t.t.) turi neigiamą poveikį dirvos ekosistemai; Nepalikti atvirtos dirvos – be jokio augalinio sluoksnio, dirva[…]
Fejerverkai ir oro tarša
Retas kuris įsivaizduoja Naujųjų metų sutikimą be fejerverkų. Kartais miestai varžosi, kuris pateiks patį įspūdingiausią šou, pvz. aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa pernai sunaudojo 8.5 tonos fejerverkų. Atrodo gražiai ir įspūdingai. Tačiau po tokių efektų jaučiasi sieros ir kiti kvapai. Ir jie atsiranda ne iš bet kur, o kaip likutiniai produktai po fejerverkų. New Scientist[…]
Ekoinovacijos Nyderlandų stiliumi
Nyderlandų karalystėje labai sėkmingai veikia ‘žaliasis susitarimas’. Jis apima valdžios institucijas, verslą bei visuomenę. Sumažinus biurokratizmą, atveriamas kelias inovacijoms! Plačiau čia.
Veiksmai švelninantys klimato kaitos poveikį gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę
Milijonai gyventojų, o ypač jaunimo, šiais metais išėjo į gatves, norėdami, kad būtų kovojama su klimato kaita. European Environmental Bureau, Carbon Market Watch, Energy Cities, Transport and Environment ir Climact atrinko geriausius veiksmus prieš klimato kaitą. Dalis iš jų tiesiogiai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės: Energijos taupymas ir kova su kuro skurdu Škotijoje Daugiabučiams gyvenamiesiems[…]
Vilnius – ES atsilikėlis
Vilnius yra puiki vieta gyventi. Daug žalumos, geros galimybės užsiimti verslu ir daug daug jaunų talentingų žmonių. Labai dažnai tenka matyti Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus FB postus apie tai, kaip ir kur Vilnius pirmauja. Bet ar tikrai viskas taip gerai? Deja, ne. Viena iš tokių likimo valiai paliktų sričių yra atskiras atliekų surinkimas ir[…]
Lietuvos medžiagų žiediškumas
Eurostat agentūra stebi kiekvienos Europos Sąjungos šalies žiediškumo lygį. Rezultatų išreiškimui panaudojama Sankey medžiagų srautų diagrama ir žiediškumo rodiklis. Eurostato Sankey diagramoje tik perdirbimas ir užpildymas (ang. backfilling) yra laikomi kaip uždarantys žiedinės ekonomikos ciklą. 2016 m. ES perdirbimas ir užpildymas siekė apie 13 % visų medžiagų patekimo į ES ekonomiką. Atliekos yra gaunamos po[…]
Vienkartinio kavos puodelio mokestis?
Škotijos parlamentas ryžtingai juda link žiedinės ekonomikos. Prieš kelias savaites ‘žiedinės ekonomikos įstatymų projekte’ yra pateikta labai sveikintinų pasiūlymų siekiant sumažinti vienkartinės pakuotės. Vienas iš jų – 25 pensų (29 euro centrų) vienkartinių kavos puodelių mokestis. Panašus tik 10-15 euro centų mokestis jau ne vienerius metus taip pat siūlomas neperdirbamiems kavos puodeliams Airijoje ir Anglijoje,[…]
Kas yra greenwashing?
Kartu su visuomenėje augančiu susirūpinimu aplinkosauginėmis problemomis auga ir skaičius įvairiausių organizacijų bandančių tuo pasinaudoti. Kuomet tuo yra piktnaudžiaujama, naudojamas angliškas terminas greenwashing. Ką jis reiškia? Wiktionary apibrėžia greenwashing: “The practice of a state or company presenting itself as environmentally-friendly and progressive, in order to downplay their destructive behavior.” Lietuviškai tai būtų valdžios ar įmonės savęs pateikimas kaip[…]
Ar galime susitvarkyti su padangomis?
Tik vakar buvo suvaldyta ekologinė katastrofa Alytuje. Aplinkos Apsaugos Agentūra skaičiuoja kokios cheminės medžiagos pateko į atmosferą, kokiomis kryptimis jos pasklido ir t.t. Bet Ekologistikos atvejis tikrai nėra pirmas. Padangas perdirbančiose įmonėse gaisrai yra kilę 2011, 2014, 2016.. labiau taisyklė nei išimtis. Ar ką nors būtų galima su tuo padaryti? Padangos istorija prasidėjo po to[…]
Veiklos prisidedančios prie žiedinės ekonomikos
Žmogaus darbas yra atsinaujinantis išteklius ir jam turėtų būti mažinami mokesčiai taip kaip dabar skatinama atsinaujanti energetika. Bet ne visas darbas yra vienodas. Kai kurios profesijos prisideda prie linijinės ekonomikos, o kai kurios prie žiedinės. VšĮ “Žiedinė ekonomika” pateikia sąrašą ekonominių veiklų pagal Statistikos departamento Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 2 redakciją, kurios galėtų būti laikomos[…]
Palmių aliejaus yra visur ir tai žudo
Kepiniai, saldumynai, šampūnas, žvakės… Tai tik maža dalis produktų, kuriuose yra palmių aliejaus. Tai ingredientas, kurį deda į maistą, kosmetiką, higienos produktus, dyzeliną ir žvakes. Skaičiuojama, kad net apie 50 % produktų prekybos centruose turi palmių aliejaus. Kodėl? Nes jis pigus. Be to, neturi transriebalų ir tirpsta prie aukštos temperatūros. Rezultatas? Auganti paklausa: 1996 m.[…]
Dirvos gelbėjimo iniciatyva!
Spalio 8 d. Bilbao ISWA (International Solid Waste Association) pasauliniame kongrese buvo pradėta nauja S.O.S. (Save Organics in Soil) iniciatyva. Ją pradėjo ISWA prezidentas Antonis Mavropoulos ir Europos Kompostavimo Tinklo (ECN) tarybos pirmininkė Kristel Vandenbroek. Ši iniciatyva pagrinde yra kuriama Europos kompostavimo tinklo ir Italijos Komposto ir Anaerobinio Pūdymo Asociacijos ir ja siekiama pabrėžti dirvoje[…]
Vokiško ekodizaino lauretai 2019: koncepcija
Kasmet Vokietijos Aplinkos Ministerija ir Vokietijos Aplinkos Apsaugos Agentūra renka geriausias eko-dizaino pavyzdžius produkto, paslaugos, koncepcijos ir jaunimo kategorijose. Pateikiame laureatus paslaugos kategorijoje: Žalioji energija ant asfalto Solmove sukūrė daugiafunkcinį kelio paviršių, kurį sudaro fotoelektriniai elementai ir specialus stiklas kurį galima prijungti prie įvairių paviršių. Toks “saulės kilimas” sumažina padangų riedėjimo triukšmą, žiemą, atšildo ledą,[…]
Vokiško ekodizaino laureatai 2019: paslaugos
Kasmet Vokietijos Aplinkos Ministerija ir Vokietijos Aplinkos Apsaugos Agentūra renka geriausias eko-dizaino pavyzdžius produkto, paslaugos, koncepcijos ir jaunimo kategorijose. Pateikiame laureatus paslaugos kategorijoje: „Donk-EE“ krovininis dviratis “Donk-EE“ – elektrinė krovininių dviračių dalijimosi sistema Kiolne. Tinkamas dideliems apsipirkimams, persikraustymui ar šeimos išvykai – su „Donk-EE“ sunkūs kroviniai transportuojami be taršos ir ramiai. 60 aukštos kokybės „Donk-EE” galima pasinaudoti 50-tyje vietų[…]
Vokiško ekodizaino lauretai 2019: produktai
Kasmet Vokietijos Aplinkos Ministerija ir Vokietijos Aplinkos Apsaugos Agentūra renka geriausias eko-dizaino pavyzdžius produkto, paslaugos, koncepcijos ir jaunimo kategorijose. Pateikiame lauretus produkto kategorijose: Bananatex Bananatex yra techninis audinys, pagamintas iš Filipinuose auginamų bananų augalų pluoštų. Tvarios miškininkystės sistemoje auginamas Abaca banano augalas yra tvirtas ir jam nereikia jokių pesticidų, trąšų ar drėkinimo. Neapdoroti „Abacá“ pluoštai[…]
Kaip vyksta pakuočių perdirbimas?
Ne vienam dažnai kyla klausimas, o kaip perdirbamos mūsų rūšiuojamos pakuotės? Kaip rodo VšĮ “Žiedinė ekonomika” atlikta analizė, dalis plastiko keliauja net į Malaiziją, tačiau didžioji dalis yra perdirbama Lietuvoje. Belgijos pakuočių tvarkymo organizacija FostPlus paruošė vaizdinę medžiagą kaip Belgijoje tvarkomos antrinės žaliavos: Belgijoje pakuotės atliekų surinkimo sistema yra labiau išvystyta ir pasiekia geresnių rezultatų[…]
Švedijos pavyzdys su pakuotės apmokestinimu
Lietuva ir kitos ES šalys skęsta pakuotės atliekose. Didelė dalis jų yra perteklinės ir neperdirbamos. Taip pat jos yra vienas iš pagrindinių šiukšlių patenkančių į aplinką. Ar egzistuoja būdas išsilaisvinti nuo to? Nuo Balandžio 1 dienos Švedijos Aplinkos Ministerija pradėjo apmokestinti neperdirbamą plastikinę pakuotę labiau nei perdirbamą. Pateikiami tokie kriterijai. Mažesnis tarifas taikomas visoms pakuotėms,[…]
Atliekų deginimas reikšmingai prisideda prie klimato kaitos
Pastaruosius kelis metus, vis labiau įsivyraujantis judėjimas mažinti atliekų šalinimą sąvartyne, pasuko netvaria linkme. Vietoje to, kad reikšmingai didėtų atliekų vengimas, antrinis panaudojimas, dalinimasis ir perdirbimas, labiau auga atliekų deginimas. Vien 2017 m. Europoje virš 70 mln. tonų atliekų buvo sudeginta. Atliekų deginimas yra pristatomas ne tik kaip puiki priemonė tvarkytis su atliekomis, bet ir[…]
Žymėti pakuotes paprasta
Ne vienam perkančiam įvairius supakuotus produktus yra iškilęs klausimas ar ta pakuotė perdirbama? Iš tiesų, 2017 m. sausio mėnesį Grynas.lt portale Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva įvykdyta visuomenės apklausa, kurios tikslas – nustatyti, ar gyventojai, pirkdami produktą, atkreipia dėmesį į ženkliuką, nurodantį, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Apklausoje dalyvavo 1311 gyventojų. Pagal apklausos rezultatus 27%[…]
Prekybos centrų galia mažinant perteklinės ir neperdirbamos pakuotės kiekį
Lietuvoje veikia šimtai didžiųjų prekybos tinklų (“Maxima”, “LIDL”, “RIMI”, “IKI” ir “NORFA”) parduotuvių. Remiantis Wikipedia vien “Maxima” ir “IKI” kartu valdo beveik 500 parduotuvių. Neabejotinai, dauguma Lietuvių maisto produktus perka tuose prekybos tinkluose. Jų pateikiamas asortimentas formuoja ne tik mūsų vartojimo įpročius bet turi ir milžinišką poveikį atliekų tvarkymo sistemai. Kaip? O gi tuo, kad[…]
Prancūzija: neperdirbto plastiko produktai bus brangesni
Prancūzija siekia, kad 2025 m. visi vienkartinio plastiko gaminiai būtų perdirbami! Šiuo metu vienkartinio plastiko perdirbimas siekia apie 25 %. Akivaizdu, kad vien gerų norų nepakanka. Jau dabar visi Prancūzijos prekybos centruose esantys vienkartiniai plastikiniai maišai yra kompostuojami (pagal standartą EN 13432). Tolesni žingsniai yra pakeisti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris vienkartinio plastiko gaminius, kurie[…]
Olandijoje bus stabdomas atliekų importas
Dutch News praneša, kad atliekų tvarkymo įmonė AEB Amsterdam, kuri valdo 6 atliekų deginimo įrenginius, yra susidūrusi su reikšmingais finansiniais sunkumais. Akivaizdu, kad atliekų deginimas yra ne tik yra aplinosaugiškai žalingas, bet ir finansiškai nuostolingas. AEB Amsterdam uždaro 4 iš 6 atliekų deginimo jėgainių ir sustabdys atliekų importą. VšĮ “Žiedinė ekonomika” mano, kad visos medžiagos[…]
Ką gali papildomi 6 euro centai (5 pensai) prie vienkartinio plastikinio maišelio kainos?
