Ne tik dėl gamtos, bet ir dėl savęs. Klimato kaitos kaina sveikatai.

Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO) – klimato kaita – didžiausia grėsmė žmonijos sveikatai. Klimato krizė grasina panaikinti pastarųjų penkiasdešimties metų vystymosi pažangą sveikatos ir skurdo mažinimo srityse ir dar labiau padidinti esamus sveikatos skirtumus. Klimato kaita turi įtakos socialiniams ir aplinkos veiksniams, lemiantiems sveikatą – švariam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam kiekiui maisto ir saugiam[…]

Eurobarometras: gyventojams klimato kaita svarbi, bet ne svarbiausia

Paskelbta naujausia speciali Eurobarometro apklausa apie klimato kaitą. Apklausti 26,358 europiečiai iš visų 27 EU šalių, tarp jų ir 1009 Lietuvos gyventojai. Apklaustieji neneigia, kad klimato kaita svarbi, tačiau prioretizuoja kitas pasaulines problemas. Gyventojai palaiko klimato neutralumo tikslus, atsinaujinančios energetikos plėtrą ir vertina to sukuriamas saugumo ir ekonomines galimybes. Nors gyventojai didžiausią atsakomybės dėl klimato[…]

Lietuvos gyventojai stipriai palaiko atsinaujinančią energetiką

Europos Komisija nuolat vykdo Europos gyventojų apklausas (čia) įvairiausiais klausimais. Naujausios 2023 m. birželio mėn. atliktos standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai (čia) rodo, kad ES piliečiai ir toliau tvirtai remia energetikos pertvarką ir tikisi didelių investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius. Daugiau nei aštuoni iš dešimties ES piliečių mano, kad ES turėtų masiškai investuoti į atsinaujinančius energijos[…]

Lietuvos medžiagų suvartojimas

Kasmet Lietuvos ekonomikoje yra sunaudojami milžiniški žaliavų srautai, įvairiose srityje. Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. Lietuvoje vienam gyventojui buvo sunaudojama apie 18.5 tonos žaliavų. Lyginant su kitomis šalimis, tai yra ženkliai daugiau nei Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose (apie 8 tonas gyventojui), kiek daugiau nei apie Vokietijoje ar ES vidurkis (apie 13 tonų gyventojui), bet reikšmingai[…]

Waste Trade prekyba atliekomis

Kelias link žiedinės ekonomikos sistemos Europoje yra temdomas nepatogia tiesa apie plastikų atliekų siuntas toli už Europos ribų – į Pietryčių Azijos valstybių rankas. 2018 metais Kinija pareiškė, jog uždaro savo sienas svetimų šiukšlių importui, siekdama apsisaugoti nuo užsienio plastiko taršos. Pasaulinėje rinkoje toks akibrokštas sukėlė nemažą chaosą. Išsivysčiusioms šalims teko ieškoti alternatyvų, kur siųsti[…]