Švedijos pavyzdys su pakuotės apmokestinimu

Lietuva ir kitos ES šalys skęsta pakuotės atliekose. Didelė dalis jų yra perteklinės ir neperdirbamos. Taip pat jos yra vienas iš pagrindinių šiukšlių patenkančių į aplinką. Ar egzistuoja būdas išsilaisvinti nuo to? Nuo Balandžio 1 dienos Švedijos Aplinkos Ministerija pradėjo apmokestinti neperdirbamą plastikinę pakuotę labiau nei perdirbamą. Pateikiami tokie kriterijai. Mažesnis tarifas taikomas visoms pakuotėms, Read more about Švedijos pavyzdys su pakuotės apmokestinimu[…]

Žymėti pakuotes paprasta

Ne vienam perkančiam įvairius supakuotus produktus yra iškilęs klausimas ar ta pakuotė perdirbama? Iš tiesų, 2017 m. sausio mėnesį Grynas.lt portale Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva įvykdyta visuomenės apklausa, kurios tikslas – nustatyti, ar gyventojai, pirkdami produktą, atkreipia dėmesį į ženkliuką, nurodantį, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Apklausoje dalyvavo 1311 gyventojų. Pagal apklausos rezultatus 27% Read more about Žymėti pakuotes paprasta[…]

Kiek kainuoja viena tona CO2?

Vokietijos aplinkosaugos agentūra paskaičiavo, kad vienos tonos  CO2 ekvivalentas aplinkai kainuoja 180 €2016. Ar tai daug ar mažai? Kol kas, kol tokia suma nėra įskaičiuojama, Pasaulinė meteorologijos organizacija skelbia, kad CO2 2017 m atmosferoje pasiekė 405 dalelių skaičių milijonui. Toks lygis nebuvo fiksuotas pastaruosius 3-5 mln. metų. UBA gauta vertė yra panaši į Tarptautinis klimato kaitos Read more about Kiek kainuoja viena tona CO2?[…]

Žiedinės ekonomikos gairės II: geresnis vartojimas

Prancūzijos vyriausybė kartu su visuomene ir verslu sudarė žiedinės ekonomikos gaires siekiant transformuoti Prancūzijos ekonomiką į žiedinę ir tuo pačiu siekti didesnės harmonijos su aplinka. Gaires su daro 4 dalys (gamyba, vartojimas, išmetimas ir vienijančios priemonės). II dalis apžvelgia priemones geresniam vartojimui: Plėsti antrinio panaudojimo ir taisymo sektorių (informaciniu, finansiniu ir rodiklių nustatymo būdais) rolę ekonomikoje; Read more about Žiedinės ekonomikos gairės II: geresnis vartojimas[…]

Eko-inovacijų indeksas

Europos Komisija kasmet skelbia Eko-inovacijų indeksą, kuriuo siekia palyginti šalis nares eko-inovacijų srityje, remiantis 16 skirtingų indikatorių suskirstytų į 5 dimensijas: eko-inovacijų indėlius, eko-inovacijų aktyvumą, eko-inovacijų rezultatus, resursų efektyvumą bei socio-ekonominį poveikį.  Lietuva lyginant su kitomis ES šalimis eko-inovacijų indekse yra atsiliekanti. Silpniausia dalis, yra eko-inovacijų investicijos Lietuvoje lyginant su ES vidurkiu: Remiantis EK 2017 Read more about Eko-inovacijų indeksas[…]

Lietuva didino CO2 emisijas 2017 metais

Eurostat praneša, kad Europos Sąjunga 2017 metais lyginant su 2016 padidino CO2 išmetimus 1.8 %. Lietuvos CO2 emisijos didėjo ženkliai daugiau nei vidurkis ir siekė net 3.7 %. Didinant emisijas nei Lietuvai nei ES nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo.  

VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą

    VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia Aplinkos Ministeriją keisti atliekų tvarkymo taisykles, kurios, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikšmingai padidintų maisto produktų aukojimą nepasiturintiems gyventojams. Atliekų tvarkymo hierarchija1 yra ES politikos ir teisės pagrindas bei raktas perėjimui į žiedinę ekonomiką. Jos tikslas yra sukurti prioritetus2, kuriais būtų kiek įmanoma sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai Read more about VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia skatinti maisto aukojimą[…]