Pasaulio gyventojai siekia išsivaduoti iš vienkartinio plastiko gniaužtų. Ir viena iš geriausio to priemonių – apmokestinimas. Dar 2017 m. rašėme apie ypatingai sėkmingą Airijos pavyzdį, kuomet įvestas 15 (vėliau padidintas iki 22) euro centų vienkartinio maišelio mokestis sumažino plastikinių vienkartinių maišelių naudojimą nuo 321 iki 14!!! Bei reikšmingai sumažino jų išmetimą į gamtą. Dabar norėtume[…]
Duomenys: Lietuvos atliekos taip pat keliauja į Pietryčių Azija!
Šių metų pradžioje visame pasaulyje nuskambėjo, kaip Malaizija ir Filipinai nebenori tapti kitų šalių sąvartynais, kuomet Vakarų šalys (tarp jų ir Lietuva) siunčia savo “perdirbamas” atliekas į Pietryčių Aziją. Filipinų prezidentas R. Duterte net pagrasino karu Kanadai, jeigu ši nepasiims savo atliekų atgal. Kanada savo atliekas jau susigrąžino. Paskutinė Pietryčių Azijos šalis, kuri reikalauja JAV[…]
Idealus tvarus miestas pagal Greenpeace
Tarptautinė aplinkosauginė organizacija Greenpeace išleido idealaus tvaraus miesto brošiūrą. Tikimės, kad tai sudomins ir Lietuvos savivaldos atstovus ir jie pasinaudos rekomendacijomis padarydami savo miestu tvaresniais! Tvarūs miestai yra pagrindas sustabdyti klimato atšilimą ir bioįvairovės praradimą bei žiedinės ekonomikos sukūrimą, kuri padėtų spręsti dabartines aplinkosaugines ir nelygybės problemas. Remiantis 2050 gyventojų augimo prognozėmis, būtina, kad vietos[…]
Teršiame orą skraidydami – gal laikas susimokėti už tai?
Šią savaitę Prancūzija priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2020 bus apmokestinami skrydžiai iš Prancūzijos: ES viduje: ekonominės klasės bilietai – 1.5 €, verslo klasės – 9 €; Už ES ribų: ekonominės klasės bilietai – 3 €, verslo klasės – 18 €. Šio naujo mokesčio tikslas yra sumažinti neigiamą aplinkosauginį skrydžių poveikį. Pirmiausia, tai turėtų kažkiek sumažinti[…]
Svilengradas – pirmoji Bulgarijos zero waste savivaldybė!
Maždaug 25 000 gyventojų turinti Svilengrado savivaldybė pradėjo pasirengiamuosius veiksmus tapti pirmąja Bulgarijos zero waste savivaldybe. Ši savivaldybė, esanti šalia Turkijos ir Graikijos sienų, jau seniau garsėjo kaip viena aplinkai draugiškiausių Bulgarijoje, tad Zero Waste Bulgarija (aplinkosauginė asociacija Za Zemiata) pakvietė ją prisijungti prie Zero Waste Cities iniciatyvos. 2018 m. pradžioje Za Zemiata kartu su[…]
RePack – tvarios pakuotės sprendimas
Šiuo metu yra itin paprasta apsipirkti internetu, užtenka tik kelių paspaudimų, tad internetinė prekyba tiek Lietuvoje tiek užsienyje auga it ant mielių (Lietuvoje 2019 m. lyginant su 2018 m didėjimas yra 22.3 %). Remiantis Euromonitor International, internetinė prekyba taps pačiu didžiausiu mažmeninės prekybos kanalu 2021. Tuo pačiu tokia prekyba turi ir neigiamą poveikį aplinkai –[…]
„Palmių aliejaus prakeiksmas“: lietuvės kūrinys – tarp geriausių pasaulio virtualios realybės filmų
Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės studijoje “Contrast” dirbanti žurnalistė Viktorija Mickutė sulaukė aukšto tarptautinio įvertinimo. Lietuvės dokumentinis filmas „Palmių aliejaus prakeiksmas“ (“The Curse of Palm Oil“) interneto medijų „oskaruose“ „The Webby Awards“ neseniai buvo nominuotas geriausio panoraminio (360 laipsnių) filmo kategorijoje. Filmas taip pat įtrauktas į Šefildo dokumentinių filmų festivalio programą. Autorę Malaizijoje šokiravo[…]
Kanada: “Zero Waste Packaging Act” projektas
Plastikas mums padeda supakuoti maistą ir kitus daiktus, tad yra tapęs sinonimu lengvos, pigios ir patogios pakuotės. Tačiau per pastaruosius metus jis gamtai atneša milžiniškus neigiamus padarinius – taršą ir klimato atšilimą. Lietuva ir kitos pasaulio šalys net ir atskirai surinkdamos didelius kiekius pakuotės negali jos perdirbti, todėl tenka jį sudeginti arba šalinti sąvartyne. KODĖL?[…]
Earth overshoot day: Lietuva
World Wildlife Fund paskaičiavo ES Earth overshoot day. Ir tai yra Gegužės 10! Europiečiai gyvena taip, lyg egzistuotų 2.8 žemės kiekvienam gyventojui. Toks gyvenimo būdas yra ne tik netvarus ir eikvojantis žemės resursus, bet ir naikinantis bioįvairovę. WWF skaičiuoja, kad nuo 1960 laukinės gamtos sumažėjo net 60 %. Paskaičiuota, kad Lietuvos Earth overshoot day yra[…]
ES CO2 išmetimai mažėja, Lietuvos – ne
Eurostatas pateikė ES šalių 2018 m. CO2 išmetimus iš iškastinio kuro. Gera žinia! Bendri ES šalių išmetimai lyginant su 2017 m. sumažėjo 2.5 %! Maždaug 80 % visų ES CO2 išmetimų sudaro išmetimai iš iškastinio kuro. Didžiausi CO2 išmetimai 2018 m. sumažėjo Portugalijoje (-9.0 %), Bulgarijoje (-8.1%) , Airijoje(-6.8%) ir Vokietijoje (-5.4%). Deja, kai kuriose[…]
Plastikas ir Klimatas: slapta plastiko planetos kaina
Beveik kiekvienas žino, kad iškastinis kuras yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Mažiau žinoma tai, kad plastikas yra ne tik mikroplastiko šaltinis, gamtos ir vandenų teršėjas, kuriam suirti reikia šimtų metų, bet ir didelis CO2 šaltinis. Priežastis paprasta – plastikas yra gaminamas iš iškastinio kuro, tokio kaip nafta ar dujos. Naujas tyrimas, padarytas Tarptautinio aplinkosaugos[…]
Alytaus ekonomikos forumas – miestas be atliekų?
Jau šį penktadienį (2019-05-07) vyks Alytaus ekonomikos forumas. Jame pagrindinė tema – žiedinė ekonomika. Labai džiaugiamės, kad šis klausimas vis dažniau yra keliamas Lietuvoje! Registruotis į galima: http://alytausforumas.lt/registracija/ Trumpas straipsnis apie Lietuvos galimybes žiedinėje ekonomikoje: Lietuva – šalis be atliekų: naujos galimybės? Idėja, kad miestai, verslai ir gyventojai gali būti be atliekų, plinta neįtikėtinu greičiu.[…]
Išmaniųjų telefonų pataisymo reitingas
Jau seniai praėjo laikai, kuomet beveik visi mobilieji telefonai galėjo būti mėtomi, trankomi, naudojami kaip atidarytuvai ir pan. Šiais laikais, mobilieji telefonai turi labai daug funkcijų, dideles komputacines galias (kokias prieš 10 metų turėjo retas kompiuteris) ir ekranus per visą korpusą. Daugumą tokių išmaniųjų ne tik yra reikšmingai brangūs bet ir trapūs. Ne vienam iš[…]
Klimato protestai
Protestai prieš klimato atšilimą jau yra vykdomi ne tik mokinių, bet ir visų, kuriems rūpi mūsų planeta. Praeitą savaitę įvairiose Londono vietose: Parlamento aikštėje, Oxford circus ir kt. Protestuotojai kelia 3 tikslus: valdžiai “atskleisti tiesą apie klimato kaitą” sumažinti C02 išmetimus 2025 iki 0 sukurti piliečių asamblėją progresui stebėti Deja, per protestus virš 900 žmonių,[…]
Vidutinis Europos gyventojas dėl oro taršos praranda 2 metus
Remiantis European Hear Journal studija, išpublikuota kovo 12 d, vidutinis europietis dėl kvepavimo užterštu oru praranda vidutiniškai 2 gyvenimo metus. Studijos rezultatai skelbia, kad net 800 000 žmonių Europoje miršta priešlaikine mirtimi ir tai sudaro net 17 % iš maždaug 5 mln. žmonių, kurie kasmet miršta Europoje. Tyrėjai teigia, kad didelė dalis mirčių, tarp 40[…]
Europos parlamentarų įvertinimas pagal kovą su klimato kaita
Climate Action Network Europe paskelbė Europos parlamento partijų grupių reitingą pagal jų pastangas kovojant su klimato kaita. Mums, Lietuvoje, aktualiausia kaip Europos Parlamente balsuoja Lietuvoje išrinkti politikai: Iš Lietuvos politikų iniciatyvas kovojančias prieš klimato kaitą labiausiai palaikė Bronis Ropė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos. Taip pat gan pozityvūs buvo Zigmantas Balčytis bei Vilija Blinkevičiūtė[…]
Palmių aliejus – tarsi narkotikas, kuriam pasaulis nepajėgia atsispirti
Prieš kelias dienas buvo paskelbta ataskaita, kad Lietuva yra bene labiausiai klimato atšilimo paveikta Europos valstybė. Pripažinsiu, kad ši žinia nustebino net ne vieną mano draugą, dirbantį aplinkosaugos srityje. Kaip čia taip gaunasi – juk Lietuva nėra iš didžiųjų gamtos teršėjų, tačiau pasekmes jaučia labiausiai? Priežastis elementari – globalus klimato atšilimas nepripažįsta valstybių sienų ir[…]
New York’o valstija uždraudžia vienkartinius plastikinius maišelius
Jau gan įprasta kasdien išgirsti, kad vis daugiau vietų pasaulyje draudžia vienkartinius plastikinius maišelius. Prie tokių praeitą savaitę prisijungė ir turbūt garsiausias (kai kas pasakytų, kad ir geriausias) miestas pasaulyje – Niu Jorkas. Nuo 2020 metų kovo mėnėsio vienkartinio naudojimo plastikiniai maišeliai daugiau nebebus duodami pirkėjams. Demokratų partijos senatorius Todd Kaminsky pakomentavo, kad ateityje žmonės[…]
Jungtinės karalystės sąvartyno mokestis
Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą sąvartyno mokestis buvo įvestas 1996. Nuo 2019 metų balandžio 1 dienos jis pasiekė 91.35 svarą sterlingą (arba 106.03 EUR 2019-04-06 kursu). Po metų (2020 balandžio 1 dienos) jis bus dar kartą pakeltas ir pasieks 94.15 svarų sterlingų (arba 109.28 EUR 2019-04-06 kursu) ir bus vienu didžiausiu visoje Europoje. Tuo metu Lietuvoje[…]
Asbestui sudie!
Pagaliau sugrįžo, taip ilgai laukta, asbestinių stogų dangų keitimo programa skatinanti keisti seną, aplinką teršiančią ir žmogaus sveikatai nuodingą, stogo dangą į naują! Ir tai ne Balandžio 1-osios pokštas, o kaimo plėtros, vietovių aplinkos švarinimo ir gyvenamosios vietos gerinimo priemonė. Kvietimas galioja nuo šiandien iki šių metų gegužės 31 dienos, bendra programos lėšų suma 3.3[…]
Saulės energetikos potencialas Lietuvoje
Prieš artėjančią šilumą ir mūsų visų didėjantį norą prisidėti prie klimato kaitos švelninimo šiek tiek stereotipus laužančios faktinės informacijos apie saulės (ne)buvimą virš mūsų. Žemėlapyje pateikiamas vidutinis metinis saulės elektrinėse pagamintos elektros kiekis iš vieno instaliuoto kW. Pati palankiausia vieta siekti 0 CO2 emisijų – pajūrio regionas, kurio pastarųjų metų paviršinis oro užterštumas viršija normas[…]
48er-Tandler antrinio panaudojimo parduotuvė
Vienos miesto komunalinis departamentas 48 yra atsakingas už miesto atliekų tvarkymą nuo 1989 m. Tada buvo atidaryta pirmoji antrinio panaudojimo parduotuvė 48er-Basar. Ji veikė kaip atliekų prevencijos priemonė, kuomet vis dar geri daiktai iš atliekų surinkimo centrų buvo sutvarkomi ir parduodamos ten. Toliau vystant 48er-Basar, 2015 m. buvo įsteigta 48er-Tandler parduotuvė. Ji įsikurė centre ir[…]
Europos Teisingumo Teismas: pavojingi dažai neturi būti parduodami
Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad jeigu rinkoje yra saugios alternatyvos tai pavojingos cheminės medžiagos neturėtų būti naudojamos. Tai yra smūgis Europos Komisijai, kuri prieš tai buvo leidusi į rinką teikti daug dažų, keliančių pavojų sveikatai. Šis teismo sprendimas buvo priimtas, kuomet Švedijos vyriausybė padavė į teismą Europos Komisiją, nes ši leido Kanados dažų gamintojui[…]
Olandijos plastiko paktas
Vasario pabaigoje 75 Olandijos įmonės ir aplinkosauginės organziacijos kartu su aplinkos ministerija pasirašė “plastiko paktą”, kuriuo sieks sumažinti jo naudojimą ir padidinti perdirbamumą. Užsibrėžtas uždavinys iki 2025 naudoti 20 % mažiau plastiko ir užtikrinti, kad 100 % jo būtų perdirbama. Galutinis tikslas – užtikrinti, kad kuo mažiau plastiko patektų į aplinką. Tarp pasirašiusių yra daugybė[…]
Įrankis eutrofikacijos mažinimo strategijoms
Yra daug būdų sumažinti fosforo ir azoto (medžiagas sukeliančias eutrofikaciją) kiekius patenkančius į gamtą. Tačiau sunku palyginti priemonių efektyvumą. Kiekvieną kartą reikia atlikti detalias vietos sąlygų studijas siekiant nustatyti kiek priemonės veikia. Švedijos mokslininkai paruošė sprendimą, kuris leidžia šį procesą supaprastinti: http://eutrophication.eu/ Naudojantis tereikia pasirinkti dominančią vietą (the ‘focus area’) žemėlapyje ir bus pateiktas atitekančių[…]
Apskaičiuota: Europa gali sumažinti energijos naudojimą dukart
Nauja Vokietijos Frauenhofer Instituto studija atskleidžia milžinišką potencialą Europos energijos vartojimo mažinimui. Įmanoma pasiekti net 67 % sutaupymus 2050 lyginant su dabartiniu vartojimu. Studijos santrauką galima atsiųsti iš čia. Vokietijos institutas paskaičiavo tris galimus scenarijus. Lyginant su įprastiniu energijos kiekio vartojimo, galimi sutaupymai siektų 8400 TWh – arba užtektinai aprūpinti Belgiją 17 metų. Šiuos tikslus[…]
Oro tarša – žudo
Per pastaruosius kelis dešimtmečius oro tarša Lietuvoje sumažėjo labai reikšmingai. Tačiau dar daugybė žmonių nuo jos kenčia. Europos aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet miršta apie 2760 žmonių. Labiausiai tą sukelia oro tarša kietosiomis dalelėmis mažesnėmis nei 2.5 mikrono. Pagal Oro kokybės direktyvą 2008/50/EU Lietuvos gyventojams turi būti užtikrintas kokybiškas[…]
Žaliasis transportas jau neužilgo!
Europos Parlamento ir Europos Tarybos nariai derybose sutarė dėl viešojo transporto naujoje švaraus transporto direktyvoje. Lietuva kaip žemesnio BVP šalis ES privalės iki 2025 turėti 24% švaraus viešojo transporto, o iki 2030 – 33 %. Pusė švaraus viešojo transporto bus elektriniai autobusai, kita pusė – varomi dujomis. VšĮ “Žiedinė ekonomika” džiaugiasi, kad po truputį elektrifikuojami[…]
Moksleiviai prieš klimato kaitą
Moksleivių klimato streikai prasidėjo nuo švedės Gretos Thunberg. Ir tai įkvėpė moksleivių protestus Briuselyje ir Londone. VšĮ “Žiedinė ekonomika” palaiko šiuos moksleivių protestus ir kviečia Lietuvos moksleivius taip pat išreikšti savo poziciją šiuo klausimu. Jeigu politikai ir verslas nekreipia dėmesio į mokslininkų ir aplinkosaugininkų pasiūlymus, gal atkreips dėmesį į jaunosios kartos nuomonę!?
Perdirbto plastiko nauda!
Franklin Associates atliko plastikų gyvavimo ciklo studiją, kurioje nustatyta aiški perdirbtų plastikų nauda aplinkosauginiu ir gamybiniu. Remiantis tyrimu, naudojant perdirbtą plastiką bendras energijos kiekio suvartojas mažėja: 79 % PET 88 % HDPE 8 % PP Tuo pačiu, naudojant perdirbtą plastiką ŠESD emisijos mažėja: 67 % PET 71 % HDPE 71 % PP VšĮ “Žiedinė ekonomika”[…]
Regioninė ES parama tampa tvaresnė
Europos Parlamento REGI komitetas nusprendė kad Europos regionų ir sanglaudos parama 2021-2027 negali būti naudojama atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų gamyklų statybai. Tai parodo labai stiprų ES užsispyrimą skatinti tik atskirą atliekų surinkimą, kurio metu galima pasiekti švarius atliekų srautus ir pagaminti aukštos kokybės perdirbtus produktus Šiuo metu Lietuvoje ES paramą gavo Vilniaus atliekų[…]
LOOP – korporacijų zero waste iniciatyva
Didžiosios korporacijos (tokios kaip Procter & Gamble, Nestlé, PepsiCo, Unilever, Mars Petcare, The Clorox Company, The Body Shop, Coca-Cola, Mondelēz, Danone ir kt.) kartu su Terracycle šiais metais Davose pristatė zero waste iniciatyvą su grąžinama pakuote. Pilotinis projektas bus vykdomas Paryžiaus, New Yorko, New Jersio ir Pensilvanijos regionuose. Pradžioje daugiau nei 300 produktų bus pasiūlyti tvirtoje[…]
Bornholm – zero waste vizija
Bornholmo komunalinių atliekų tvarkytojas BOFA išplatino Bonrholmo ateities viziją nuo 2032 – tokią kurioje nėra vietos sąvartynams ir atliekų deginimui. Jie priima tokį įsipareigojimą, nes planuoja uždaryti esančią atliekų deginimo jėgainę iki 2032 ir tapti vienu tvariausių Europos regionu. Bormholmo savivaldybė įdeda daug darbo, kad tai būtų ne veltui vadinama žaliąja sala ir visa salos[…]
16 mln. eurų parama naujoms saulės elektrinėms per 2019 metus!
Šiais metais skiriamas rekordinis biudžetas individualių namų savininkams naujoms saulės elektrinėms įsirengti. Nedidelių savo namų ūkio poreikiams iki 10 kWp galią siekiančių saulės elektrinių įrengimui numatyta 16 mln. €, kur individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų arba sodo namų, arba žemės sklypo savininkai galės pretenduoti į 323 € dydžio paramą įrengiant 1 kWp galios saulės[…]
Sudie Mikroplastikams!
