Resursai
Paslaugos
Atliekame personalo mokymus apie žiedinės ekonomikos koncepciją ir galimybes. Taip pat padedame verslams:
Įsivertinti žiediškumą
Nustatyti galimybes žiedinėje ekonomikoje
Kurti tvarius produktus ir paslaugas
Vystyti žiedinius verslus
Įgyvendinti pramonės simbiozę
Prezentacijos
EcoWerf kompostavimo aikštelė
Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir apdorojimo patirtis Šiaurės Italijoje
Maisto atliekų surinkimas
Kas yra žiedinė ekonomika ir beatliekė visuomenė?
Maisto atliekų surinkimas (Zero Waste Savivaldybėse)
Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės
Infografikai
2 % GPM
Apie
VšĮ "Žiedinė ekonomika" buvo įkurta tam, kad padėtų Lietuvoje skatinti be atliekinę gamybą ir gyvenimo būdą bei populiarinti žiedinės ekonomikos principus tarp verslo ir valdžios institucijų. "Žiedinė ekonomika" aktyviai dirba su savivaldybėmis ir aplinkos ministerija ir dalinasi savo sukauptomis žiniomis bei perteikia nevyriausybinių aplinkosauginių Europos tinklų: Zero Waste Europe ir European Environmental Bureau patirtį. Taip pat dirbame su įvairiomis verslo įmonėmis ir padedame joms pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio.
Mūsų komanda
Domantas Tracevičius
Paulius Leonavičius
Laura Vaičiulėnaitė
Tomas Tradišauskas
Andrius Mačiulis
Projektinių veiklų rėmėjai
Naujienos
RePack – tvarios pakuotės sprendimas
Šiuo metu yra itin paprasta apsipirkti internetu, užtenka tik kelių paspaudimų, tad internetinė prekyba tiek Lietuvoje tiek užsienyje auga it ant mielių (Lietuvoje 2019 m. lyginant su 2018 m didėjimas yra 22.3 %). Remiantis Euromonitor International, internetinė prekyba taps pačiu didžiausiu mažmeninės prekybos kanalu 2021. Tuo pačiu tokia prekyba turi ir neigiamą poveikį aplinkai – Read more about RePack – tvarios pakuotės sprendimas[…]
„Palmių aliejaus prakeiksmas“: lietuvės kūrinys – tarp geriausių pasaulio virtualios realybės filmų
Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės studijoje “Contrast” dirbanti žurnalistė Viktorija Mickutė sulaukė aukšto tarptautinio įvertinimo. Lietuvės dokumentinis filmas „Palmių aliejaus prakeiksmas“ (“The Curse of Palm Oil“) interneto medijų „oskaruose“ „The Webby Awards“ neseniai buvo nominuotas geriausio panoraminio (360 laipsnių) filmo kategorijoje. Filmas taip pat įtrauktas į Šefildo dokumentinių filmų festivalio programą. Autorę Malaizijoje šokiravo Read more about „Palmių aliejaus prakeiksmas“: lietuvės kūrinys – tarp geriausių pasaulio virtualios realybės filmų[…]
Kanada: “Zero Waste Packaging Act” projektas
Plastikas mums padeda supakuoti maistą ir kitus daiktus, tad yra tapęs sinonimu lengvos, pigios ir patogios pakuotės. Tačiau per pastaruosius metus jis gamtai atneša milžiniškus neigiamus padarinius – taršą ir klimato atšilimą. Lietuva ir kitos pasaulio šalys net ir atskirai surinkdamos didelius kiekius pakuotės negali jos perdirbti, todėl tenka jį sudeginti arba šalinti sąvartyne. KODĖL? Read more about Kanada: “Zero Waste Packaging Act” projektas[…]
Earth overshoot day: Lietuva
World Wildlife Fund paskaičiavo ES Earth overshoot day. Ir tai yra Gegužės 10! Europiečiai gyvena taip, lyg egzistuotų 2.8 žemės kiekvienam gyventojui. Toks gyvenimo būdas yra ne tik netvarus ir eikvojantis žemės resursus, bet ir naikinantis bioįvairovę. WWF skaičiuoja, kad nuo 1960 laukinės gamtos sumažėjo net 60 %. Paskaičiuota, kad Lietuvos Earth overshoot day yra Read more about Earth overshoot day: Lietuva[…]
