6-asis Masinis Rūšių Nykimas Žemėje – Jau Čia

Nors daugeliui toks teiginys gali nuskambėti kaip ištrauka iš mokslinės fantastikos filmo, 6-asis masinis rūšių nykimas iš tikrųjų vyksta dabar ir jis yra kur kas spartesnis nei buvo manyta ankščiau. Dar vadinamas vėlyvojo Holoceno arba Antropoceno rūšių nykimu, tai yra jau šeštasis globalaus masto biologinės įvairovės mažėjimas per Žemės istoriją. Biologinė įvairovė gali būti apibrėžta kaip organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė. Išskirtinis šio 6-ojo nykimo požymis yra tai, jog jis yra tiesiogiai susijęs su dabartinio žmogaus (lot. homo sapiens) ūkine, industrine ir kita antropogenine veikla. 2018 metų Jungtinių Tautų pranešime teigiama, jog mažiausiai vienas milijonas iš aštuonių žinomų augalų ir gyvūnų rūšių yra ties išnykimo riba.

Pasak mokslininkų, dabartinis biologinės įvairovės mažėjimas yra apie 1000 kartų spartesnis nei paprastomis sąlygomis vykstantis foninis rūšių nykimas. Tarptautinė Gamtos Išsaugojimo Sąjunga (IUCN) praneša, jog vien tik šiais metais į raudonąją knygą buvo įtraukta daugiau nei 40 000 gyvųjų organizmų rūšių. Jų teigimu, apie 40% amfibijų, 25% žinduolių, 14% paukščių, 31% ryklių bei rajų ir 33% koralinių rifų pasaulyje gresia didelis pavojus ir didžioji dalis jų turėtų išnykti per artimiausius metus ar dešimtmečius.

Nuotrauka: Tarptautinė Gamtos Išsaugojimo Sąjunga 2020

Remiantis Pasaulio Gamtos Fondo (WWF) duomenimis, nuo 1970 iki 2010 metų išnyko 76% gėlo vandens, 39% sausumos bei jūros biologinių rūšių, o bendrinis biologinės įvairovės nykimas išaugo net iki 52%.

Nuotrauka: Pasaulio Gamtos Fondas 2014

Labiausiai gąsdina tai, jog daugelis augalų ir gyvūnų rūšių dar nėra ištirtos, ypač vandenynuose, todėl šio nykimo apimtis gali būti dar didesnė nei manoma. Prieš tai, tokio masto rūšių nykimas buvo užfiksuotas tik penkis kartus Ordoviko, Vėlyvojo Devono, Permo, Vėlyvojo Triaso ir Kreidos geologiniais periodais. Šiais periodais nuo 70% iki 95% augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų rūšių išnyko. Paskutinis toks rūšių mažėjimas vyko prieš 66 milijonus metų kuomet išnyko dinozaurai. Pasitelkdami šių laikų technologijas, mokslininkai geba atpažinti įvairovės kritimą šeimų lygmeniu, kuris yra matomas jūros ir sausumos fosilijose.

Nuotrauka: Elizabeth Kolbert ‘Šeštasis Išnykimas’ 2015.

2015 metais išleistoje Elizabeth Kolbert knygoje teigiama, jog ‘tokio masto išnykimo rizika rūšims būna nedidelė, bet tokią santykinai saugią padėtį retais atvejais pertraukia milžiniškai išaugusi rizika’. Tad gyvybės istoriją sudaro ilgi, nuobodūs, milijonus metų trunkantys periodai, kuriuos retsykiais pertraukia globali biologinė panika. Šių išnykimų priežastys paprastai yra asocijuojamos su staigiais klimato ir geologiniais pokyčiais. 6-asis rūšių nykimas yra išskirtinai susijęs su besaikiu žmonių vartotojiškumu, kuris pasireiškia ekosistemų naikinimo, oro ir vandens taršos, miškų kirtimo, nedarnaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių platinimo ir kitomis formomis.

Didelį stresą biologinei įvairovei kelia ir žmonių skatinamas globalinis atšilimas, dėl kurio floros ir faunos populiacijos praranda natūralias buveines, yra priverstos migruoti, prisitaikyti prie šiltėjančio klimato ir pakitusių sezoninių kritulių pasiskirstymo sąlygų. Dalis jų negali prisitaikyti ir tiesiog išnyksta drastiškai pakeisdamos biosferos bei atskirų ekosistemų sudėtį.

Biologinės įvairovės išsaugojimas yra itin svarbus sisteminiam Žemės funkcionavimui bei prisideda prie platesnio agrokultūrinio, oro ir vandens resursų bei globalios temperatūros reguliavimo sistemų. Biologinė įvairovė yra gyvybiškai svarbi gamtos procesų bei žmogaus gyvenimo dalis, o tokios apimties nykimas yra katastrofiškas. Tarptautinės organizacijos, ekologiniai fondai, aplinkosaugos sąjungos bei valstybinės institucijos stengiasi įvairiais būdais užkirsti kelią beatodairiškam ekosistemų nykimui praplėsdami saugomų teritorijų ribas, pritaikydami įvairius ekonominio įvertinimo ir reguliavimo būdus bei skatindami ekologines bei socialines iniciatyvas. Tačiau tokių veiklų toli gražu neužtenka.

Vašingtono universiteto ekologijos profesoriaus Rod Sayler teigimu, biologinės įvairovės nykimas yra ne tik ekologinė, bet ir žmogaus moralės problema. Pasak jo, ‘jei žmogaus godumas ir ignoravimas toliau skatins tokio masto gamtinę katastrofą, mūsų pasaulis taps kur kas mažiau spalvingas, įvairus bei paslaptingas. Tik tada kai mūsų vandenynai, pievos ir miškai prisipildys tylumos, žmogus supras, jog kažko trūksta, tačiau tada bus per vėlu kažką pakeisti’.

Parengė: Markas Ąžuolas