ES pasinaudos savo turimais cheminių medžiagų įstatymais ir uždraus daugumą mikroplastikų ir mikrokaroliukų naudojimą kosmetikoje, dažuose, skiedikliuose, kai kuriuose ūkio, medicinos ir kituose produktuose remiantis pasiūlytu įstatymu. Europos Chemijos agentūra praneša, kad kasmet nuo 10000 iki 60000 tonų mikroplastikų įtrauktų į vartotojų produktus patenka į gamtą, kurių po to neįmanoma pašalinti. Remiantis agentūra, problemos skalė[…]
100 klausimų apie klimato kaitą
Aplinkos ministerija išplatino puikią knygą “100 klausimų apie klimato kaitą” apie klimato kaitą. Pateikiami faktai ir naudinga informacija siekiant suprasti vieną didžiausių iššūkių su kuriuo susiduria žmoniją. Knygą galima atsisiųsti čia.
Azoto dioksido mažinimas žemės ūkyje
N2O yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos su reikšmingu poveikiu klimato kaitai. Dauguma azoto dioksido į atmosferą patenka iš žemės ūkio dirvos tręštos azoto trąšomis kaip nitrifikacijos ir denitrifikacijos proceso rezultatas. Skirtingos žemės ūkio praktikos gali leisti sumažinti N2O emisijų kiekius. Jeigu norime tvariai patenkinti toliau augančią maisto produktų paklausą, žemės ūkio praktikos turi mažinti N2O[…]
Žemės ūkio dirvos gerinimas
Gera dirvos būsena yra būtina žemės ūkiui ir gyvulininkystei, taip pat teikti ekosistemos paslaugas visuomenei, tokias kaip vandens valymas ir klimato pokyčių sumažinimas. Pažeista dirva atsikūria per itin ilgą laikotarpį, todėl ji vis dažniau yra laikoma neatsinaujinančiu ištekliu. ES finansuojamas projektas iSQAPER, kuriu siekiama įvertinti Europos ir Kinijos žemės ūkio dirvos produktyvumą ir aplinkosauginį atsparumą, pateikė TYRIMŲ[…]
16 priemonių gyventi tvarų anti-kapitalistinį gyvenimą kapitalistiniame pasaulyje
Guardian dienraštis išrinko savo skaitytojų pasiūlytas geriausias priemones gyventi tvariai. Mes jas pritaikėme Lietuvos sąlygoms: Internetas ir įvairios platformos jame leidžia gyventi ne kapitalistinį ir net gi anti-kapitalistinį gyvenimą. Pradedant savo pačio maisto auginimu, atsisakymu pirkti automobilį, tęsiant daiktų mainais ir savanoriavimu – daugybė būdų kaip atmesti pelno siekimą ir toliau kaip individams ar organizacijoms[…]
Saulės elektrinės namuose
Šią savaitę IKEA kartu su Solarcentury pradeda saulės elektrinių pardavimus internetu Vokietijos pirkėjams. Partnerių bendrovė „Solstrale“ tokio tipo pardavimų su investicijomis modelį jau išbandė penkiose skirtingose rinkose. Klientų susidomėjimas patvirtino, o su pasiektais rezultatais visi liko patenkinti. Siūlomi produktai apima viską ko reikia klientui žalios elektros energijos gavybai ir klimato kaitos švelninimui. Paslaugos teikėjai rūpinasi[…]
Sąvartyno mokestis ir deginimo mokestis
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šį trečiadienį (Gruodžio 12 d.) svarstys mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame yra numatomas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekoms didinimas: Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai pašalintų atliekų 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. nuo 2020 m.[…]
Biomimikrija ir inžinerija
Interesting engineering tinklalapis atrinko 9 inžinerinius sprendimus, kurie buvo paimti iš gamtos. Toks pritaikymas vadinamas Biomimikrija. Platesnis paaiškinimas: Gyvoji gamta turėjo milijonus, ir kai kuriais atvejais milijardus, metų evoliucijos sukurti geriausius sprendimus. Mums tereikia juos nukopijuoti ir pritaikyti. 9 Interesting engineering atrinkti biomimimkrijos sprendimai: Tulžiniai ir Shinkasen traukinys Japonijoje yra vieni greičiausių traukinių pasaulyje, dažnai[…]
Mityba ir CO2 pėdsakas
Yra sakoma, kad esi tai, ką valgai. Su šiuo posakiu pilnai sutinkame, nes remiantis Stephen Clune, Enda Crossin ir Karli Verghese studija bei Sonja J. Vermeulen,Bruce M. Campbell ir John S.I. Ingram tyrimu galima suprasti koks maistas kokį poveikį daro gamtai. Maisto CO2 pėdsakas: Maisto pavadinimas Vidutinis CO2 ekvivalentas/kg Daržovės (visos laukuose užaugintos daržovės) 0.47 Vaisiai (visi laukuose užauginti[…]
Mikroplastiko šaltiniai
Eunomia padarė studiją pagal Friends of The Earth UK užsakymą plastiko taršai iš namų ūkių nustatyti. Remiantis rezultatais, kasmet į Jungtinės Karalystės vandenis patenka nuo 9000 iki 32000 tonų mikroplastikų. Didžiausi mikroplastiko šaltiniai: padangos ir sintetiniai audiniai. Kuomet žmonės skalbia drabužius pagamintus iš sintetinių audinių, mikroskopiniai plaušeliai nėra sulaikomi nuotekų valymo įrenginiuose. Tai reiškia, kad jie patenka[…]
Elektromobiliai iš žiedinės ekonomikos perspektyvos
Europos Aplinkosaugos Agentūra įvertino elektromobilius iš žiedinės ekonominės perspektyvos ir tvirtina, kad jie savo visame gyvavimo būvio laikotarpyje yra draugiškesni aplinkai nei vidaus degimo varikliai! 2017 m. elektromobiliai su baterijomis sudarė apie 0.6 % visų naujų automobilių registracijų. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų tas skaičius gali pasiekti tarp 3.9 % ir 13.0 % naujų automobilių registracijų. Dėl[…]
Palaikymo akcija – eisena “Miškas Lietuvos – Atsiklausk Tautos!”
Gyvas Miškas organizuoja palaikymo akciją – eiseną: Miško palaikymo akcija – eisena "Miškas Lietuvos – Atsiklausk Tautos" Gruodžio 1d. Kai paliečia MŪSŲ NAMUS, nebeturim kur trauktis… Manifestuokim ŠEIMININKO PAREIGĄ! ATEIK IR PALAIKYK! Miško Palaikymo Akcija – Eisena Gruodžio 1d. Vilniuje. #BūkTikrasŠeimininkas #StopPlyniKirtimai Girių likimas sprendžiamas DABAR! Tad ši eisena gali tapti lemiamu įvykiu norint uždrausti[…]
Kiek kainuoja viena tona CO2?
Vokietijos aplinkosaugos agentūra paskaičiavo, kad vienos tonos CO2 ekvivalentas aplinkai kainuoja 180 €2016. Ar tai daug ar mažai? Kol kas, kol tokia suma nėra įskaičiuojama, Pasaulinė meteorologijos organizacija skelbia, kad CO2 2017 m atmosferoje pasiekė 405 dalelių skaičių milijonui. Toks lygis nebuvo fiksuotas pastaruosius 3-5 mln. metų. UBA gauta vertė yra panaši į Tarptautinis klimato kaitos[…]
Vokiško ekodizaino lauretai #3
Vokietijos aplinkos ministerija bei aplinkos apsaugos agentūra remia kasmetinius ekodizaino apdovanojimus. Kaip teigia apdovanojimų organizatoriai, tai ne tik energijai taupūs ar iš perdirbtų medžiagų pagaminti daiktai, o daiktai ir paslaugos, kurios tarnauja ilgai ir yra pagaminti atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laiką – nuo gamybos iš žaliavos, naudojimo iki perdirbimo ar išmetimo. 2018 metais paskelbti[…]
Renginys: SAULĖS ENERGIJOS GAVIMAS VILNIAUS MIESTE
VšĮ Žiedinė ekonomika, nori pasidalinti savo sukauptomis žiniomis bei patirtimi apie beatliekę visuomenę ir atsinaujinančius energijos išteklius, šiandienos problemas ir netolimą ateitį, todėl maloniai kviečia visus į Vilniaus miesto savivaldybės remiamą renginį SAULĖS ENERGIJOS GAVIMAS VILNIAUS MIESTE. Trumpas aprašymas: Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe siekiame padidinti specialistų atsakingų už miesto plėtrą ir jo planavimą žinias. Mielai[…]
Vokiško ekodizaino lauretai #2
Vokietijos aplinkos ministerija bei aplinkos apsaugos agentūra remia kasmetinius ekodizaino apdovanojimus. Kaip teigia apdovanojimų organizatoriai, tai ne tik energijai taupūs ar iš perdirbtų medžiagų pagaminti daiktai, o daiktai ir paslaugos, kurios tarnauja ilgai ir yra pagaminti atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laiką – nuo gamybos iš žaliavos, naudojimo iki perdirbimo ar išmetimo. 2018 metais paskelbti[…]
Vokiško ekodizaino lauretai #1
Vokietijos aplinkos ministerija bei aplinkos apsaugos agentūra remia kasmetinius ekodizaino apdovanojimus. Kaip teigia apdovanojimų organizatoriai, tai ne tik energijai taupūs ar iš perdirbtų medžiagų pagaminti daiktai, o daiktai ir paslaugos, kurios tarnauja ilgai ir yra pagaminti atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo laiką – nuo gamybos iš žaliavos, naudojimo iki perdirbimo ar išmetimo. 2018 metais paskelbti[…]
Žaliausias verslo rajonas
Paryžiaus miesto savivaldybė ir RATP Grupė (kuri valdo Paryžiaus metro sistemą) paleido Les Deux Rives – žaliausią pasaulio verslo rajoną. Tai rajonas, kurį upė Sena kerta į dvi dalis ir kuriame yra įsikūrusios daugiau nei 700 kartu įdarbinusių per 100 000 žmonių. Les Deux Rives siekia tapti pirmuoju pasaulyje verslo rajonu, kuris funkcionuotu pagal žiedinės ekonomikos[…]
Daugkartinės sauskelnės
Spalio 29 d. Seime vyko apskritojo stalo diskusija „Ne sąvartyne, nesudeginta, bet naudinga atlieka – sveiko proto alternatyvos“. Diskusija buvo išties puiki, nes dauguma dalyvių suprato žiedinės ekonomikos svarbą ir būtinumą ją skatinti per sąvartyno bei deginimo mokesčius, neperdirbamos pakuotės apmokestinimą ir draudimą ir perdirbimo plėtojimą. Sąvartynas ir deginimas yra praeities technologijos, kurių mums reikia[…]
Žiedinės ekonomikos pamokos iš Amsterdamo
Gyvename laikotarpiu, kuomet miestai sparčiai plečiasi ir sunaudoja vis daugiau resursų. Negana to, Lietuvoje pastaruoju metu miestuose padidėjo oro tarša. Siekdami, kad miestai ne tik taptų tvaresni, galėtų konkuruoti žiediškėjančiomis ekonominėmis sąlygomis ir taptų sveikesni bei patogesni gyventojams – miestai turi pradėti keistis. Olandijos organizacija Circle Economy pasidalino žiedinės ekonomikos patirtimi iš Amsterdamo miesto: 1.Žinių instrumentai.[…]
Naujų darbo vietų sukūrimas žiedinėje ekonomikoje
Europos Komisija paviešino Cambridge Econometrics atliektą studiją, kurioje analizuojamas žiedinės ekonomikos poveikis darbo rinkai. Modeliavimai buvo atlikti pasitelkiant Energijos-Aplinkos-Ekonomikos (E3ME) modelius, kurie įvertino tiesiogiai ir netiesiogiai sukuriamas ir prarandamas darbo vietas įvairiuose sektoriuose. Gauti rezultatai teigia, kad ES yra teisingame kelyje prioretizuodama perėjimą link žiedinės ekonomikos, kuri sumažins neigiamą poveikį aplinkai ir tuo pačiu sukurs[…]
Vidaus degimo variklių pabaiga
Verslo žinios pateikė sąrašą valstybių ir miestų kurie artimiausiu metu uždraus naujus automobilius su vidaus degimo varikliais: Šalis Draudimas paskelbtas Draudimas įsigalioja Kas draudžiama Draudimo sritis Airija 2018 m. 2030 m. Benzinas ir dyzelinas Nauji automobiliai Didžioji Britanija 2017 m. 2040 m. Benzinas ir dyzelinas Nauji automobiliai Indija 2017 m. 2030 m. Benzinas ir dyzelinas Nauji[…]
Startuoliai priimantys klimato kaitos iššūkius
Klimato kaita yra vienas didžiausių visos žmonijos iššūkių, su kuriuo turi kovoti ne tik vyriausybės, bet ir miestai, korporacijos, žmonės. Dalis startuolių taip pat imasi šios kovos. Pateikiu pačius įdomiausius ir su didžiausiu potencialu: Altered compamy – Švedijoje esanti įmonė, kuri dušo srovę paverčia intensyvia migla taip leidžianti sumažinti vandens naudojimą iki 98 %. Altered[…]
Teisė taisyti!
