Lapkričio mėnesį Latvijos sostinė Ryga paskelbė, kad pateikė prašymą tapti beatliekiu (zero waste) miestu. Tai reiškia, kad Ryga dalyvaus Zero Waste Europe tam paruoštoje programoje, kuri padės pagerinti atliekų tvarkymo situciją mieste ir nukreipti ją link žiedinės ekonomikos. Skaičiuojama, kad Ryga yra daugiausiai komunalinių atliekų sukuriantis miestas Baltijos šalyse, tad tai yra nemažas iššūkis. Siekiant[…]
Šiomis dienomis COP26 Glazge (čia) yra susirinkę daugybė vyriausybių atstovų ir kitų suinteresuotų šalių bandančių susitarti dėl sprendimų kovojant su klimato kaita ir prisitaikymu prie jos artimiausiais dešimtmečiais. Šie metai išskirtiniai ne tik vasarą Europoje prasiautusiais gaisrais ir potvyniais, bet ir tuo, kad išėjo šeštoji Jungtinių Tautų klimato kaitos ataskaita (čia), kuri dar kartą įspėjo[…]
21 kilometro atstumu nuo Slovėnijos yra įsikūręs nedidelis Vrhnika miestelis su maždaug 8.5 tūkstančio gyventojų ir apie 18 tūkstančių visoje savivaldybėje. Jis ypatingas tuo, kad 2014 m. kartu su kitomis dviem savivaldybėmis (Borovnica ir Log-Dragomer) tapo zero waste miestais. Šių savivaldybių zero waste įsipareigojimai čia. Po 2004 m. sąvartyno mokesčiai Slovėnijoje labai išaugo ir pasiekė[…]
Džiugu, kad vis daugiau vartotojų pasaulyje reikalauja mažmeninės prekybos įmones bei įvairius gamintojus sumažinti nereikalingų pakuočių naudojimą. O tai skatina gan nemažas permainas! Iš tiesų, nemažai mažmeninės prekybos įmonių bando sukti tvarumo keliu. Tiesa, ne visada teisingai, pvz. naudodamos popierinius maišelius – nors jie prie klimato kaitos prisideda ženkliai daugiau nei plastikas (plačiau čia). Dalis[…]
Vienkartiniai kavos puodeliai yra labai pigus ir paprastas būdas pasimėgauti kava, ir dėl to jie nevaldomai išplito. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet sunaudojame apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių. Kiek iš jų perdirbama? Maždaug 0. Remiantis Spyros Foteinis studija, turime, kad vidutinis kavos puodelis sveria 12 g ir popieriaus bei polietileno santykis jame yra 17:1. Vieno[…]