Pirolizė – technologija, kai plastiko atliekos kaitinamos be deguonies, – gaminama tam tikros rūšies alyva, kurią, pramonės atstovų teigimu, galima vėl paversti į “pirminį” plastiką. Tačiau naujausioje nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tinklo “Zero Waste Europe” paskelbtoje ataskaitoje (“Leaky loop “recycling”: A technical correction on the quality of pyrolysis oil made from plastic waste”) pateikiami faktiniai pirolizės[…]
Veneto yra vienas iš 20 Italijos regionų. Tai regionas, kuriame gyvena šiek tiek mažiau nei 5 mln. gyventojų, lenkia likusias Italijos dalis ir bet kurią kitą ES šalį, nes jame atskirai surenkama apie 70 proc. komunalinių atliekų. Jame išsiskiria Trevizo provincija, kurioje už atliekų tvarkymą atsakinga savivaldybių įmonė Contarina. Čia ji aptarnauja 554 000 gyventojų[…]
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (toliau – EEĮA) yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautas Sąjungoje. Kasmet jų padaugėja maždaug 2 proc. per metus, todėl kyla didelė grėsmė, kad toliau netinkamai besitvarkant, bus didžiulis neigiamas poveikis sveikatai ir aplinkai. 2019 m. Europoje susidarė vidutiniškai 16,2 kg EEĮ atliekų vienam gyventojui, o 2020 m. vienam gyventojui teko[…]
Naujasis nacionalinis CO2 mokestis, skirtas Vokietijos atliekų tvarkymo rinkai, įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Atliekų deginimo metu išmetamiems teršalams bus taikomas CO2 mokestis, kuris 2024 m. sieks 40 EUR/t, o 2025 m. padidės iki 50 EUR/t. CO2 mokestis, kurį moka atliekų deginimo įmonė, mokamas papildomai prie esamo atliekų deginimo mokesčio. Naujasis mokestis bus[…]
Ką reikia padaryti, kad Lietuvos atliekų tvarkymo sistema pradėtų veikti? Mokytis iš tų, pas kuriuos pertvarkos padarytos ir sistema veikia. Vienas iš tokių pavyzdžių – Katalonijos regionas. Ispanijoje, kaip šalyje, prieš kelis dešimtmečius nebuvo nacionalinio sąvartyno mokesčio, bet Ispanijos atliekų tvarkymo įstatymas suteikė regionams autonomiją taikyti ekonomines priemones, siekiant paskatinti atliekų prevenciją ir atskirą surinkimą.[…]