Nuomonė apie Plastiko strategiją žiedinėje ekonomikoje

Bevertis arba vienkartinis plastikas, kurio vis daugėja mūsų aplinkoje ir kurio egzistavimas sukūrė „vienkartinę“ visuomenę. Nepertraukiamas šių elementų buvimas tik sustiprina „imk-gamink-išmesk“ ekonominę sistemą ir toliau kuria hipervartotojiškumo kultūrą, darančią neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai visame pasaulyje – nuo išteklių gavybos iki besaikio plastikinių atliekų šalinimo sąvartynuose ar deginimo įrenginiuose. Mes, europiečiai, vartojame daugiau nei likusi pasaulio dalis ir jau senokai peržengėme mūsų planetos išteklių ribas. Todėl naujoji 2018 m. sausio 16 d. paskelbta Europos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija yra sveikintina iniciatyva, kuri sukuria precendentą sumažinti beverčio plastiko naudojimą ir visuomenei suteikia galimybę išsilaisvinti iš „vienkartinės“ vartojimo kultūros.

Produktų gamintojai yra atsakingi už tai, kad būtų imtasi atsakomybės už beverčio plastiko ir plastikinių pakuočių patekimą į rinką. Jie turi užtikrinti, kad toks plastikas būtų surenkamas ir perdirbamas, o gamintojų atsakomybė turi apimti ir pakartotinio naudojimo sistemų įvedimą. Privatus sektorius turi užkirsti kelią plastiko patekimui į aplinką ir užtikrinti, kad jo produktai būtų lengvai pakartotinai panaudojami, pataisomi ar perdirbami neprarandant išteklių. Mažmenininkai ir didieji prekiniai ženklai taip pat yra atsakingi už plastikinės taršos mažinimą, todėl privalo užtikrinti laipsnišką beverčio plastiko vartojimo mažinimą ir siekti ekologiško dizaino produktų ir pakuočių sprendimų tikslų. Ar kada pagalvojote, kas nutinka su vienkartiniais indais, kosmetikos pakuotėmis, šlapiomis servetėlemis ar nuorūkomis? Jos tampa atliekomis, be jokios galimybės perdirbimui, nes šie produktai jau yra suprojektuoti taip, kad būtų tik išmetami, todėl jie yra beverčiai mūsų ekonomikai ir yra našta mums visiems. Šiuo metu prarandama apie 95 proc. plastiko vertės, nes plastikas vartojamas dažniausiai vieną kartą (be pakartotinio naudojimo). Dėl to Europos Sąjungoje (ES) prarandama nuo 70 iki 105 milijardų eurų. Plastikas turi daug alternatyvų ir kai kurios alternatyvos egzistuoja šimtmečius – tai popierius, kartonas, stiklas, o kitos trumpiau – tai bioplastikai pažymėti specialiu ženklinimu. Norint patobulinti tokią sudėtingą vertės grandinę reikia visų pagrindinių jos dalyvių – nuo plastiko gamintojų iki perdirbėjų, mažmenininkų ir vartotojų – pastangų ir didesnio bendradarbiavimo.

Naujosios ES priemonės yra ir bus labai svarbios kovoje su plastikine tarša. Nauji teisės aktai, kuriais siekiama sumažinti beverčio plastiko naudojimą, turėtų būti priimti ne tik ES lygiu, bet ir nacionaliniu, kadangi kiekvienos šalies plastikinės trašos problemos yra skirtingos. Priemonės, kurios mums padėtų sumažinti šią nevaldomą taršą:

  • Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme turi būti nurodytos beverčio plastiko, kuris naudojamas kaip pakuotė, tačiau yra tokios žemos kokybės, kad neužtikrinama galimybė jį perdirbti, rūšys (tuo pačiu turi būti peržiūrėtas ir REACH reglamentas);
  • Tikėtina, kad turėsime parengti naują priemonę (arba priemonių rinkinį), kuri užtikrins beverčio plastiko mažinimą, nes pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nėra apibrėžti beverčiai plastikiniai gaminiai, pvz.: vienkartiniai indai.

Turime mažinti bendrąją plastikų gamybą. Prevencija atliekų tvarkymo hierarchijoje užima aukščiausią poziciją, o atliekų tvarkymas yra mažiau svarbus. Iki 2025 m. plastikų gamybos pajėgumai padidės 33-36 % (etileno ir propileno), todėl plastikų tvarkymo krizė tik gilės. Siekiant sustabdyti beverčio plastiko patekimą į mūsų aplinką turėtų būti įvestas mokestis plastikų gamybai, siekiant sumažinti tiek jo gamybą, tiek vartojimą, derinant tai su privalomu makroekonominio lygio mažinimu (perėjimas prie žiedinės ekonomikos). Galiausiai sanglaudos ir struktūriniai fondai bei tarptautinė (vystymosi) pagalba turi atitinkti nustatytas politikos kryptis ir priimtas priemones. Naujos priemonės turi apimti stebėseną, kontrolę ir vykdymo užtikrinimo indikatorių naudojimą. Tik įgyvendinę šiuos, su plastikų gamyba, naudojimu ir gyvavimo ciklo pabaiga susijusius iššūkius galime užtikrinti pramonės konkurencingumą, paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijas.