Švedija planuoja uždrausti mikroplastiką tam tikruose kosmetikos gaminiuose

Švedijos vyriausybė paskelbė planuojanti uždrausti nuplaunamų kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra mikroplastiko, gamybą ir pardavimus.
Draudimas, kuris įsigalios 2018 m. liepos 1 d., bus taikomas tokiems kosmetikos gaminiams kaip dantų pasta, kūno šveitiklis, veido šveitiklis, dušo želė, šampūnai ir kondicionieriai, kurių sudėtyje yra mikroplastikų. Mikroplastikai šiuose produktuose – abrazyvinės medžiagos. Šis draudimas nebus taikomas produktas, kurių sudėtyje yra natūralių polimerų – ilgos grandinės molekulių, kurios nebuvo chemiškai modifikuotos ar sintezuotos.
Švedija prisijungė prie Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos, kurios jau inicijavo mikroplastikų draudimus. Kosmetikos gaminių, turinčių mikroplastikų, atsargas (jos turi būti įvežtos prieš draudimo įsigaliojimą) bus galima parduoti iki 2019 m. sausio 1 d.
„Mikroplastikų naudojimas nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose yra visiškai nebūtinas. Tai nėra didžiausias plastmasės šaltinis mūsų vandenynuose, bet tai yra žemai kabantis vaisius, kurį reikia tik nuskinti. Mikroplastikų draudimas yra būtinas žingsnis siekiant mažinti mikroplastiko kiekį vandenyse“, – sakė Švedijos aplinkos ministrė Karolina Skog. Švedijos vyriausybė teigia, kad mikroplastikas kosmetikos gaminiuose gali būti lengvai pakeičiamas tokiomis medžiagomis kaip ryžių grūdų ar kokoso žievės dalelės, kurios nėra tokios kenksmingos mūsų aplinkai.
NVO „Coalition Clean Baltic“ vykdomasis sekretorius Mikhail Durkin teigė, kad Švedijos žingsnis uždraudžiant mikroplastiką naudoti tam tikruose kosmetikos gaminiuose yra sveikintinas žingsnis ir „teigiamas postūmis kitiems“. „Mes tikime, kad tai yra svarbu siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir Baltijos jūros baseino šalys turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Tik Suomija ir Švedija yra pasiryžusios uždrausti mikroplastikų naudojimą nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose, o likusios Baltijos jūros baseino šalys, įskaitant ir Vokietiją, yra ne tik neryžtingos, bet ir nepasirengusios prisijungti prie šio judėjimo“, – pridūrė M. Durkin.
Baltijos jūros baseino šalių aplinkos ministrai kovo mėnesio pradžioje susitiks Briuselyje aptarti Helsinkio konvencijos dėl jūros aplinkos apsaugos Baltijos jūros regione. Šio susitikimo metu Švedija tikriausiai bandys paskatinti ir likusias šalis paskelbti savo „mikroplastikų uždraudimo strategijas“.
„Mes sveikiname Švedijos vyriausybės žingsnį uždraudžiant mikroplastikų naudojimą nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose, tačiau turime apsaugoti mūsų aplinką nuo tokių mikroplastikų šaltinių kaip pvz. kremas nuo saulės. Taip pat reikia spręsti ir mikroplastikų naudojimo problemą kituose gaminiuose, pvz. padangose ar dažuose“, – sakė „Zero Waste Europe“ atstovė, atsakinga už gaminių politikos formavimo klausimus, Ariadna Rodrigo.
Šis Švedijos žingsnis seka po neseniai paskelbtos Europos Komisijos Plastikų strategijos, kurioje išdėstytos priemonės skirtos plastikinių atliekų kiekio sumažinimui ir mikroplastikų naudojimo gaminiuose ribojimui. Plastikų strategija buvo paskelbta sausio viduryje ir tada Europos Komisijos viceprezidentas Frans Timmermans sakė, kad „iki 2050 m. mūsų vandenynuose bus daugiau plastikų nei žuvies, jei šalys narės nepradės keisti plastikų gaminimo ir vartojimo strategijos”.

Išverstas Liz Gyekye straipsnis