Žiedinė ekonomika ir fiskalinė politika

Naujas tyrimas paskelbtas http://www.ex-tax.com/, kuri rengiant buvo bendradarbiauta su Deloitte, EY, KPMG Meijburg ir PwC nagrinėja mokestinės sistemos reformos galimybes, kai vietoje darbo jėgos apmokestinimo būtų pereita prie vartojimo ir gamtos išteklių naudojimo apmokestinimo. Cambridge Econometrics (https://www.camecon.com/) sumodeliavimo galimus mokesčių sistemos pakeitimo poveikus 2016-2020 m. 27 ES šalims narėms pasinaudodami E3ME makro-ekonometriniu modeliu.

Gauti BVP ir užimtumo modeliavimo rezultatai buvo teigiami visose 27 ES šalyse. 2020 m. numatomas BVP lygis yra vidutiniškai 2,0 % didesnis, o numatomas darbo vietų padidėjimas – 2,9 %, tai reiškia kad bus sukurtos papildomos darbo vietos 6,6 mln. žmonių.

Remiantis modeliavimo rezultatais Truscot įvertino mokestinės reformos poveikį finansiniam kapitalui, gamtos kapitalui ir socialiniam kapitalui. Gauti rezultatai parodė, kad mokestinės sistemos perėjimas nuo darbo jėgos apmokestinimo prie vartojimo ir gamtos išteklių naudojimo apmokestinimo yra perpektyvi strategija siekiant suderinti mokesčių sistemas su EUROPA 2020 strategija bei numatytais tvaraus vystymosi tikslais.

Modeliavimo rezultatai ypač palankūs Lietuvai, kadangi iki 2020 m. gyventojų pajamų mokestį galima 100 % pakeisti resursų apmokestinimu, tokiu būdu sumažinant mokestinę naštą mokesčių mokėtojams. Europos Komisija Lietuvai pataria sumažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams perkeliant šiuos mokesčius kitiems šaltiniams ir tokiu būdu užtikrinti stabilų šalies ekonominį augimą. Siūloma didžiausią dėmesį skirti PVM reformai nepamirštant perkelti mokestinės naštos vartotojiškumui, taršai ir tinkamai apmokestinti turtą.

Fiskalinės sistemos pakeitimas Lietuvai leistų padidinti BVP 1-4 % lyginant su šiuo metu vykdoma fiskaline politika. Tuo pačiu anglies dioksido emisijos sumažėtų 4,9 %. ES Taryba pabrėžia, kad Lietuvoje pajamos gaunamos iš ekologinių mokesčių pastaruosius metus mažėjo ir buvo antros iš mažiausių ES, o transporto apmokestinimas – mažiausias visoje ES. Todėl Lietuvai rekomenduojama peržiūrėti mokestinę sistemą ir apsvarstyti galimybę padidinti tokius mokesčius kaip aplinkos taršos, papildomo turto bei automobilių apmokestinimo.

Dokumentą galima rasti čia: http://www.neweranewplan.com/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *