Vienkartinio plastiko naudojimas yra didelė problema visame pasaulyje. Vienas iš dalinių tokios problemos sprendimo būdų – naudoti perdirbtą plastiką vietoje naujo tokiems vienkartinio plastiko gaminiams. Taip atsidarytų uždaras ciklas, kaip pvz. su stiklu ar aliuminiu, kuomet yra poreikis ne tik kurti surinkimo infrastruktūrą šioms žaliavoms, bet ir komercinė nauda naudojant antrinę žaliavą, nes nauja yra[…]
ES lyderiai praeitą savaitę skelbėsi pasiekę susitarimą dėl 55 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 2030 m. lyginant su 1990 m. Tuo metu Jungtinė Karalystė užsibrėžė iki 2030 m. sumažinti savo ŠESD pėdsaką 68 % lyginant su 1990 m. Tai yra net ambicingiau nei prašo Europos aplinkosaugos NVO bendruomenė. Pateikiame Jungtinės Karalystės 10 punktų planą: Atviros jūros[…]
Retas kuris įsivaizduoja Naujųjų metų sutikimą be fejerverkų. Kartais miestai varžosi, kuris pateiks patį įspūdingiausią šou, pvz. aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa pernai sunaudojo 8.5 tonos fejerverkų. Atrodo gražiai ir įspūdingai. Tačiau po tokių efektų jaučiasi sieros ir kiti kvapai. Ir jie atsiranda ne iš bet kur, o kaip likutiniai produktai po fejerverkų. New Scientist[…]
Lietuvoje veikia šimtai didžiųjų prekybos tinklų (“Maxima”, “LIDL”, “RIMI”, “IKI” ir “NORFA”) parduotuvių. Remiantis Wikipedia vien “Maxima” ir “IKI” kartu valdo beveik 500 parduotuvių. Neabejotinai, dauguma Lietuvių maisto produktus perka tuose prekybos tinkluose. Jų pateikiamas asortimentas formuoja ne tik mūsų vartojimo įpročius bet turi ir milžinišką poveikį atliekų tvarkymo sistemai. Kaip? O gi tuo, kad[…]
Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą sąvartyno mokestis buvo įvestas 1996. Nuo 2019 metų balandžio 1 dienos jis pasiekė 91.35 svarą sterlingą (arba 106.03 EUR 2019-04-06 kursu). Po metų (2020 balandžio 1 dienos) jis bus dar kartą pakeltas ir pasieks 94.15 svarų sterlingų (arba 109.28 EUR 2019-04-06 kursu) ir bus vienu didžiausiu visoje Europoje. Tuo metu Lietuvoje[…]