ES CO2 išmetimai mažėja, Lietuvos – ne
Eurostatas pateikė ES šalių 2018 m. CO2 išmetimus iš iškastinio kuro. Gera žinia! Bendri ES šalių išmetimai lyginant su 2017 m. sumažėjo 2.5 %! Maždaug 80 % visų ES CO2 išmetimų sudaro išmetimai iš iškastinio kuro. Didžiausi CO2 išmetimai 2018 m. sumažėjo Portugalijoje (-9.0 %), Bulgarijoje (-8.1%) , Airijoje(-6.8%) ir Vokietijoje (-5.4%). Deja, kai kuriose Read more about ES CO2 išmetimai mažėja, Lietuvos – ne[…]
Plastikas ir Klimatas: slapta plastiko planetos kaina
Beveik kiekvienas žino, kad iškastinis kuras yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Mažiau žinoma tai, kad plastikas yra ne tik mikroplastiko šaltinis, gamtos ir vandenų teršėjas, kuriam suirti reikia šimtų metų, bet ir didelis CO2 šaltinis. Priežastis paprasta – plastikas yra gaminamas iš iškastinio kuro, tokio kaip nafta ar dujos. Naujas tyrimas, padarytas Tarptautinio aplinkosaugos Read more about Plastikas ir Klimatas: slapta plastiko planetos kaina[…]
Alytaus ekonomikos forumas – miestas be atliekų?
Jau šį penktadienį (2019-05-07) vyks Alytaus ekonomikos forumas. Jame pagrindinė tema – žiedinė ekonomika. Labai džiaugiamės, kad šis klausimas vis dažniau yra keliamas Lietuvoje! Registruotis į galima: http://alytausforumas.lt/registracija/ Trumpas straipsnis apie Lietuvos galimybes žiedinėje ekonomikoje: Lietuva – šalis be atliekų: naujos galimybės? Idėja, kad miestai, verslai ir gyventojai gali būti be atliekų, plinta neįtikėtinu greičiu. Read more about Alytaus ekonomikos forumas – miestas be atliekų?[…]
Išmaniųjų telefonų pataisymo reitingas
Jau seniai praėjo laikai, kuomet beveik visi mobilieji telefonai galėjo būti mėtomi, trankomi, naudojami kaip atidarytuvai ir pan. Šiais laikais, mobilieji telefonai turi labai daug funkcijų, dideles komputacines galias (kokias prieš 10 metų turėjo retas kompiuteris) ir ekranus per visą korpusą. Daugumą tokių išmaniųjų ne tik yra reikšmingai brangūs bet ir trapūs. Ne vienam iš Read more about Išmaniųjų telefonų pataisymo reitingas[…]
Klimato protestai
Protestai prieš klimato atšilimą jau yra vykdomi ne tik mokinių, bet ir visų, kuriems rūpi mūsų planeta. Praeitą savaitę įvairiose Londono vietose: Parlamento aikštėje, Oxford circus ir kt. Protestuotojai kelia 3 tikslus: valdžiai “atskleisti tiesą apie klimato kaitą” sumažinti C02 išmetimus 2025 iki 0 sukurti piliečių asamblėją progresui stebėti Deja, per protestus virš 900 žmonių, Read more about Klimato protestai[…]
Vidutinis Europos gyventojas dėl oro taršos praranda 2 metus
Remiantis European Hear Journal studija, išpublikuota kovo 12 d, vidutinis europietis dėl kvepavimo užterštu oru praranda vidutiniškai 2 gyvenimo metus. Studijos rezultatai skelbia, kad net 800 000 žmonių Europoje miršta priešlaikine mirtimi ir tai sudaro net 17 % iš maždaug 5 mln. žmonių, kurie kasmet miršta Europoje. Tyrėjai teigia, kad didelė dalis mirčių, tarp 40 Read more about Vidutinis Europos gyventojas dėl oro taršos praranda 2 metus[…]
Europos parlamentarų įvertinimas pagal kovą su klimato kaita
Climate Action Network Europe paskelbė Europos parlamento partijų grupių reitingą pagal jų pastangas kovojant su klimato kaita. Mums, Lietuvoje, aktualiausia kaip Europos Parlamente balsuoja Lietuvoje išrinkti politikai: Iš Lietuvos politikų iniciatyvas kovojančias prieš klimato kaitą labiausiai palaikė Bronis Ropė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos. Taip pat gan pozityvūs buvo Zigmantas Balčytis bei Vilija Blinkevičiūtė Read more about Europos parlamentarų įvertinimas pagal kovą su klimato kaita[…]
Palmių aliejus – tarsi narkotikas, kuriam pasaulis nepajėgia atsispirti
Prieš kelias dienas buvo paskelbta ataskaita, kad Lietuva yra bene labiausiai klimato atšilimo paveikta Europos valstybė. Pripažinsiu, kad ši žinia nustebino net ne vieną mano draugą, dirbantį aplinkosaugos srityje. Kaip čia taip gaunasi – juk Lietuva nėra iš didžiųjų gamtos teršėjų, tačiau pasekmes jaučia labiausiai? Priežastis elementari – globalus klimato atšilimas nepripažįsta valstybių sienų ir Read more about Palmių aliejus – tarsi narkotikas, kuriam pasaulis nepajėgia atsispirti[…]
New York’o valstija uždraudžia vienkartinius plastikinius maišelius
Jau gan įprasta kasdien išgirsti, kad vis daugiau vietų pasaulyje draudžia vienkartinius plastikinius maišelius. Prie tokių praeitą savaitę prisijungė ir turbūt garsiausias (kai kas pasakytų, kad ir geriausias) miestas pasaulyje – Niu Jorkas. Nuo 2020 metų kovo mėnėsio vienkartinio naudojimo plastikiniai maišeliai daugiau nebebus duodami pirkėjams. Demokratų partijos senatorius Todd Kaminsky pakomentavo, kad ateityje žmonės Read more about New York’o valstija uždraudžia vienkartinius plastikinius maišelius[…]
Jungtinės karalystės sąvartyno mokestis
Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą sąvartyno mokestis buvo įvestas 1996. Nuo 2019 metų balandžio 1 dienos jis pasiekė 91.35 svarą sterlingą (arba 106.03 EUR 2019-04-06 kursu). Po metų (2020 balandžio 1 dienos) jis bus dar kartą pakeltas ir pasieks 94.15 svarų sterlingų (arba 109.28 EUR 2019-04-06 kursu) ir bus vienu didžiausiu visoje Europoje. Tuo metu Lietuvoje Read more about Jungtinės karalystės sąvartyno mokestis[…]
Asbestui sudie!
Pagaliau sugrįžo, taip ilgai laukta, asbestinių stogų dangų keitimo programa skatinanti keisti seną, aplinką teršiančią ir žmogaus sveikatai nuodingą, stogo dangą į naują! Ir tai ne Balandžio 1-osios pokštas, o kaimo plėtros, vietovių aplinkos švarinimo ir gyvenamosios vietos gerinimo priemonė. Kvietimas galioja nuo šiandien iki šių metų gegužės 31 dienos, bendra programos lėšų suma 3.3 Read more about Asbestui sudie![…]
Saulės energetikos potencialas Lietuvoje
Prieš artėjančią šilumą ir mūsų visų didėjantį norą prisidėti prie klimato kaitos švelninimo šiek tiek stereotipus laužančios faktinės informacijos apie saulės (ne)buvimą virš mūsų. Žemėlapyje pateikiamas vidutinis metinis saulės elektrinėse pagamintos elektros kiekis iš vieno instaliuoto kW. Pati palankiausia vieta siekti 0 CO2 emisijų – pajūrio regionas, kurio pastarųjų metų paviršinis oro užterštumas viršija normas Read more about Saulės energetikos potencialas Lietuvoje[…]
48er-Tandler antrinio panaudojimo parduotuvė
Vienos miesto komunalinis departamentas 48 yra atsakingas už miesto atliekų tvarkymą nuo 1989 m. Tada buvo atidaryta pirmoji antrinio panaudojimo parduotuvė 48er-Basar. Ji veikė kaip atliekų prevencijos priemonė, kuomet vis dar geri daiktai iš atliekų surinkimo centrų buvo sutvarkomi ir parduodamos ten. Toliau vystant 48er-Basar, 2015 m. buvo įsteigta 48er-Tandler parduotuvė. Ji įsikurė centre ir Read more about 48er-Tandler antrinio panaudojimo parduotuvė[…]
Europos Teisingumo Teismas: pavojingi dažai neturi būti parduodami
Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad jeigu rinkoje yra saugios alternatyvos tai pavojingos cheminės medžiagos neturėtų būti naudojamos. Tai yra smūgis Europos Komisijai, kuri prieš tai buvo leidusi į rinką teikti daug dažų, keliančių pavojų sveikatai. Šis teismo sprendimas buvo priimtas, kuomet Švedijos vyriausybė padavė į teismą Europos Komisiją, nes ši leido Kanados dažų gamintojui Read more about Europos Teisingumo Teismas: pavojingi dažai neturi būti parduodami[…]
Olandijos plastiko paktas
Vasario pabaigoje 75 Olandijos įmonės ir aplinkosauginės organziacijos kartu su aplinkos ministerija pasirašė “plastiko paktą”, kuriuo sieks sumažinti jo naudojimą ir padidinti perdirbamumą. Užsibrėžtas uždavinys iki 2025 naudoti 20 % mažiau plastiko ir užtikrinti, kad 100 % jo būtų perdirbama. Galutinis tikslas – užtikrinti, kad kuo mažiau plastiko patektų į aplinką. Tarp pasirašiusių yra daugybė Read more about Olandijos plastiko paktas[…]
Įrankis eutrofikacijos mažinimo strategijoms
Yra daug būdų sumažinti fosforo ir azoto (medžiagas sukeliančias eutrofikaciją) kiekius patenkančius į gamtą. Tačiau sunku palyginti priemonių efektyvumą. Kiekvieną kartą reikia atlikti detalias vietos sąlygų studijas siekiant nustatyti kiek priemonės veikia. Švedijos mokslininkai paruošė sprendimą, kuris leidžia šį procesą supaprastinti: http://eutrophication.eu/ Naudojantis tereikia pasirinkti dominančią vietą (the ‘focus area’) žemėlapyje ir bus pateiktas atitekančių Read more about Įrankis eutrofikacijos mažinimo strategijoms[…]
Apskaičiuota: Europa gali sumažinti energijos naudojimą dukart
Nauja Vokietijos Frauenhofer Instituto studija atskleidžia milžinišką potencialą Europos energijos vartojimo mažinimui. Įmanoma pasiekti net 67 % sutaupymus 2050 lyginant su dabartiniu vartojimu. Studijos santrauką galima atsiųsti iš čia. Vokietijos institutas paskaičiavo tris galimus scenarijus. Lyginant su įprastiniu energijos kiekio vartojimo, galimi sutaupymai siektų 8400 TWh – arba užtektinai aprūpinti Belgiją 17 metų. Šiuos tikslus Read more about Apskaičiuota: Europa gali sumažinti energijos naudojimą dukart[…]
Oro tarša – žudo
Per pastaruosius kelis dešimtmečius oro tarša Lietuvoje sumažėjo labai reikšmingai. Tačiau dar daugybė žmonių nuo jos kenčia. Europos aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet miršta apie 2760 žmonių. Labiausiai tą sukelia oro tarša kietosiomis dalelėmis mažesnėmis nei 2.5 mikrono. Pagal Oro kokybės direktyvą 2008/50/EU Lietuvos gyventojams turi būti užtikrintas kokybiškas Read more about Oro tarša – žudo[…]
Žaliasis transportas jau neužilgo!
Europos Parlamento ir Europos Tarybos nariai derybose sutarė dėl viešojo transporto naujoje švaraus transporto direktyvoje. Lietuva kaip žemesnio BVP šalis ES privalės iki 2025 turėti 24% švaraus viešojo transporto, o iki 2030 – 33 %. Pusė švaraus viešojo transporto bus elektriniai autobusai, kita pusė – varomi dujomis. VšĮ “Žiedinė ekonomika” džiaugiasi, kad po truputį elektrifikuojami Read more about Žaliasis transportas jau neužilgo![…]
Moksleiviai prieš klimato kaitą
Moksleivių klimato streikai prasidėjo nuo švedės Gretos Thunberg. Ir tai įkvėpė moksleivių protestus Briuselyje ir Londone. VšĮ “Žiedinė ekonomika” palaiko šiuos moksleivių protestus ir kviečia Lietuvos moksleivius taip pat išreikšti savo poziciją šiuo klausimu. Jeigu politikai ir verslas nekreipia dėmesio į mokslininkų ir aplinkosaugininkų pasiūlymus, gal atkreips dėmesį į jaunosios kartos nuomonę!?
