Resursai
Paslaugos
Atliekame personalo mokymus apie žiedinės ekonomikos koncepciją ir galimybes. Taip pat padedame verslams:
Įsivertinti žiediškumą
Nustatyti galimybes žiedinėje ekonomikoje
Kurti tvarius produktus ir paslaugas
Vystyti žiedinius verslus
Įgyvendinti pramonės simbiozę
Apie
VšĮ "Žiedinė ekonomika" buvo įkurta tam, kad padėtų Lietuvoje skatinti be atliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų. "Žiedinė ekonomika" aktyviai dirba su savivaldybėmis ir aplinkos ministerija ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis bei perteikia nevyriausybinių aplinkosauginių Europos tinklų: Zero Waste Europe ir European Environmental Bureau patirtį. Taip pat dirbame su įvairiomis verslo įmonėmis ir padedame joms pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio.
Mūsų komanda
Domantas Tracevičius
Paulius Leonavičius
Laura Vaičiulėnaitė
Emilija Vasiliūnaitė
Tomas Tradišauskas
Projektinių veiklų rėmėjai
Naujienos
Konstitucinė pareiga
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 54 straipsnis Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir Read more about Konstitucinė pareiga[…]
Žiedinės ekonomikos gairės I: geresnė gamyba
Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). I dalis apžvelgia priemones geresnei gamybai: Įtraukti daugiau perdirbtų žaliavų į produktus, tuo pačiu užtikrinant jų kokybę, atsekamumą ir saugumą Read more about Žiedinės ekonomikos gairės I: geresnė gamyba[…]
Eko-inovacijų indeksas
Europos Komisija kasmet skelbia Eko-inovacijų indeksą, kuriuo siekia palyginti šalis nares eko-inovacijų srityje, remiantis 16 skirtingų indikatorių suskirstytų į 5 dimensijas: eko-inovacijų indėlius, eko-inovacijų aktyvumą, eko-inovacijų rezultatus, resursų efektyvumą bei socio-ekonominį poveikį. Lietuva lyginant su kitomis ES šalimis eko-inovacijų indekse yra atsiliekanti. Silpniausia dalis, yra eko-inovacijų investicijos Lietuvoje lyginant su ES vidurkiu: Remiantis EK 2017 Read more about Eko-inovacijų indeksas[…]
Madridas juda į priekį
Lietuvoje neišvengiamai toliau statomi atliekų deginimo įrenginiai kuomet Madrido miesto savivaldybė yra nusprendusi iki 2022 sudeginamų atliekų skaičių sumažinti per pusę, o iki 2025 atsisakyti atliekų deginimo iš viso! Galime daug ko pasimokyti iš Ispanijos sostinės!
Ką gali 5 pensų (5.6 euro centų) mokestis? Labai daug!
Didžiosios Britanijos vyriausybė praneša, kad nuo 2015 metų, kuomet Anglijoje buvo įvestas 5 pensų (arba 5.6 euro centų) mokestis vienkartiniams plastiko maišeliams 7-niuose didžiuosiuose prekybos centrų tinkluose (Asda, Marks and Spencer, Morrisons, Sainsbury The Co-perative Group, Tesco ir Waitrose) jų pardavimas sumažėjo 86 % – nuo 140 iki 19 gyventojui per metus!!! Gal būt laikas Read more about Ką gali 5 pensų (5.6 euro centų) mokestis? Labai daug![…]
UK: perdirbimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių
Didžiosios Britanijos Nacionalinė infrastruktūros komisija (NIK) paskelbė, kad aktyvūs veiksmai padidinti atliekų perdirbimo lygį ir visuotinis maisto atliekų surinkimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių. Skyriuje apie perėjimą prie mažo anglies pėdsako energijos, NIK siūlo atsisakyti atliekų deginimo įrenginių ir pereiti prie didesnio perdirbimo, ypatingai plastikų ir maisto atliekų. Atliktos visuomenės apklausos parodė, kad 50 % Read more about UK: perdirbimas leistų atsisakyti 20 atliekų deginimo įrenginių[…]
Tik 60 metų liko ūkininkauti jeigu ir toliau vyks tokia dirvų degradacija
Scientific American pateikė straipsnį dėl dirvos degradavimo. JT skambina pavojaus varpais, nes sukurti 3 cm dirvos užtrunka apie 1000 metų ir jeigu toliau vyks tokia pati intensyvi žemdirbystė, visa pasaulio dirva degraduos per 60 metų. FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija) taip pat praneša, kad apie trečdalis dirvos jau degradavo. Pagrindinė to priežastis – chemiškai intensyvi Read more about Tik 60 metų liko ūkininkauti jeigu ir toliau vyks tokia dirvų degradacija[…]
Europos Parlamentas palaiko mikroplastiko draudimą
Europos Parlamento Aplinkosaugos komitetas 2018-07-10 balsavo sustiprinti Europos Komisijos planą sumažinti taršą plastiku taip vadinamoje Plastiko strategijoje. Aplinkosaugos komitetas papildo Europos Komisijos pasiūlymus naujomis priemonėmis, tarp kurių: Mikroplastikų draudimas kosmetikos, asmens higienos, balinimo ir valymo produktuose iki 2020 ir minimalūs reikalavimai pažaboti mikroplastikus iš kitų šaltnių Visiškas okso-degraduojančių plastikų (oxo-degradable plastics), kurie yra mikroplastikų taršos Read more about Europos Parlamentas palaiko mikroplastiko draudimą[…]
Liepos 3 – diena be plastikinių maišelių!
Kas yra diena be plastikinio maišelio? Diena be plastikinio maišelio Europoje pirmą kartą buvo suorganizuota Rezero Barcelonoje prieš 9 metus. Tačiau kitos organizacijos įvairiose pasaulio kampeliuose panašius renginius darė jau daug metų. Nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje begyventum, turbūt jau yra žinomos aplinkosauginės problemos susijusios su vienkartinių plastikinių maišelių naudojimu. Zero Waste Europe tinklas taip pat Read more about Liepos 3 – diena be plastikinių maišelių![…]
10 faktų apie maisto atliekas
Maisto atliekos turi neigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai, maisto užtikrinimo saugumui bei mitybai. Toliau nemažėjant CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms maisto trūkumas bei jo kaina tik augs. Organizacija Food tank pateikia 10 faktų apie maisto atliekas: 1.3 milijardo tonų maisto atliekų yra iššvaistoma kasmet Tai ekvivalentu 1 milijardui dolerių vertės Jeigu maisto Read more about 10 faktų apie maisto atliekas[…]
Novo Amor – Birthplace
Įspūdingas muzikinis vaizdo klipas parodantis plastiko taršos problemą:
Plogging Vilnius
VšĮ “Žiedinė ekonomika” pradeda iniciatyvą, kuomet kartą per savaitę darys Plogging renginius įvairiose Vilniaus miškuose. Prisijungti galima čia prie pirmojo Plogging Vilnius renginio Fabijoniškėse Daugiau apie plogging:
Atliekų deginimo subsidijoms ateina pabaiga!