Europos Aplinkosaugos Biuras ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia reikalauti, kad elektronikos ir kiti įrenginiai būtų lengvai taisomi!
Prancūziškas aplinkosauginių mokesčių variantas
VšĮ “Žiedinė ekonomika” jau ne vienerius metus žavisi aktyviu Prancūzijos ir jos prezidento Emanuelio Makrono ryžtingu požiūriu į žiedinę ekonomiką. Pavasarį buvo pateiktos 50 ŽE priemonių, kurios bus įgyvendintos. Dalis iš jų yra susijusios su mokestine aplinka, kuri skatintų, visų pirma, vengti atliekų! Taip pat ir dalintis, rūšiuoti ir perdirbti. Galiausiai, papildomai apmokestintų medžiagų šalinimą[…]
Dėl Labdarai ir paramai skirto maisto
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia naujausius teisės akto “Dėl Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo patvirtinimo” pakeitimus. Dabar pagrindiniai nurodymai aukojantiems maistą: 6. Labdarai ir paramai skirtas maistas turi būti saugus vartoti. 8.6. viešojo maitinimo įmonių pagamintas maistas, laikantis Lietuvos higienos normoje HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m.[…]
Eunomia: kavos puodelis su depozitu
Eunomia kartu su Bockatech RWM renginiui Birmingheme pasiūlė kavos puodelį su depozitu. Specialiai renginiui pagaminta 20000 vnt. tokių puodelių skirtų bet kokiems karštiems gėrimams. Jie yra parduodami su 25p depozitu. Daugiau apie puodelį čia.
Ką reiškia plastiko žymėjimas?
Greenmatters išleido straipsnį paaiškinantį plastiko žymėjimą: Perdirbamas plastikas dažniausiai yra žymimas su nedideliu perdirbimo simboliu apačioje ir, priklausomai nuo produkto, su skaičiuku 1, 2, 3, 4, 5, 6 ar 7. Skaičiai dažnai mažiukai ir jų lengva nepamatyti, tačiau jie yra svarbūs, nes tai plastiko identifikacijos informacija. Remiantis šia informacija plastiko perdirbėjai žino kaip tokį plastiką[…]
2018 Europos Parlamento rinkimų manifestas
10 didžiausių aplinkosauginių organizacijų Europoje – ‘Green 10’ – išleido savo ‘manifestą’ pabrėžiantį 10 aplinkosauginių prioritetų, kurie turėtų būti centre tarp politinių agitacijų, kurios artimiausiu metu užplus visų Europiečių paštus ir emeilus. Globalus lyderis kovoje prieš klimato kaitą Remiantis Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, ES sutaria siekti pažaboti globalų temperatūros kilimą iki 1.5°C. Norint tai pasiekti iki[…]
Žiedinės ekonomikos gairės IV: bendradarbiavimas
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). IV dalis apžvelgia vienijančias priemones: Ženkliai stiprinti komunikacijos priemones; Plėsti žinomumą ir apmokymus; Kurti regioninius žiedinės ekonomikos planus; Žaliųjų pirkimų[…]
Stylist: patarimai kaip atsisakyti plastiko
Stylist.co.uk išleido gidą, kaip atsisakyti plastiko. Pateikiame šio straipsnio vertimą. Kuomet plastiko naudojimas bus toks pat nepriimtinas kaip rūkymas – situacija pasikeis. Nors draudimas rūkyti Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo tik prieš 11 metų, daugeliui tai atrodo kaip archajiškas užsiėmimas. To pasekoje, rūkančiųjų sumažėjo net 2 mln. ir tik 15 % moterų Jungtinėje Karalystėje rūko. Neseniai įsigaliojęs[…]
Žiedinės ekonomikos gairės III: geresnis atliekų tvarkymas
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). III dalis apžvelgia priemones geresniam atliekų tvarkymui: Inicijuoti “mobilizaciją” tam, kad būtų paskatintas visos perdirbamos plastiko pakuotės surinkimas, suteikiant prioritetą[…]
Deginti ar ne?
Australų ABC laidos “War on Waste” korespondentas Craig Reucassel nukeliavo į Švediją pasižiūrėti ar verta deginti atliekas: http://mpegmedia.abc.net.au/news/foreigncorrespondent/video/201808/FCSs_SwedenWasteFull_1408_1000k.mp4
Žiedinės ekonomikos gairės II: geresnis vartojimas
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). II dalis apžvelgia priemones geresniam vartojimui: Plėsti antrinio panaudojimo ir taisymo sektorių (informaciniu, finansiniu ir rodiklių nustatymo būdais) rolę ekonomikoje;[…]
Konstitucinė pareiga
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 54 straipsnis Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir[…]
Žiedinės ekonomikos gairės I: geresnė gamyba
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). I dalis apžvelgia priemones geresnei gamybai: Įtraukti daugiau perdirbtų žaliavų į produktus, tuo pačiu užtikrinant jų kokybę, atsekamumą ir saugumą[…]
Eko-inovacijų indeksas
Europos Komisija kasmet skelbia Eko-inovacijų indeksą, kuriuo siekia palyginti šalis nares eko-inovacijų srityje, remiantis 16 skirtingų indikatorių suskirstytų į 5 dimensijas: eko-inovacijų indėlius, eko-inovacijų aktyvumą, eko-inovacijų rezultatus, resursų efektyvumą bei socio-ekonominį poveikį. Lietuva lyginant su kitomis ES šalimis eko-inovacijų indekse yra atsiliekanti. Silpniausia dalis, yra eko-inovacijų investicijos Lietuvoje lyginant su ES vidurkiu: Remiantis EK 2017[…]
Madridas juda į priekį
Lietuvoje neišvengiamai toliau statomi atliekų deginimo įrenginiai kuomet Madrido miesto savivaldybė yra nusprendusi iki 2022 sudeginamų atliekų skaičių sumažinti per pusę, o iki 2025 atsisakyti atliekų deginimo iš viso! Galime daug ko pasimokyti iš Ispanijos sostinės!
Ką gali 5 pensų (5.6 euro centų) mokestis? Labai daug!
Didžiosios Britanijos vyriausybė praneša, kad nuo 2015 metų, kuomet Anglijoje buvo įvestas 5 pensų (arba 5.6 euro centų) mokestis vienkartiniams plastiko maišeliams 7-niuose didžiuosiuose prekybos centrų tinkluose (Asda, Marks and Spencer, Morrisons, Sainsbury The Co-perative Group, Tesco ir Waitrose) jų pardavimas sumažėjo 86 % – nuo 140 iki 19 gyventojui per metus!!! Gal būt laikas[…]
UK: perdirbimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių
Didžiosios Britanijos Nacionalinė infrastruktūros komisija (NIK) paskelbė, kad aktyvūs veiksmai padidinti atliekų perdirbimo lygį ir visuotinis maisto atliekų surinkimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių. Skyriuje apie perėjimą prie mažo anglies pėdsako energijos, NIK siūlo atsisakyti atliekų deginimo įrenginių ir pereiti prie didesnio perdirbimo, ypatingai plastikų ir maisto atliekų. Atliktos visuomenės apklausos parodė, kad 50 %[…]
Tik 60 metų liko ūkininkauti jeigu ir toliau vyks tokia dirvų degradacija
Scientific American pateikė straipsnį dėl dirvos degradavimo. JT skambina pavojaus varpais, nes sukurti 3 cm dirvos užtrunka apie 1000 metų ir jeigu toliau vyks tokia pati intensyvi žemdirbystė, visa pasaulio dirva degraduos per 60 metų. FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija) taip pat praneša, kad apie trečdalis dirvos jau degradavo. Pagrindinė to priežastis – chemiškai intensyvi[…]
Europos Parlamentas palaiko mikroplastiko draudimą
Europos Parlamento Aplinkosaugos komitetas 2018-07-10 balsavo sustiprinti Europos Komisijos planą sumažinti taršą plastiku taip vadinamoje Plastiko strategijoje. Aplinkosaugos komitetas papildo Europos Komisijos pasiūlymus naujomis priemonėmis, tarp kurių: Mikroplastikų draudimas kosmetikos, asmens higienos, balinimo ir valymo produktuose iki 2020 ir minimalūs reikalavimai pažaboti mikroplastikus iš kitų šaltnių Visiškas okso-degraduojančių plastikų (oxo-degradable plastics), kurie yra mikroplastikų taršos[…]
Liepos 3 – diena be plastikinių maišelių!
