Vartotojiškumo sukelta tragedija – ar korporacijos yra pasiryžusios keistis?

Plastiko tarša yra tikras ekologinis košmaras. Kasmet pasaulyje yra pagaminama 300 milijonų tonų įvairaus plastiko ir daugiau nei 13 milijonų tonų plastiko patenka į jūras ir vandenynus. Kadangi šis procesas pradėjo vykti po II-ojo Pasaulinio karo, kai plastikinės pakuotės buvo pradėtos gaminti masiškai, tai ir plastikai yra kaupiami vandenynuose daugiau nei 70 metų, bei skyla į mikroplastikus veikiami saulės ir drėgmės, kurie yra dar pavojingesni žmonių sveikatai. Kai kuriose pasaulio vietose plastiko tarša yra tokia didelė, kad pasireiškia katastrofiškas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.
Reaguodamos į susidariusią situaciją nevyriausybinės organizacijos iš viso pasaulio, dirbančios #breakfreefromplastic vardu 2017 m. rugsėjo mėn. išvalė Filipinų, Indonezijos, Taivano, JAV ir kai kurių Europos šalių (Viduržemio jūros) pakrantes, bei atliko pirminius prekės ženklo audito darbus. Pagrindinis tikslas – identifikuoti įmones, kurios yra atsakingos už nesurinktas savo plastikines atliekas ir kurios atsiduria viso pasaulio paplūdimiuose ir pakrančių valymo įrenginiuose. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir didžiausiais teršėjais buvo identifikuoti – Nestle, Unilever, Procter & Gamble, Colgate-Palmolive ir kt. – korporacijos, kurių produkcija yra užkimštos mūsų parduotuvės.
#breakfreefromplastic judėjimas griežtai pasisako prieš plastikų ir kitų atliekų deginimą su ar be energijos išgavimo.
#breakfreefromplastic judėjimas remia Zero Waste (beatliekį) gyvenimo būdą, kurio siekiant yra kuriami geresnio dizaino produktai, o atliekos yra atskiriamos ir tinkamai sutvarkomos jų susidarymo vietoje arba kuo arčiau susidarymo šaltinio, daugiausia dėmesio skiriant bendruomenių kūrimuisi ir visuomenės gerovei.