Europos Parlamentas ir Taryba sutiko su pakeitimais susijusiais su energija iš atliekų, kurie leis Atsinaujinančios energetikos direktyvai žengti arčiau žiedinės ekonomikos. Padaryti pakeitimai reikalaus šalių narių užtikrinti, kad jų nacionalinė atsinaujinančių išteklių politika, taip pat ir paramos schemos, būtų pagal atliekų tvarkymo hierarchijos principus. Taip pat laikoma, kad šalys narės įvykdys jų atskiro surinkimo tikslus, Read more about Atliekų deginimo subsidijoms ateina pabaiga![…]
Žiedinė ekonomika yra būtina siekiant sumažinti CO2 emisijas
Sitra neseniai paviešino studiją, pagal kurią antrinis plastiko ir metalo panaudojimas leistų pasauliui sumažinti globalinį atšilimą iki mažiau nei 2 % bei ES labai ženkliai sumažinti ŠESD emisijas. Vietoje to, kad būtų koncentruojamasi ties mažėjančiu iškastinio kuro naudojimu iš tiekimo pusės, didėjančiu naudojimu atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimo, studija teigia, kad pramonės paklausa galėtų padaryti Read more about Žiedinė ekonomika yra būtina siekiant sumažinti CO2 emisijas[…]
ES siekis sumažinti vienkartinio plastiko kiekį
Europos Komisija išleido teisinį pasiūlymą su septyniomis priemonėmis sumažinti atliekų kiekį Europos paplūdymiuose. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra sumažinti patekimą į rinką , kurie yra dažniausiai randami. Tai daugiausiai yra vienkartiniai plastikiniai produkrai tokie kaip maisto pakuotė, puodukai, plastikiniai buteliai, cigarečių filtrai ir net balionų lazdelės. Pirmą kartą istorijoje, Europos komisija sujungia aplinkosauginius atradimus su Read more about ES siekis sumažinti vienkartinio plastiko kiekį[…]
Lietuva didino CO2 emisijas 2017 metais
Eurostat praneša, kad Europos Sąjunga 2017 metais lyginant su 2016 padidino CO2 išmetimus 1.8 %. Lietuvos CO2 emisijos didėjo ženkliai daugiau nei vidurkis ir siekė net 3.7 %. Didinant emisijas nei Lietuvai nei ES nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo.
Tik 9 % pasaulio plastiko yra perdirbama
Remiantis Roland Greyer et al. straipsniu “Production, use, and fate of all plastics ever made” nuo 1950 metų, kuomet prasidėjo plastiko gamyba, jo susidarė daugiau nei 4.9 mlrd. tonų. Tiek galėtų sutilpti į 70 metrų gylio ir 57 kv. km pločio talpą – panašaus dydžio kaip Manhatanas. Deja, dauguma pasaulio plastiko atsidūrė vandenyne, kur, išbarstomas Read more about Tik 9 % pasaulio plastiko yra perdirbama[…]
Pasaulio pirmasis perdirbimo prekybos centras Eskilstunoje, Švedijoje
Pirmasis! ReTuna Återbruksgalleria yra pirmasis pasaulyje perdirbimo prekybos centras, revoliucionuojantis apsipirkimą klimatui saugiu būdu. Seniems daiktams yra suteikiamas naujas gyvenimas per taisymą ir “upcyclingą” (aukštesnę vertę kuriantį perdirbimą). Viskas kas yra parduodama buvo perdirbta, antrinį kartą panaudota arba organiškai ar tvariai pagaminta. Prekybos centras buvo atidaryta 2015 metais ir dirba šalia Retuna Återvinningscentral perdirbimo centro Read more about Pasaulio pirmasis perdirbimo prekybos centras Eskilstunoje, Švedijoje[…]
Olandijos valstybės žiedinės ekonomikos strategija 2050
Kai kurios valstybės labai atsakingai žiūri į ateitį ir siekia, kad jos kuo mažiau darytų neigiamo poveikio aplinkai. Viena iš tokių valstybių yra Olandija, kuri yra išsikėlusi ambicingus tikslus pereiti į žiedinės ekonomikos modelį 2050 metais. Prioritetinės sritys: Biomasė ir maistas. Biomasė yra viena esminių žaliavų žiedinei ekonomikai. Ji naudojama kaip maistas ir Read more about Olandijos valstybės žiedinės ekonomikos strategija 2050[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia Aplinkos Ministeriją keisti atliekų tvarkymo taisykles, kurios, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikšmingai padidintų maisto produktų aukojimą nepasiturintiems gyventojams. Atliekų tvarkymo hierarchija1 yra ES politikos ir teisės pagrindas bei raktas perėjimui į žiedinę ekonomiką. Jos tikslas yra sukurti prioritetus2, kuriais būtų kiek įmanoma sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai Read more about VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą[…]
ReFED: veiksmų planas prekybininkams sumažinti maisto atliekas
San Franciske įsikūrusi ne pelno organizacija ReFED pateikė veiksmų planą, kuriuo pasinaudodami prekybininkai gali reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekius iki 20 % ir taip sukurti naujas darbo vietas, pamaitinti daugybę nepasiturinčių žmonių bei sumažinti savo išlaidas bei neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindinės maisto atliekų priežastys JAV prekybos sektoriuje: Nenoras keisti maisto išdėliojimo praktikų ir produktų dydžių, kurie Read more about ReFED: veiksmų planas prekybininkams sumažinti maisto atliekas[…]
VICE: Milžiniškos pastangos pašalinti plastiką iš vandenynų [13 min., anglų k.]
Šiuo metu plastiko atliekos yra labai stipriai užteršusios vandenynus ir, jeigu žmonija nepakeis savo gamybos ir vartojimo įpročių, kai kuriais skaičiavimais, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų. Laimei yra žmonių siekiančių tą išspręsti.
Plastikinių maišelių draudimai ir ribojimai pasaulyje
Wikipedia pateikia tokius duomenis apie plonų plastikinių maišelių draudimą ir ribojimą (2018-01-31): Šalys ES pilnai draudžiančios plonus plastikinius maišelius: Valonija (ir Briuselis), Prancūzija (2017), Gruzija (2017), Italija (2011), Moldova (2017) Šalys apmokestinančios plonus plastikinius maišelius papildomu mokesčiu: Bulgarija, Kroatija (2019), Kipras (2018), Čekija, Danija (2013), Estija (2017), Graikija (2018), Airija (2002), Latvija (2019), Liuksenburgas, Malta Read more about Plastikinių maišelių draudimai ir ribojimai pasaulyje[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VII: Šūkiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant paskatinti gyventojus ir savivaldybių tarybų narius prisijungti prie Zero Waste judėjimo, pateikiami šūkiai kampanijoms: 1.”Zero Waste padeda sutaupyti pinigų”. Tiek namų ūkių, tiek savivaldybių lygmenyje, Zero Waste siekia optimizuoti vartojimo modelius, atliekų surinkimo būdus ir kelius. Laikui bėgant ir mažinant likutines atliekas kartu su Read more about Zero Waste planas savivaldybėms VII: Šūkiai[…]
Zero Waste planas savivaldybėms VI: Tiesioginė nauda gyventojams
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Siekiant pritraukti gyventojų palaikymą, būtina jiems papasakoti apie tiesioginę naudą, kurią jie gaus, jei jų savivaldybė prisijungs prie Zero Waste savivaldybių: Zero Waste padeda gyventojams sudaryti daugiau kontaktų: Zero Waste gyvenimo būdas, padidina bendruomenės tarpusavio bendravimą, sukuria aplinką kitokiai maisto vartojimo kultūrai (mažiau išmetamos pakuotės), Read more about Zero Waste planas savivaldybėms VI: Tiesioginė nauda gyventojams[…]
Zero Waste planas savivaldybėms V: Atliekų tvarkymo hierarchija
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane pateikiamos atliekų tvarkymo hierarchijos principai: Sumažinti ir išsaugoti medžiagas (atsisakyti – grąžinti – sumažinti toksines medžiagas – produktų dizainas be atliekų – sumažinti vartojimą ir pakuotę) Skatinti ciklinį resursų naudojimą ir mažinti išmetimo paskatas Produktų gamyba atsižvelgiant į tvarumą bei grąžinimą Antrinis panaudojimas (išlaikyti vertę Read more about Zero Waste planas savivaldybėms V: Atliekų tvarkymo hierarchija[…]
Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Kad savivaldybė, būtų pripažinta kaip turinti Zero Waste savivaldybės statusą, ji turi prisiimti įsipareigojimus: Apsibrėžti kiekybinius tikslus vidutiniam laikotarpiui (10 metų) ir ilgalaikius tikslus (20 metų). Tai galėtų būti likutinių atliekų sumažinimo tikslai (pvz. mažiau nei 50 kg gyventojui iki 2025) ir sumažinti toliau ateinančiais Read more about Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai[…]
Zero Waste planas savivaldybėms III: reguliacinė aplinka
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama Europos teisinė aplinka, kurios turi laikytis šalys narės: Atliekų hierarchija Privalomumas šalims narėms per ekonominius svertus siekti atliekų tvarkymo hierarchijos įgyvendinimo (Lietuvoje tas kol kas nėra įgyvendinama) Gamintojo atsakomybės principas Pilna finansinė atsakomybė už pakuotės atliekų surinkimo infrastruktūrą, surinkimą, transportavimą bei sutvarkymą Skirtingi Read more about Zero Waste planas savivaldybėms III: reguliacinė aplinka[…]
Zero Waste planas savivaldybėms II: nauda
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms. Plane yra pateikiama reali ir patikrinta nauda, kurią gauna savivaldybės žengiančios “Zero Waste” keliu: Ekonominė Mažiau atliekų – mažesnės atliekų tvarkymo sąnaudos. Geresnis atskiras atliekų surinkimas ir prevencijos priemonės leidžia ženkliai sumažinti į sąvartyną ir atliekų deginimo įrenginius siunčiamų atliekų kiekį. Pvz., šiuo metu Vilniaus miesto Read more about Zero Waste planas savivaldybėms II: nauda[…]
Zero Waste planas savivaldybėms I: pavyzdžiai
2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms: Jame yra pateikiama informacija apie 6 tipus įvairių miestų, kurie bent didžiąja dalimi atitinka kiekvieno miesto atliekų tvarkymo situaciją. Tuo pačiu, yra pateikiamas platus paaiškinimas kas yra “Zero Waste” ir kaip turėtų būti tvarkomos atliekos, kad žmogaus veikla turėtų kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. Galiausiai Read more about Zero Waste planas savivaldybėms I: pavyzdžiai[…]
Žiedinės ekonomikos miestai
2017 Gruodį Eurocities tinklas (kuris vienija 140 didžiausių Europos miestų ir nuolatos dalijasi patirtimi tarp šių miestų) pristatė 15 žiedinėje ekonomikoje pirmaujančių miestų. Kiekviename iš jų aprašomos geriausios praktikos. Pateikiame keletą įdomiausių: Almere, Olandija: Upcycle City konkursas Almere savivaldybė siekia tapti beatliekia ir energetiškai neutralia savivaldybe 2022 metais. Miesto administracija kviečia bendruomenę ir verslus prie to prisidėti. Vietoje Read more about Žiedinės ekonomikos miestai[…]
Bezansono miesto atvejis
Zero Waste Europe neseniai išleido Bezansono miesto atliekų tvarkymosi sėkmės istoriją. Bezansonas yra miestas rytų Prancūzijoje, Dubso departamento bei Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia universitetas. Bezansone šiuo metu yra apie 117 000 gyventojų. Bezansonas per pastaruosius 6 metus sumažino atliekų Read more about Bezansono miesto atvejis[…]
Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą
Jungtinių tautų (JT) Aplinkosaugos Asamblėja vyko Nairobyje, Kenijoje gruodžio 4-6 d. Pirmą kartą JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Asamblėja ypatingą dėmesį skyrė plastikinei taršai ir vandenynuose esančioms atliekų sankaupoms, ragindama Read more about Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą[…]
Lietuvoje puikiai veiktų plastikinių maišelių rinkliava
Europos aplinkosaugos politikos institutas kartu su Green Budget Europe atliko daug tyrimų kaip fiskalinės priemonės veikia žmonių aplinkosauginį elgesį. Viena iš sėkmės istorijų yra Airijoje įvesta vienkartinių plastikinių maišelių rinkliava. Airija įvedė plastikinių maišelių 0.15 EUR dydžio rinkliavą 2002 m., tuo pačiu padarydama išimtis vienkartiniams maišeliaims naudojamiems higienos sumetimams ir daugkartiniams plastikiniams maišeliams, jeigu jie Read more about Lietuvoje puikiai veiktų plastikinių maišelių rinkliava[…]
Žiedinė ekonomika tekstilėje
Ellen MacArthur Foundation kartu su Stella McCartney praeitą savaitę pradėjo iniciatyvą skatinančią tekstilės industriją pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio. Keletas esminių akcentų: Pasauliniu mastu drabužių rinka sudaro apie 1.3 trl. USD ir samdo daugiau nei 300 mln. žmonių visoje industrijoje. Vien medvilnės gamyba sudaro apie 7 % visų darbo vietų kai kuriose žemų pajamų Read more about Žiedinė ekonomika tekstilėje[…]