Kelionių skaičius oro transportu visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Tuo pačiu kelionės lėktuvais yra itin taršios ir gerokai taršesnės nei traukiniu ar autobusu.
Skraidantys privačiais lėktuvais turi nuo 5 iki 14 kartų didesnį CO2e pėdsaką nei komerciniais laineriais. Vienas iš galimų sprendimų – oro keleivio mokestis. Toks mokestis padėtų geriau įkainoti tokio keliavimo būdo neigiamą poveikį aplinkai, o pačius naudotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones. Tai aktualu ir Lietuvoje, kur iš Vilniaus į artimiausių šalių sostines nuolaat skraido lėktuvai, nors galima rinktis autobusus ar traukinius.
Dalis ES valstybių jau taiko įvairiausias mokestines priemones oro keleiviams, kuriomis po to finansuoja traukinių transportą. Vienas iš naujausių pavyzdžių – Vokietija. Ten nuo 2023 m. taikomas oro kelionės mokestis, kuris priklausomai nuo šalies atstumo nuo Vokietijos yra 12.73, 32.25 arba 58.06 Eur.
Italijoje nuo 2012 m. veikia “prabangos” mokestis privačių lėktuvų (iki 19 vietų) priklausomai nuo skrendamo atstumo:
- iki 100 km – 10 Eur;
- nuo 100 iki 1500 km – 100 Eur;
- virš 1500 km – 200 Eur.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Vyriausybę ir LR Seimo narius apmokestinti oro skrydžius įprastinėmis ir užsakomosiomis oro linijomis ir itin reikšmingai apmokestinti privačių lėktuvų skrydžius.