Lenkijos bendruomenės pasisako prieš atliekų deginimo jėgaines

Lenkijoje savivaldybių tarybos gerbia savo piliečius ir prieš priimant reikšmingus sprendimus skelbia savivaldos referendumus. Ypatingai tai yra taikoma, kuomet vyksta diskusijos dėl atliekų deginimo jėgainių statybos. Per pastaruosius metus jau keturiose bendruomėnese nebuvo pritarimo atliekų deginimo jėgainėms. Paskutinis balsavimas vyko Bielsko-Biala mieste, įsikūrusiame Lenkijos pietuose šalia sienų su Čekija ir Slovakija. Pačiame Bielsko-Biala mieste referendume[…]

Vokietija planuoja apmokestinti atliekų deginimo išmetimus

Lietuvoje UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė” degina atliekas, išmeta milžiniškus CO2 kiekius (preliminariais vertinimais daugiau nei 80 000 tonų CO2 iš iškastinio kuro), daro didžiulį poveikį klimatui ir nė kiek už tai nemoka. Prie dabartinių aukštų šilumos ir elektros kainų deginimas tampa gerokai pigesnis nei perdirbimas ir tai neskatina nei atliekų tvarkytojų nei gyventojų nukreipti kuo[…]

Nerimą keliantys atliekų deginimo išmetimų rezultatai iš Belgijos

2019 m. Beringeno miestas Belgijoje užsakė nevyriausybinę organizaciją Toxico Watch atlikti biologinius dioksinų (PCDD/F) ir į dioksinus panašių PCB (dl-PCB) medžiagų stebėjimus šalia miesto įsikūrusioje Bionerga atliekų deginimo jėgainėje. Pilnu pajėgumų atliekų deginimo įrenginiai pradėjo veikti 2020 m. Verta pažymėti, kad pirmieji stebėjimų mėginiai paimti dar 2019 m., prieš Bionerga pradedant darbą ir yra taip[…]

Atsisakyti, rūšiuoti, deginti ar šalinti?

Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko: Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis[…]

Kiek permoka vilniečiai?

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje reikšmingai padidino energetinių išteklių kainas. Labiausiai tai paveikė tuos gyventojus ir miestus, kurie naudoja iškastinį kurą – “gamtines” dujas. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenis 2022 m. balandį šilumos šaltiniai Lietuvoje buvo tokie: Vilniuje didžiąją dalį šilumos tiekimo sudarė gamtinės dujos. Visi kiti didieji miestai jau beveik atsisakė gamtinių dujų. Tai[…]