Kas yra diena be plastikinio maišelio? Diena be plastikinio maišelio Europoje pirmą kartą buvo suorganizuota Rezero Barcelonoje prieš 9 metus. Tačiau kitos organizacijos įvairiose pasaulio kampeliuose panašius renginius darė jau daug metų. Nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje begyventum, turbūt jau yra žinomos aplinkosauginės problemos susijusios su vienkartinių plastikinių maišelių naudojimu. Zero Waste Europe tinklas taip pat[…]
10 faktų apie maisto atliekas
Maisto atliekos turi neigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai, maisto užtikrinimo saugumui bei mitybai. Toliau nemažėjant CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms maisto trūkumas bei jo kaina tik augs. Organizacija Food tank pateikia 10 faktų apie maisto atliekas: 1.3 milijardo tonų maisto atliekų yra iššvaistoma kasmet Tai ekvivalentu 1 milijardui dolerių vertės Jeigu maisto[…]
Novo Amor – Birthplace
Įspūdingas muzikinis vaizdo klipas parodantis plastiko taršos problemą:
Plogging Vilnius
VšĮ “Žiedinė ekonomika” pradeda iniciatyvą, kuomet kartą per savaitę darys Plogging renginius įvairiose Vilniaus miškuose. Prisijungti galima čia prie pirmojo Plogging Vilnius renginio Fabijoniškėse Daugiau apie plogging:
Atliekų deginimo subsidijoms ateina pabaiga!
Europos Parlamentas ir Taryba sutiko su pakeitimais susijusiais su energija iš atliekų, kurie leis Atsinaujinančios energetikos direktyvai žengti arčiau žiedinės ekonomikos. Padaryti pakeitimai reikalaus šalių narių užtikrinti, kad jų nacionalinė atsinaujinančių išteklių politika, taip pat ir paramos schemos, būtų pagal atliekų tvarkymo hierarchijos principus. Taip pat laikoma, kad šalys narės įvykdys jų atskiro surinkimo tikslus,[…]
Žiedinė ekonomika yra būtina siekiant sumažinti CO2 emisijas
Sitra neseniai paviešino studiją, pagal kurią antrinis plastiko ir metalo panaudojimas leistų pasauliui sumažinti globalinį atšilimą iki mažiau nei 2 % bei ES labai ženkliai sumažinti ŠESD emisijas. Vietoje to, kad būtų koncentruojamasi ties mažėjančiu iškastinio kuro naudojimu iš tiekimo pusės, didėjančiu naudojimu atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimo, studija teigia, kad pramonės paklausa galėtų padaryti[…]
ES siekis sumažinti vienkartinio plastiko kiekį
Europos Komisija išleido teisinį pasiūlymą su septyniomis priemonėmis sumažinti atliekų kiekį Europos paplūdymiuose. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra sumažinti patekimą į rinką , kurie yra dažniausiai randami. Tai daugiausiai yra vienkartiniai plastikiniai produkrai tokie kaip maisto pakuotė, puodukai, plastikiniai buteliai, cigarečių filtrai ir net balionų lazdelės. Pirmą kartą istorijoje, Europos komisija sujungia aplinkosauginius atradimus su[…]
Lietuva didino CO2 emisijas 2017 metais
Eurostat praneša, kad Europos Sąjunga 2017 metais lyginant su 2016 padidino CO2 išmetimus 1.8 %. Lietuvos CO2 emisijos didėjo ženkliai daugiau nei vidurkis ir siekė net 3.7 %. Didinant emisijas nei Lietuvai nei ES nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo.
Tik 9 % pasaulio plastiko yra perdirbama
Remiantis Roland Greyer et al. straipsniu “Production, use, and fate of all plastics ever made” nuo 1950 metų, kuomet prasidėjo plastiko gamyba, jo susidarė daugiau nei 4.9 mlrd. tonų. Tiek galėtų sutilpti į 70 metrų gylio ir 57 kv. km pločio talpą – panašaus dydžio kaip Manhatanas. Deja, dauguma pasaulio plastiko atsidūrė vandenyne, kur, išbarstomas[…]
Pasaulio pirmasis perdirbimo prekybos centras Eskilstunoje, Švedijoje
Pirmasis! ReTuna Återbruksgalleria yra pirmasis pasaulyje perdirbimo prekybos centras, revoliucionuojantis apsipirkimą klimatui saugiu būdu. Seniems daiktams yra suteikiamas naujas gyvenimas per taisymą ir “upcyclingą” (aukštesnę vertę kuriantį perdirbimą). Viskas kas yra parduodama buvo perdirbta, antrinį kartą panaudota arba organiškai ar tvariai pagaminta. Prekybos centras buvo atidaryta 2015 metais ir dirba šalia Retuna Återvinningscentral perdirbimo centro[…]
Olandijos valstybės žiedinės ekonomikos strategija 2050
Kai kurios valstybės labai atsakingai žiūri į ateitį ir siekia, kad jos kuo mažiau darytų neigiamo poveikio aplinkai. Viena iš tokių valstybių yra Olandija, kuri yra išsikėlusi ambicingus tikslus pereiti į žiedinės ekonomikos modelį 2050 metais. Prioritetinės sritys: Biomasė ir maistas. Biomasė yra viena esminių žaliavų žiedinei ekonomikai. Ji naudojama kaip maistas ir[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia Aplinkos Ministeriją keisti atliekų tvarkymo taisykles, kurios, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikšmingai padidintų maisto produktų aukojimą nepasiturintiems gyventojams. Atliekų tvarkymo hierarchija1 yra ES politikos ir teisės pagrindas bei raktas perėjimui į žiedinę ekonomiką. Jos tikslas yra sukurti prioritetus2, kuriais būtų kiek įmanoma sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai[…]
ReFED: veiksmų planas prekybininkams sumažinti maisto atliekas
San Franciske įsikūrusi ne pelno organizacija ReFED pateikė veiksmų planą, kuriuo pasinaudodami prekybininkai gali reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekius iki 20 % ir taip sukurti naujas darbo vietas, pamaitinti daugybę nepasiturinčių žmonių bei sumažinti savo išlaidas bei neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindinės maisto atliekų priežastys JAV prekybos sektoriuje: Nenoras keisti maisto išdėliojimo praktikų ir produktų dydžių, kurie[…]
VICE: Milžiniškos pastangos pašalinti plastiką iš vandenynų [13 min., anglų k.]
Šiuo metu plastiko atliekos yra labai stipriai užteršusios vandenynus ir, jeigu žmonija nepakeis savo gamybos ir vartojimo įpročių, kai kuriais skaičiavimais, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Laimei yra žmonių siekiančių tą išspręsti.
Plastikinių maišelių draudimai ir ribojimai pasaulyje
Wikipedia pateikia tokius duomenis apie plonų plastikinių maišelių draudimą ir ribojimą (2018-01-31): Šalys ES pilnai draudžiančios plonus plastikinius maišelius: Valonija (ir Briuselis), Prancūzija (2017), Gruzija (2017), Italija (2011), Moldova (2017) Šalys apmokestinančios plonus plastikinius maišelius papildomu mokesčiu: Bulgarija, Kroatija (2019), Kipras (2018), Čekija, Danija (2013), Estija (2017), Graikija (2018), Airija (2002), Latvija (2019), Liuksenburgas, Malta[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VII: Šūkiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant paskatinti gyventojus ir savivaldybių tarybų narius prisijungti prie Zero Waste judėjimo, pateikiami šūkiai kampanijoms: 1.”Zero Waste padeda sutaupyti pinigų”. Tiek namų ūkių, tiek savivaldybių lygmenyje, Zero Waste siekia optimizuoti vartojimo modelius, atliekų surinkimo būdus ir kelius. Laikui bėgant ir mažinant likutines atliekas kartu su[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VI: Tiesioginė nauda gyventojams
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant pritraukti gyventojų palaikymą, būtina jiems papasakoti apie tiesioginę naudą, kurią jie gaus, jei jų savivaldybė prisijungs prie Zero Waste savivaldybių: Zero Waste padeda gyventojams sudaryti daugiau kontaktų: Zero Waste gyvenimo būdas, padidina bendruomenės tarpusavio bendravimą, sukuria aplinką kitokiai maisto vartojimo kultūrai (mažiau išmetamos pakuotės),[…]
Zero Waste planas savivaldybėms V: Atliekų tvarkymo hierarchija
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane pateikiamos atliekų tvarkymo hierarchijos principai: Sumažinti ir išsaugoti medžiagas (atsisakyti – grąžinti – sumažinti toksines medžiagas – produktų dizainas be atliekų – sumažinti vartojimą ir pakuotę) Skatinti ciklinį resursų naudojimą ir mažinti išmetimo paskatas Produktų gamyba atsižvelgiant į tvarumą bei grąžinimą Antrinis panaudojimas (išlaikyti vertę[…]
Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Kad savivaldybė, būtų pripažinta kaip turinti Zero Waste savivaldybės statusą, ji turi prisiimti įsipareigojimus: Apsibrėžti kiekybinius tikslus vidutiniam laikotarpiui (10 metų) ir ilgalaikius tikslus (20 metų). Tai galėtų būti likutinių atliekų sumažinimo tikslai (pvz. mažiau nei 50 kg gyventojui iki 2025) ir sumažinti toliau ateinančiais[…]
Zero Waste planas savivaldybėms III: reguliacinė aplinka
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama Europos teisinė aplinka, kurios turi laikytis šalys narės: Atliekų hierarchija Privalomumas šalims narėms per ekonominius svertus siekti atliekų tvarkymo hierarchijos įgyvendinimo (Lietuvoje tas kol kas nėra įgyvendinama) Gamintojo atsakomybės principas Pilna finansinė atsakomybė už pakuotės atliekų surinkimo infrastruktūrą, surinkimą, transportavimą bei sutvarkymą Skirtingi[…]
Zero Waste planas savivaldybėms II: nauda
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama reali ir patikrinta nauda, kurią gauna savivaldybės žengiančios “Zero Waste” keliu: Ekonominė Mažiau atliekų – mažesnės atliekų tvarkymo sąnaudos. Geresnis atskiras atliekų surinkimas ir prevencijos priemonės leidžia ženkliai sumažinti į sąvartyną ir atliekų deginimo įrenginius siunčiamų atliekų kiekį. Pvz., šiuo metu Vilniaus miesto[…]
Zero Waste planas savivaldybėms I: pavyzdžiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms: Jame yra pateikiama informacija apie 6 tipus įvairių miestų, kurie bent didžiąja dalimi atitinka kiekvieno miesto atliekų tvarkymo situaciją. Tuo pačiu, yra pateikiamas platus paaiškinimas kas yra “Zero Waste” ir kaip turėtų būti tvarkomos atliekos, kad žmogaus veikla turėtų kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. Galiausiai[…]
Žiedinės ekonomikos miestai
2017 Gruodį Eurocities tinklas (kuris vienija 140 didžiausių Europos miestų ir nuolatos dalijasi patirtimi tarp šių miestų) pristatė 15 žiedinėje ekonomikoje pirmaujančių miestų. Kiekviename iš jų aprašomos geriausios praktikos. Pateikiame keletą įdomiausių: Almere, Olandija: Upcycle City konkursas Almere savivaldybė siekia tapti beatliekia ir energetiškai neutralia savivaldybe 2022 metais. Miesto administracija kviečia bendruomenę ir verslus prie to prisidėti. Vietoje[…]
