Yra sakoma, kad esi tai, ką valgai. Su šiuo posakiu pilnai sutinkame, nes remiantis Stephen Clune, Enda Crossin ir Karli Verghese studija bei Sonja J. Vermeulen,Bruce M. Campbell ir John S.I. Ingram tyrimu galima suprasti koks maistas kokį poveikį daro gamtai.
Maisto CO2 pėdsakas:
| Maisto pavadinimas | Vidutinis CO2 ekvivalentas/kg |
| Daržovės (visos laukuose užaugintos daržovės) | 0.47 |
| Vaisiai (visi laukuose užauginti vaisiai) | 0.50 |
| Javai | 0.53 |
| Ankštiniai | 0.66 |
| Šiltnamyje užauginti vaisiai ir daržovės | 1.02 |
| Pienas (pasaulio vidurkis) | 1.39 |
| Medžių riešutai (apjungta) | 1.42 |
| Ryžiai | 2.66 |
| Šildomame šiltnamyje užauginti vaisiai ir daržovės | 2.81 |
| Kiaušiniai | 3.39 |
| Vištiena | 4.12 |
| Žuvis (visos rūšys apjungtos) | 4.41 |
| Grietinė | 5.32 |
| Kiauliena (pasaulio vidurkis) | 5.85 |
| Sūris | 8.86 |
| Sviestas | 11.52 |
| Vėžiagyviai/Krevetės | 14.85 |
| Aviena (pasaulio vidurkis) | 27.91 |
| Jautiena (pasaulio vidurkis) | 28.73 |
Taigi, skirtingos dietos, daro skirtingą poveikį:
Labai reikšmingai sumažinti savo neigiamą poveikį galima vien atsisakius jautienos!
Tą pačią išvadą pateikia ir the Economist:
Mes jau keičiame savo dietą! Ar tą padarysi ir tu?