Perdirbto plastiko nauda!
Franklin Associates atliko plastikų gyvavimo ciklo studiją, kurioje nustatyta aiški perdirbtų plastikų nauda aplinkosauginiu ir gamybiniu. Remiantis tyrimu, naudojant perdirbtą plastiką bendras energijos kiekio suvartojas mažėja: 79 % PET 88 % HDPE 8 % PP Tuo pačiu, naudojant perdirbtą plastiką ŠESD emisijos mažėja: 67 % PET 71 % HDPE 71 % PP VšĮ “Žiedinė ekonomika” Read more about Perdirbto plastiko nauda![…]
Regioninė ES parama tampa tvaresnė
Europos Parlamento REGI komitetas nusprendė kad Europos regionų ir sanglaudos parama 2021-2027 negali būti naudojama atliekų deginimo ir mechaninio biologinio atliekų gamyklų statybai. Tai parodo labai stiprų ES užsispyrimą skatinti tik atskirą atliekų surinkimą, kurio metu galima pasiekti švarius atliekų srautus ir pagaminti aukštos kokybės perdirbtus produktus Šiuo metu Lietuvoje ES paramą gavo Vilniaus atliekų Read more about Regioninė ES parama tampa tvaresnė[…]
LOOP – korporacijų zero waste iniciatyva
Didžiosios korporacijos (tokios kaip Procter & Gamble, Nestlé, PepsiCo, Unilever, Mars Petcare, The Clorox Company, The Body Shop, Coca-Cola, Mondelēz, Danone ir kt.) kartu su Terracycle šiais metais Davose pristatė zero waste iniciatyvą su grąžinama pakuote. Pilotinis projektas bus vykdomas Paryžiaus, New Yorko, New Jersio ir Pensilvanijos regionuose. Pradžioje daugiau nei 300 produktų bus pasiūlyti tvirtoje Read more about LOOP – korporacijų zero waste iniciatyva[…]
Bornholm – zero waste vizija
Bornholmo komunalinių atliekų tvarkytojas BOFA išplatino Bonrholmo ateities viziją nuo 2032 – tokią kurioje nėra vietos sąvartynams ir atliekų deginimui. Jie priima tokį įsipareigojimą, nes planuoja uždaryti esančią atliekų deginimo jėgainę iki 2032 ir tapti vienu tvariausių Europos regionu. Bormholmo savivaldybė įdeda daug darbo, kad tai būtų ne veltui vadinama žaliąja sala ir visa salos Read more about Bornholm – zero waste vizija[…]
16 mln. eurų parama naujoms saulės elektrinėms per 2019 metus!
Šiais metais skiriamas rekordinis biudžetas individualių namų savininkams naujoms saulės elektrinėms įsirengti. Nedidelių savo namų ūkio poreikiams iki 10 kWp galią siekiančių saulės elektrinių įrengimui numatyta 16 mln. €, kur individualių vieno ar dviejų butų gyvenamųjų arba sodo namų, arba žemės sklypo savininkai galės pretenduoti į 323 € dydžio paramą įrengiant 1 kWp galios saulės Read more about 16 mln. eurų parama naujoms saulės elektrinėms per 2019 metus![…]
Sudie Mikroplastikams!
ES pasinaudos savo turimais cheminių medžiagų įstatymais ir uždraus daugumą mikroplastikų ir mikrokaroliukų naudojimą kosmetikoje, dažuose, skiedikliuose, kai kuriuose ūkio, medicinos ir kituose produktuose remiantis pasiūlytu įstatymu. Europos Chemijos agentūra praneša, kad kasmet nuo 10000 iki 60000 tonų mikroplastikų įtrauktų į vartotojų produktus patenka į gamtą, kurių po to neįmanoma pašalinti. Remiantis agentūra, problemos skalė Read more about Sudie Mikroplastikams![…]
100 klausimų apie klimato kaitą
Aplinkos ministerija išplatino puikią knygą “100 klausimų apie klimato kaitą” apie klimato kaitą. Pateikiami faktai ir naudinga informacija siekiant suprasti vieną didžiausių iššūkių su kuriuo susiduria žmoniją. Knygą galima atsisiųsti čia.