Bezansono miesto atvejis
Zero Waste Europe neseniai išleido Bezansono miesto atliekų tvarkymosi sėkmės istoriją. Bezansonas yra miestas rytų Prancūzijoje, Dubso departamento bei Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia universitetas. Bezansone šiuo metu yra apie 117 000 gyventojų. Bezansonas per pastaruosius 6 metus sumažino atliekų[…]
Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą
Jungtinių tautų (JT) Aplinkosaugos Asamblėja vyko Nairobyje, Kenijoje gruodžio 4-6 d. Pirmą kartą JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Asamblėja ypatingą dėmesį skyrė plastikinei taršai ir vandenynuose esančioms atliekų sankaupoms, ragindama[…]
Lietuvoje puikiai veiktų plastikinių maišelių rinkliava
Europos aplinkosaugos politikos institutas kartu su Green Budget Europe atliko daug tyrimų kaip fiskalinės priemonės veikia žmonių aplinkosauginį elgesį. Viena iš sėkmės istorijų yra Airijoje įvesta vienkartinių plastikinių maišelių rinkliava. Airija įvedė plastikinių maišelių 0.15 EUR dydžio rinkliavą 2002 m., tuo pačiu padarydama išimtis vienkartiniams maišeliaims naudojamiems higienos sumetimams ir daugkartiniams plastikiniams maišeliams, jeigu jie[…]
Žiedinė ekonomika tekstilėje
Ellen MacArthur Foundation kartu su Stella McCartney praeitą savaitę pradėjo iniciatyvą skatinančią tekstilės industriją pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio. Keletas esminių akcentų: Pasauliniu mastu drabužių rinka sudaro apie 1.3 trl. USD ir samdo daugiau nei 300 mln. žmonių visoje industrijoje. Vien medvilnės gamyba sudaro apie 7 % visų darbo vietų kai kuriose žemų pajamų[…]
Viešieji pirkimai žiedinėje ekonomikoje
Europos Komisija prieš kelias savaites išplėtė žaliųjų pirkimų kriterijus. Dabar jie jau apima daugiau nei 20 skirtingų sričių. Europos Komisija taip pat pateikia geruosius viešųjų pirkimų pavyzdžius iš įvairių Europos miestų: Nuo 2013 m. Nyderlanduose 45 suinteresuotos viešos ir privačios institucijos įvykdė jau daugiau nei 80 žiedinių pirkimų. Programa buvo itin sėkminga ir 2016 metais buvo[…]
Laužant žiedinės ekonomikos barjerus
Deloite kartu su Utrechto universitetu atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatinėti šiuo metu egzistuojantys barjerai siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos. Buvo apklausta 150 verslų, 55 valstybės tarnautojai bei 47 nuomonių formuotojai iš įvairių sričių. Tyrimas parodė, kad pirmiausia yra kultūriniai barjerai dėl mažo vartotojų susidomėjimo ir informuotumo, taip pat – dvejonių iš pačių įmonių. Antra, rinkos barjerai iškilo kaip[…]
Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės
Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ kartu su Zero Waste Europe, siekdama didinti informuotumą apie probleminę neperdirbamų popierinių karštų gėrimų pakuotę bei kavos atliekų tvarkymo galimybes 2017 m. lapkričio 16 d. inicijuoja ir organizuoja apskrito stalo diskusiją tema: „Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės“. Apskrito stalo diskusijos tikslas – išnagrinėti esamas neperdirbamų popierinių karštų[…]
Perkant naujus daiktus apima geras jausmas.. tačiau sutaisius – apima dar geresnis!
Haldi Ellam straipsnio vertimas iš Zero Waste Europe svetainės: Kas neturi namie sulūžusių daiktų, kurie tik ir laukia būti suremontuoti? Virdulys? Marškinėliai? Dažniausiai matomas “garsusis” sudužęs mobiliojo telefono ekrano stiklas. Įdomus dalykas – dauguma žmonių vietoje to, kad susiremontuotų daiktus, pakeičia juos naujais. Telefono atveju, dažniausiai yra perkamas naujas, nei remontuojamas. Bet ar galima kaltinti[…]
Laikas uždrausti oxo-degraduojančius plastiko maišus!
VšĮ “Žiedinė ekonomika”, kartu su Ellen MacArthur Foundation ir kitomis daugiau nei 150 nevyriausybinių organizacijų pasisako už oxo-degraduojančių maišų uždraudimą. Informacinis vaizdo klipas:
WWF: Apetitas destrukcijai
Wold wildlife fund išleido brošiūrą apie mūsų maisto vartojimą ir kaip jis paveikia supančią gamtą. Mažai kas žino, kad didžiausias poveikis vandeniui, dirvai bei augalų ir gyvūnų gyvybės sferoms yra dėl augalais paremto pašaro gyvūnams, kuriuos mes valgome. Pasaulyje, kuriame vis daugiau ir daugiau gyventojų imasi Vakarietiško tipo dietos – kuri yra paremta mėsa, pieno produktais ir apdorotu[…]
ISWA: Žiedinė ekonomika ir plastiko pakuotės
Tarptautinė kietųjų atliekų asociacija (ISWA) paskelbė penkias rekomendacijas dėl žiedinės ekonomikos bei plastiko pakuočių. Kad verslas iš tiesų judėtų link žiedinės ekonomikos reikia permąstyti visą verslo modelį ir nebijoti keisti, net tai, kas atrodo yra nepakeičiama. Dizainas – išrenkamumas ir perdirbamumas. Kombinuotos sudėties pakuotė itin apsunkina jos perdirbimą, todėl geriausia, jeigu pakuotę būtų galima išardyti[…]
Pietų Korėjos išmanieji maisto atliekų konteineriai padeda pasiekti puikius rezultatus
Nuo 2011 metų Seule buvo pastatyti daugiau nei 10000 vnt. išmaniųjų maisto atliekų konteinerių, kurie atpažįstą atliekų šaltinį bei kiekį. Taip pavyko Seulo mieste sumažinti maisto atliekų kiekį 56000 tonų per metus (arba net 8,6 mln. USD). Daugiau informacijos apie konteinerus:
Naujoji plastiko ekonomika: žiedinio dizaino nugalėtojai
Jeigu nieko nesiimsime iki 2050 m. plastiko atliekų vandenynuose bus daugiau nei žuvų. Vieni iš labiausiai susirūpinusių yra Ellen MacArthur Foundation ir partneriai, kurie paskelbė inovacijos prizą idėjoms, kurios padėtų sumažinti plastiko pakuotės atliekas. Šiandien buvo paskelbti nugalėtojai: MIWA – kitoks apsipirkimo būdas – užsakomas konkretus prekių kiekis ir jis paruošiamas daugkartinio naudojimo pakuotėse (ir[…]
Alternatyva Kauno atliekų deginimo jėgainei
Kaune veikianti atliekų tvarkymo įmonė pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) teikiama paramos galimybe pagal finansavimo priemonę „Inovaciniai čekiai“ skatinančia verslo ir mokslo bendradarbiavimą. UAB „Vialita“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su gilias tradicijas plazminių technologijų srityje turinčiu Lietuvos energetikos institutu, siekiant įvertinti šios technologijos perspektyvą atliekų tvarkyme. Atliekų tvarkymui keliami aukšti reikalavimai, auga visuomenės susirūpinimas bei[…]
Geriausios praktikos mažinančios pakuotės atliekas
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kartu su kitais EEB (European Environmental Bureau) nariais atrinko geriausias praktikas padedančias reikšmingai sumažinti pakuotės atliekas: Airija sumažino parduodamų plastikinių maišelių kiekį gyventojui nuo 328 vnt. iki 12 vnt įvesdama 22 Euro centų mokestį. Italijoje įrengta daug geriamo vandens fontanų, kur žmonės nemokamai gali prisipilti vandens. Milano geriamo vandens fontanų žemėlapis. Italija nuo[…]
Žiedinės ekonomikos ir beatliekės visuomenės seminarai
Žiedinė ekonomika yra traktuojama kaip panacėja siekiant išsaugoti baigtinius planetos išteklius. Dabartinė linijinė ekonomika, kuri remiasi „imk-gamink-išmesk“ principu, sukuria didelius kiekius atliekų, kurie yra sudeginami arba išvežami į sąvartynus. Taip prarandamos vertingos medžiagas, kurios dar ilgai galėtų būti naudojamos. VšĮ “Žiedinė ekonomika” ekspertų parengto interaktyvaus seminaro metu, vykusio Vilniaus Radvilų gimnazijoje, mokiniai buvo supažindinti su[…]
Eko-inovacijų skatinimas
Europos Aplinkosaugos biuras pateikė pasiūlymus Europos tarybai, kurie papildytų ES Žiedinės ekonomikos veiksmų planą (COM/2015/0614) bei skatintų eko-inovacijas. 1) Padidinti medžiagų žiediškumą Sukurti ES harmonizuotą visų gamintojų ir importuotojų produktų skaitmeninius pasus. Taip jie bus lengvai prieinami ir leis vartotojams patiems lengviau taisyti bei prailginti daiktų ilgaamžiškumą. Patirtis gali būti pasisemta iš dabar jau veikiančių[…]
Snaga vartojimą mažinti skatinantys vaizdos įrašai
Per pastaruosius kelis metus Snaga įmonė (Liublijana, Slovėnija) pristatė keletą sėkmingų vartojimą mažinančių ir rūšiuoti skatinančių vaizdo klipą:
Komercinio maisto atliekų kiekio mažinimas
Šiaurės Kalifornijos Perdirbimo Asociacija kartu su organizacija StopWaste išleido studiją kaip sumažinti komercinio maisto atliekų kiekį Alamedos apygardoje (Kalifornijos valstija). Ši studija visus sprendimus rikiuoja pagal JAV Aplinkos Apsaugos Agentūros (EPA) maisto atliekų hierarchiją: Kalifornijos gubernatorius Brown’as 2016 Rugsėjį pasirašė Senato aktą 1383, įpareigojantį iki 2025 sumažinti arba atgauti žmonių mitybai 20 % dabar išmetamo[…]
ES žaliavų įvertinimas
Turino Politechnikos Institutas pernai Europos Komisijai atliko Europos Sąjungos naudojamų žaliavų įvertinimą. Kuris gali padėti ES pereitį į žiedinę ekonomiką. Priklausomai nuo medžiagų kritiškumo ir tvarumo lygmes, politikų lygmenyje turėtų būti priimami sprendimai padedantys vienoms ar kitoms žaliavoms geriau cirkuliuoti mūsų ekonomikoje. Tolesni identifikuoti žingsniai, kurie skatintų žiedinę ekonomiką: ES prioritetai turėtų koncentruotis labiau link[…]
Trečdalis žemės dirvos yra degradavusi dėl žemės ūkio
Jungtinių Tautų organizacijos užsakytos studijos apie dirvą rezultatai šokiruoja -per metus prarandama net 24 milijardai tonų derlingos žemės. Ši studija kviečiai skubiai keisti žemės ūkio praktiką, kitaip išaugs ginkluotų konfliktų, tokių kaip vykstantys Sudane ar Chade, tikimybė. The Global Land Outlook yra laikoma pilniausia tokio tipo studija, sužyminti visas degradavimo priežastis: urbanizaciją, klimato kaitą, eroziją, miškų[…]
Kviečiame į konferenciją „Maisto atliekų surinkimas (Zero Waste savivaldybėse)“
Lietuvos atliekų tvarkytojai ir visi, kam rūpi jų kuriama aplinka, yra kviečiami rugsėjo 22 d. (penktadienį) konstruktyvioms diskusijoms apie maisto atliekų tvarkymą. Konferencijos tikslas – išnagrinėti esamas maisto atliekų tvarkymo priemones, aptarti ir pateikti galimas ir būtinas priemones, užtikrinančias visuomenės interesų ir pagrindinių atliekų tvarkymo principų įgyvendinimą sektoriuje. Maisto atliekų surinkimas Milane, Parmoje ir Liublianoje.[…]
Fairphone moduliniai atnaujinimai!
