Švedijos pavyzdys su pakuotės apmokestinimu

Lietuva ir kitos ES šalys skęsta pakuotės atliekose. Didelė dalis jų yra perteklinės ir neperdirbamos. Taip pat jos yra vienas iš pagrindinių šiukšlių patenkančių į aplinką. Ar egzistuoja būdas išsilaisvinti nuo to? Nuo Balandžio 1 dienos Švedijos Aplinkos Ministerija pradėjo apmokestinti neperdirbamą plastikinę pakuotę labiau nei perdirbamą. Pateikiami tokie kriterijai. Mažesnis tarifas taikomas visoms pakuotėms, Read more about Švedijos pavyzdys su pakuotės apmokestinimu[…]

Prekybos centrų galia mažinant perteklinės ir neperdirbamos pakuotės kiekį

Lietuvoje veikia šimtai didžiųjų prekybos tinklų (“Maxima”, “LIDL”, “RIMI”, “IKI” ir “NORFA”) parduotuvių. Remiantis Wikipedia vien “Maxima” ir “IKI” kartu valdo beveik 500 parduotuvių. Neabejotinai, dauguma Lietuvių maisto produktus perka tuose prekybos tinkluose. Jų pateikiamas asortimentas formuoja ne tik mūsų vartojimo įpročius bet turi ir milžinišką poveikį atliekų tvarkymo sistemai. Kaip? O gi tuo, kad Read more about Prekybos centrų galia mažinant perteklinės ir neperdirbamos pakuotės kiekį[…]

Ką gali papildomi 6 euro centai (5 pensai) prie vienkartinio plastikinio maišelio kainos?

Pasaulio gyventojai siekia išsivaduoti iš vienkartinio plastiko gniaužtų. Ir viena iš geriausio to priemonių – apmokestinimas. Dar 2017 m. rašėme apie ypatingai sėkmingą Airijos pavyzdį, kuomet įvestas 15 (vėliau padidintas iki 22) euro centų vienkartinio maišelio mokestis sumažino plastikinių vienkartinių maišelių naudojimą nuo 321 iki 14!!! Bei reikšmingai sumažino jų išmetimą į gamtą. Dabar norėtume Read more about Ką gali papildomi 6 euro centai (5 pensai) prie vienkartinio plastikinio maišelio kainos?[…]

Svilengradas – pirmoji Bulgarijos zero waste savivaldybė!

Maždaug 25 000 gyventojų turinti Svilengrado savivaldybė pradėjo pasirengiamuosius veiksmus tapti pirmąja Bulgarijos zero waste savivaldybe. Ši savivaldybė, esanti šalia Turkijos ir Graikijos sienų, jau seniau garsėjo kaip viena aplinkai draugiškiausių Bulgarijoje, tad Zero Waste Bulgarija (aplinkosauginė asociacija Za Zemiata) pakvietė ją prisijungti prie Zero Waste Cities iniciatyvos. 2018 m. pradžioje Za Zemiata kartu su Read more about Svilengradas – pirmoji Bulgarijos zero waste savivaldybė![…]

RePack – tvarios pakuotės sprendimas

Šiuo metu yra itin paprasta apsipirkti internetu, užtenka tik kelių paspaudimų, tad internetinė prekyba tiek Lietuvoje tiek užsienyje auga it ant mielių (Lietuvoje 2019 m. lyginant su 2018 m didėjimas yra 22.3 %). Remiantis Euromonitor International, internetinė prekyba taps pačiu didžiausiu mažmeninės prekybos kanalu 2021. Tuo pačiu tokia prekyba turi ir neigiamą poveikį aplinkai – Read more about RePack – tvarios pakuotės sprendimas[…]

Plastikas ir Klimatas: slapta plastiko planetos kaina

Beveik kiekvienas žino, kad iškastinis kuras yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Mažiau žinoma tai, kad plastikas yra ne tik mikroplastiko šaltinis, gamtos ir vandenų teršėjas, kuriam suirti reikia šimtų metų, bet ir didelis CO2 šaltinis. Priežastis paprasta – plastikas yra gaminamas iš iškastinio kuro, tokio kaip nafta ar dujos. Naujas tyrimas, padarytas Tarptautinio aplinkosaugos Read more about Plastikas ir Klimatas: slapta plastiko planetos kaina[…]

48er-Tandler antrinio panaudojimo parduotuvė

Vienos miesto komunalinis departamentas 48 yra atsakingas už miesto atliekų tvarkymą nuo 1989 m. Tada buvo atidaryta pirmoji antrinio panaudojimo parduotuvė 48er-Basar. Ji veikė kaip atliekų prevencijos priemonė, kuomet vis dar geri daiktai iš atliekų surinkimo centrų buvo sutvarkomi ir parduodamos ten. Toliau vystant 48er-Basar, 2015 m. buvo įsteigta 48er-Tandler parduotuvė. Ji įsikurė centre ir Read more about 48er-Tandler antrinio panaudojimo parduotuvė[…]

Bornholm – zero waste vizija

Bornholmo komunalinių atliekų tvarkytojas BOFA išplatino Bonrholmo ateities viziją nuo 2032 – tokią kurioje nėra vietos sąvartynams ir atliekų deginimui. Jie priima tokį įsipareigojimą, nes planuoja uždaryti esančią atliekų deginimo jėgainę iki 2032 ir tapti vienu tvariausių Europos regionu. Bormholmo savivaldybė įdeda daug darbo, kad tai būtų ne veltui vadinama žaliąja sala ir visa salos Read more about Bornholm – zero waste vizija[…]

16 priemonių gyventi tvarų anti-kapitalistinį gyvenimą kapitalistiniame pasaulyje

Guardian dienraštis išrinko savo skaitytojų pasiūlytas geriausias priemones gyventi tvariai. Mes jas pritaikėme Lietuvos sąlygoms: Internetas ir įvairios platformos jame leidžia gyventi ne kapitalistinį ir net gi anti-kapitalistinį gyvenimą. Pradedant savo pačio maisto auginimu, atsisakymu pirkti automobilį, tęsiant daiktų mainais ir savanoriavimu – daugybė būdų kaip atmesti pelno siekimą ir toliau kaip individams ar organizacijoms Read more about 16 priemonių gyventi tvarų anti-kapitalistinį gyvenimą kapitalistiniame pasaulyje[…]

Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą

Jungtinių tautų (JT) Aplinkosaugos Asamblėja vyko Nairobyje, Kenijoje gruodžio 4-6 d. Pirmą kartą JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Asamblėja ypatingą dėmesį skyrė plastikinei taršai ir vandenynuose esančioms atliekų sankaupoms, ragindama Read more about Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą[…]