Rekomendacija dėl atskiro virtuvės ir žaliųjų atliekų surinkimo

Po Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos 2017-03-09 organizuotos konferencijos “Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas Žiedinės ekonomikos kontekste” tarp Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) kilo diskusija kaip interpretuoti nuo 2019-01-01 įsigaliosiantį Aplinkos Ministro įsakymo “Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” projekto punktą Nr. 61: ” Savivaldybės privalo užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą susidarymo vietoje ir įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą, išskyrus teritorijas (kaimiškąsias gyvenvietes, vienkiemius, mažus miestelius ar kitas teritorijas), kuriose vykdyti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą ekonomiškai nenaudinga ar techniškai neįmanoma. Savivaldybės privalo aprūpinti gyventojus Taisyklių 62 punkto reikalavimus atitinkančiomis talpomis, užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą. Teritorijose, kur organizuotas namų ūkių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas, gyventojai privalo atskirai surinkti namų ūkiuose susidarančias maisto ir virtuvės atliekas ir atiduoti jas tvarkyti savivaldybės nustatyta tvarka.”

Kuo gyventojų tankis mažesnis, tuo atskiro atliekų surinkimo kaštai yra didesni. Ši situacija gerai iliustruota Syddansk Universiteto tyrime (p. 23, fig. 16). Taigi, tikslinga, kad tankiau apgyvendinamose vietovėse būtų privalomas atskiras surinkimas, o rečiau apgyvendintose – namudinis kompostavimas. Keletas skirstymo pavyzdžių šalyse dydžiu panašių į Lietuvą:

Airijoje atskiras maisto atliekų surinkimas buvo įvedamas pasinaudojant tokia schema:

2013 m. Liepos 1 d. vietovėms, kuriose gyvena daugiau nei 25000 gyv;
2013 m. Gruodžio 31 d. vietovėms, kuriose gyvena daugiau nei 20000 gyv;
2014 m. Liepos 1 d. vietovėms, kuriose gyvena daugiau nei 10000 gyv;
2015 m. Liepos 1 d. vietovėms, kuriose gyvena daugiau nei 1500 gyv;
2016 m. Liepos 1 d. vietovėms, kuriose gyvena daugiau nei 500 gyv. Rečiau apgyvendintose vietovėse privalomas namudinis kompostavimas arba atvežimas į maisto atliekų apdorojimo vietą.

Slovakijos savivaldybėms paruoštose rekomendacijose, vietovėms, kurių gyventojų skaičius mažesnis nei 1000-1500 gyv., geriau remtis namų kompostavimu, bet žmonėms, kurie nenori ar negali to padaryti suteikti galimybes priimti jų maisto atliekas.

Katalonijoje nuo 1993 metų visos gyvenvietės turinčios 5000 gyv. privalėjo organizuoti atskirą komunalinių bioskaidžių atliekų surinkimą. Nuo 2008 tą turėjo daryti jau visos gyvenvietės.

Remiantis Lietuvoje esančių miestų gyventojų skaičiumi  galima išskirti laikotarpį ir kokios populiacijos miestas privalo suteikti gyventojams galimybę atskiram maisto atliekų surinkimui. Tad, siūlome, kad maisto ir žaliųjų atliekų surinkimas būtų privalomas:

nuo 2019-01-01 gyvenvietėse, kuriose daugiau nei 100 000 gyv;

nuo 2020-01-01 gyvenvietėse, kuriose daugiau nei 20 000 gyv;

nuo 2021-01-01 gyvenvietėse, kuriose daugiau nei 5 000 gyv;

nuo 2022-01-01 gyvenvietėse, kuriose daugiau nei 2 000 gyv. Mažiau gyventojų turinčiose vietovėse maisto ir žaliųjų atliekų atskyrimas nuo likusių komunalinių atliekų būtų privalomas, bet galima rinktis iš vienos iš dviejų alternatyvų: kompostavimo namuose arba šių atliekų pristatymo į surinkimo punktą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *