5 nepatogūs faktai apie žemės ūkį

Per kelis pastaruosius dešimtmečius žemės ūkis Lietuvoje labai išsiplėtė ir tapo vienu iš pačių didžiausių teršėjų, darančiu didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui. Pateikiame 5 nepatogius faktus apie žemės ūkį, kad būtų aiškiau, kodėl jį reikia sumažinti ir transformuoti į ekologinį. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (čia). Augant ariamos žemės plotui, naudojama daugiau mineralinių trąšų ir[…]

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių Lietuvoje 2021

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, 2022-05-25 rekviztai.lt ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t. Vidutinė taršos vertė 2021 m. siekė apie 50 Eur/t. Vieta Pavadinimas Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2021, t Sumokėti[…]

Fejerverkų bėda

Artėjant naujametiniams paminėjimams, dažnas vartotojas neapsieina be bene pagrindinio šios šventės atributo – fejerverkų. Nors naujų metų sutikimo neįsivaizduojame be įspūdingo šviesų šou naktiniame danguje, vis daugiau miesto gyventojų atkreipia dėmesį į kitą, ne tokią šviesią fejerverkų pusę. Panagrinėkime, kas yra fejerverkai ir kokia jų įtaka žmogui bei gamtai. Daugeliui žinoma, jog pirmieji fejerverkai kilo[…]

Medžiaginiai maišeliai – tvari mada ar nauja problema?

Kaip tvarus pokytis sukėlė dar vieną ekologinę problemą? Tvarumas ir aplinkosaugos klausimai jau tapo nauja raudono mados kilimo žvaigžde. Socialiniai tinklai bei Greta Thunberg prikėlė klimato krizės ir plastiko taršos problemas į naują šviesą. Vis daugiau pasaulio gyventojų atsižvelgia į savo vartojimo įpročius ir bando juos keisti į tvaresnius. Ar tai būtų dažnesnis keliavimas viešuoju[…]

Pandemijos keliama tarša

Greičiausiai pasaulyje neliko ne vieno žmogaus, kuris nebūtų paliestas COVID-19 pandemijos. Tai buvo ir vis dar yra vienas sudėtingiausių šių laikų periodų. Karantinai ir privalomosios apsaugos priemonės tapo karčios kasdienybės atributais. Gyventojai saugo save ir kitus, dezinfekuodami rankas ar mūvėdami pirštines, dėvėdami burną ir nosį dengiančias kaukes, tačiau kur šios priemonės dingsta? Turbūt neberasime gatvės[…]