November 17, 2017

Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės

2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės“ buvo aptartos esamos neperdirbamų popierinių karštų gėrimų pakuočių bei kavos atliekų tvarkymo priemonės. Ši diskusija yra Zero Waste Europe valdomo projekto People Design Lab (skirto kovai prieš vienkartines produktų pakuotes) dalis.

Siekiant paskatinti diskusiją savo veiklų buvo pakviesti pristatyti „Polymer Recycling“, statanti gamyklą perdirbsiančią kombinuotas pakuotes į ekologiškas ir plačiai namų statybai naudojamos plokštes, vadovas D. Sakalauskas ir kavos atliekas kaip pašarą, juodosios plokščiamusės lervoms auginti, naudojančios „Insectum“ vadovas D. Tracevičius.

Diskusijoje dalyvavo daugiau nei 30 dalyvių, tarp kurių buvo kombinuotų pakuočių platintojai, biurų ir verslo centrų atstovai, kavos gamintojai bei importuotojai, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, bei VGTU ir KTU mokslininkai.

Akcentuota didžiausia problema – trūkstami pajėgumai šių pakuočių perdirbimo užtikrinimui bei neaiški apskaita. Papildomos informacijos apie apskaitą gauti nepavyko, nes kviesti didžiųjų kavos išsinešimui tinklų atstovai, degalinių atstovai taip ir neatvyko į diskusiją.

Neaišku kaip yra apskaitomos neperdirbamos popierinės karštų gėrimų pakuotės, nes pagal vyraujančią medžiagą (popierius arba kartonas) jos turi būti priskiriamos prie kombinuotos pakuotės, kurios tvarkymo įkainis siekia 119,50 Eu už toną. Matyt, kad kaina yra pernelyg maža, nes nei degalinės nei kavą iš aparatų tiekiančios įmonės ar didieji kavos išsinešimui tinklų atstovai net nebando diegti pakuotės mažinimo programų arba bent jau perspėti savo klientus, kad jie naudoja Lietuvoje šiuo metu neperdirbamas kombinuotas pakuotes, todėl visos jos atsiduria MBA įrenginiuose, o vėliau ir sąvartynuose, taip prarandant vertingas medžiagas (popieriaus net 95 %) ir sabotuojant žiedinės ekonomikos principus.

Kavos atliekas plačiai Lietuvoje pirmieji pradėjo tvarkyti „Modus Group“, kurių atstovė diskusijos metu pripažino, kad bioreaktorių pajėgumams patenkinti kavos atliekų transportavimo kaštai yra pernelyg dideli ir neaišku ar transportavimo paliekamas ekologinis pėdsakas nėra didesnis nei sumažinamas ŠESD kiekis. Diskusijos metu nuskambėjo pasiūlymai kavos atliekas ne tik naudoti kaip pašarą vabzdžiams, bet ir galimai jas kompostuoti pasitelkiant kalifornijos sliekus.

Renginio metu buvo nuspręsta siekti bendro pirminio tikslo – informuoti visuomenę per įvairias komunikacijos priemones apie tai, kad mūsų mėgiama kava išsinešimui yra pilama į Lietuvoje neperdirbamą kombinuotą pakuotę ir dėl gamintojų socialinio abejingumo, patenka į sąvartynus, tokiu būdu prisidedant prie klimato kaitos. Nuspręsta kavos atliekų surinkimą išplėsti ir tęsti, kadangi tai vertinga organinė atlieka, o nuo 2019 m. Lietuvoje bus privaloma rūšiuoti maisto ir virtuves atliekas visuotinai. Įdomu ir tai, kad dabar kavos atliekos iš degalinių, kavos aparatų ir didžiųjų kavos išsinešimui pardavėjų tinklų patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, nors ir turėtų būti tvarkomos atskirai. Tokiu būdu įmonės sabotuoja žiedinės ekonomikos principus bei parodo savo socialinį abejingumą klimato kaitos klausimais.
Nuotraukos A. Jauniaus.