Azoto dioksido mažinimas žemės ūkyje
N2O yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos su reikšmingu poveikiu klimato kaitai. Dauguma azoto dioksido į atmosferą patenka iš žemės ūkio dirvos tręštos azoto trąšomis kaip nitrifikacijos ir denitrifikacijos proceso rezultatas. Skirtingos žemės ūkio praktikos gali leisti sumažinti N2O emisijų kiekius. Jeigu norime tvariai patenkinti toliau augančią maisto produktų paklausą, žemės ūkio praktikos turi mažinti N2O Read more about Azoto dioksido mažinimas žemės ūkyje[…]
Žemės ūkio dirvos gerinimas
Gera dirvos būsena yra būtina žemės ūkiui ir gyvulininkystei, taip pat teikti ekosistemos paslaugas visuomenei, tokias kaip vandens valymas ir klimato pokyčių sumažinimas. Pažeista dirva atsikūria per itin ilgą laikotarpį, todėl ji vis dažniau yra laikoma neatsinaujinančiu ištekliu. ES finansuojamas projektas iSQAPER, kuriu siekiama įvertinti Europos ir Kinijos žemės ūkio dirvos produktyvumą ir aplinkosauginį atsparumą, pateikė TYRIMŲ Read more about Žemės ūkio dirvos gerinimas[…]
16 priemonių gyventi tvarų anti-kapitalistinį gyvenimą kapitalistiniame pasaulyje
Guardian dienraštis išrinko savo skaitytojų pasiūlytas geriausias priemones gyventi tvariai. Mes jas pritaikėme Lietuvos sąlygoms: Internetas ir įvairios platformos jame leidžia gyventi ne kapitalistinį ir net gi anti-kapitalistinį gyvenimą. Pradedant savo pačio maisto auginimu, atsisakymu pirkti automobilį, tęsiant daiktų mainais ir savanoriavimu – daugybė būdų kaip atmesti pelno siekimą ir toliau kaip individams ar organizacijoms Read more about 16 priemonių gyventi tvarų anti-kapitalistinį gyvenimą kapitalistiniame pasaulyje[…]
Saulės elektrinės namuose
Šią savaitę IKEA kartu su Solarcentury pradeda saulės elektrinių pardavimus internetu Vokietijos pirkėjams. Partnerių bendrovė „Solstrale“ tokio tipo pardavimų su investicijomis modelį jau išbandė penkiose skirtingose rinkose. Klientų susidomėjimas patvirtino, o su pasiektais rezultatais visi liko patenkinti. Siūlomi produktai apima viską ko reikia klientui žalios elektros energijos gavybai ir klimato kaitos švelninimui. Paslaugos teikėjai rūpinasi Read more about Saulės elektrinės namuose[…]
Sąvartyno mokestis ir deginimo mokestis
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šį trečiadienį (Gruodžio 12 d.) svarstys mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame yra numatomas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekoms didinimas: Sąvartyne šalinamų atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai pašalintų atliekų 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. nuo 2020 m. Read more about Sąvartyno mokestis ir deginimo mokestis[…]
Biomimikrija ir inžinerija
Interesting engineering tinklalapis atrinko 9 inžinerinius sprendimus, kurie buvo paimti iš gamtos. Toks pritaikymas vadinamas Biomimikrija. Platesnis paaiškinimas: Gyvoji gamta turėjo milijonus, ir kai kuriais atvejais milijardus, metų evoliucijos sukurti geriausius sprendimus. Mums tereikia juos nukopijuoti ir pritaikyti. 9 Interesting engineering atrinkti biomimimkrijos sprendimai: Tulžiniai ir Shinkasen traukinys Japonijoje yra vieni greičiausių traukinių pasaulyje, dažnai Read more about Biomimikrija ir inžinerija[…]
Mityba ir CO2 pėdsakas
Yra sakoma, kad esi tai, ką valgai. Su šiuo posakiu pilnai sutinkame, nes remiantis Stephen Clune, Enda Crossin ir Karli Verghese studija bei Sonja J. Vermeulen,Bruce M. Campbell ir John S.I. Ingram tyrimu galima suprasti koks maistas kokį poveikį daro gamtai. Maisto CO2 pėdsakas: Maisto pavadinimas Vidutinis CO2 ekvivalentas/kg Daržovės (visos laukuose užaugintos daržovės) 0.47 Vaisiai (visi laukuose užauginti Read more about Mityba ir CO2 pėdsakas[…]