Pirmojo atnaujinamo išmaniojo telefono gamintojai Fairphone padarė pranešimą, kuris padės vartotojams sutaupyti pinigų, sumažins atliekų kiekį ir išjudins technologijų milžinų Apple ir Samsung verslo modelį. Fairphone 70000+ klientų galės atnaujinti kameros modulius, kurie pasirodys prekyboje Rugsėjo mėnesį. Moduliniai atnaujinimai leidžia turėti naujausių pajėgumų telefonus, pratęsti jų gyvavimo ciklą ir sumažinti atliekų kiekį. Tai yra ateitis!
Japonijos miestas tapęs “zero waste” miestu
Mažytis Japonijos Kamikatsu miestas, esantis Tokushima prefektūroje, siekia iki 2020 metų tapti 100 % beatliekiu miestu. 1482 miesto gyventojai rūšiuoja atliekas į 34 skirtingus srautus. Dalis gyventojų nėra patenkinti, kad tenka išvalyti rūšiuojamas medžiagas, bet miestas neatsisako šios politikos, nes tai reikšmingai pigiau ir ekologiškau nei deginti šiukšles. Verslai taip pat stipriai prisideda ir įvairiai[…]
Būdas padidinti žaliųjų atliekų surinkimą
Šiuo metu gyventojai gali priduoti savo žaliąsias atliekas į vieną iš 54 bioskaidžių atliekų surinkimo aikštelių valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų arba priduoti privatiems tvarkytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai taip pat valdo 96 Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Siekiant padidinti žaliųjų atliekų surinkimą iš gyventojų, būtų galima įrengti žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius kiekvienoje iš DGASA aikštelių. Konteineriams prisipildžius,[…]
Velsas – perdirbimo ir kompostavimo lyderis!
2016 m. Velse rūšiavimas ir kompostavimas pasiekė 63 %. Tai reikšmingas augimas lyginant su 2015 m. kuomet buvo 59 % ir 2014 m. 56 %. Pernai net 19 iš 22 savivaldybių per metus rezultatas padidėjo bent 1 %. Keredigiono sritis – pirmaujanti Velse, pasiekianti net 70 % perdirbimo ir kompostavimo. Šios savivaldybės tinklapyje gan išsamiai[…]
Paryžius pradeda atskirą maisto atliekų surinkimą!
Paryžius pradeda atskirą maisto atliekų surinkimo pilotą! Nuo Gegužės 4 d. Prancūzijos sostinė pradėjo įgyvendinti ambicingą projektą siekdama paskatinti žiedinę ekonomiką. Šis projektas yra dalis “Zero Waste” strategijos, kuria miestas užsibrėžė 2020 m.: sumažinti buitinių atliekų kiekį 10 % Padidinti perdirbamų atliekų kiekį iki 50 % Paryžiaus miestas apsibrėžė, kad 50 % buitinių atliekų gali būti atskirai[…]
Vienkartiniams kavos puodeliams – depozitas!
Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 10 % kavą vartojančių žmonių išmeta vienkartinius popierinius kavos puodelius į tam skirtus konteinerius. Dauguma kavą perkančių žmonių tai daro skubėdami ir pačią kavą vartoja ne pirkimo vietoje. Nepaisant to, apklausos rodo, kad net pusė apklaustųjų Didžiosios Britanijos kavos vartotojų mano, kad jų vienkartiniai kavos puodeliai yra perdirbami, nors[…]
Rekomendacija dėl atskiro virtuvės ir žaliųjų atliekų surinkimo
Po Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos 2017-03-09 organizuotos konferencijos “Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas Žiedinės ekonomikos kontekste” tarp Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) kilo diskusija kaip interpretuoti nuo 2019-01-01 įsigaliosiantį Aplinkos Ministro įsakymo “Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” projekto punktą Nr. 61: ” Savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą, išskyrus[…]
Atnaujinti žiedinės ekonomikos tikslai
Europos Parlamentas antradienį pritarė žiedinės ekonomikos paketo pakeitimams, kuriuo priimti ambicingesni tikslai: Iki 2030 tik 5 % buitinių atliekų turi patekti į sąvartynus, o 70 % perdirbama arba kitaip panaudojama. Taip pat, siekiama per pus sumažinti susidarančių maisto atliekų kiekį bei padaryti privalomą maisto atliekų surinkimą ir skatinti kompostavimą namuose.
2017 Europos Semestras: Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai
Europos Komisija įvertino Lietuvos struktūrines reformas, prevenciją ir makroekonominių disbalansų korekciją ir rezultatus pagal Reguliaciją No. 1176/2011. Studijoje buvo skiriama dėmesio aplinkosaugai – akcentuota, kad santykinai žemi aplinkosaugos mokesčiai: 1,7 % BVP, kuomet ES vidurkis yra 2,5 % BVP, ir pažerta kritika, kad žemas sąvartyno mokestis, ir lėtas jo didėjimo tempas, ir Lietuva išlieka viena iš nedaugelio valstybių, kurioje[…]
Amsterdamo žiedinės ekonomikos iniciatyvos
Pernai metais pasirodė Wageningeno universiteto magistrantės Danielos Martinez baigiamasis darbas apie Amsterdamo žingsnius link žiedinės ekonomikos. Išskiriu keletą iniciatyvų veikiančių toje srityje Amsterdame: Wormhotel Campaign – Food Guerilla akcija, kuria siekiama Amsterdamo gyventojus išmokyti kaip auginti sliekus ir su jais perdirbti maisto atliekas. De Daktokters – projektuoja ir stato žaliuosius stogus su saulės baterijomis, vandens[…]
Beveik 90 % naujos energijos 2016 m. iš atsinaujinančių šaltinių!
The Guardian skelbia, kad 2016 m. ES 21.1GW – arba 86% naujų energijos tiekimo šaltinių yra atsinaujinantys: vėjo, saulės, biomasės ir hidro. Tai reikšmingai daugiau nei 2014 m. pasiektas 79 % rodiklis. Daugiau nei pusė šio pajėgumo sudarė vėjo jėgainės, kurios aplenkė anglį kaip antras didžiausias el. energijos šaltinis. Vokietija sukūrė daugiausia naujos vėjo galios 2016. Tuo[…]
Europos Komisija apžvelgė Lietuvos pažangą aplinkosaugos srityje
Prieš savaitę Europos Komisija paviešino naują Lietuvos pažangos aplinkosaugos srityje apžvalgą. Jame Lietuva yra giriama už pažangą, ES direktyvų ir reguliavimų vykdymą bei biotechnologijų ir lazerių technologijų industrijas. Tačiau yra pažeriama ir nemažai kritikos, ypatingai atliekų tvarkymo sektoriuje. Pagrindinės rekomendacijos pereinant nuo dabartinio ekonominio modelio prie žiedinės ekonomikos tai skatinti eko-inovacijas, kurios šiuo metu Lietuvoje yra[…]
Lietuvoje atliekų perdirbimo situacija gerėja, tačiau yra iš ko mokytis
Pagal paskutinius Eurostat duomenis Lietuvoje 2015 metais buvo perdirbta 33.1 % susidariusių buitinių atliekų. Tai 2.6 % geresnis rezultatas nei 2014 m., tačiau dar ženkliai prasčiau nei geriausiai atliekas perdirbančios šalys: Vokietija (66.1 %), Austrija (56.0 %) ir Slovėnija (54.1) bei ES vidurkis (45.0 %). Itin didelė pažanga yra Slovėnijoje, kurioje daugybė miestų nuo 2014 m. yra[…]
The Economist apie žiedinę ekonomiką
Britų savaitraštis The Economist pasakoja apie žiedinę ekonomika ir pristato kelis pasaulyje veikiančius variantus:
Europos Komisija įspėja dėl atliekų deginimo pajėgumų pertekliaus
Europos Komisija teigia, kad kai kurios šalys narės turi atliekų deginimo pajėgumų perteklių ir kitos rizikuoja padaryti tas pačias klaidas. Komisija rekomenduoja finansiškai nepalaikyti atliekų deginimo gamyklų ir įvesti joms vartų mokesčius. Šalims, tokioms kaip Lietuva, kurios vis dar nemažai atliekų šalina sąvartynuose, rekomenduojama kurti infrastruktūrą, kuri skatintų atskirą surinkimą ir antrinį panaudojimą ar perdirbimą (pvz.,[…]