January 9, 2021

ATSISAKYK

Atsisakyk vienkartinių plastikinių prekių, taros bei pakuočių!

Atsisakyk naujo, bet nebūtino rūbo. Išsinuomok ar pasiskolink daiktą, kurį panaudosi kelis kartus. Venk plastikinių gaminių ir pakuotės. Visada prieš pirkdamas pagalvok. Neišmesk, o atiduok daiktus. Taisyk bei rinkis dirbtuvių paslaugas daiktui atnaujinti ir naudoti toliau.

O ko negali atsisakyti, SUMAŽINK!

ATSISAKYTI yra pati svarbiausia ir pirmoji tvarkymosi su šiukšlėmis ir taršos mažinimo dalis. Kodėl?

Plastiko, maišytų su plastiku, cheminė ir kt. tarša negali būti išspręsta išlaikant tą patį vartojimo lygį bei tiesiog apdorojant sėkmingiau šiukšles. Toksinės medžiagos, susidariusios plastikinių ar kitų produktų gamyboje, skleidžiamos į aplinką gaminimo, vartojimo ir apdorojimo/ irimo metu. Jos niekur nedingsta: tampa gyvūnų bei mūsų kasdienybės dalimi, kaupiasi, keldamos pavojų sveikatai bei ekosistemai. 

Iki šiol nėra sukurta jokių sėkmingų būdų tvarkytis su plastiko šiukšlėmis – net daugkartinis naudojimas ar mechaninis perdbirbimas, kurie yra saugiausi aplinkai ir sveikatai, turi ribotą panaudojimų kiekį. O tada šie produktai (kartu su kitais neperdirbamais ir vienkartiniais) keliauja į sąvartynus, deginimą bei cheminiam apdorojimui. Šie tvarkymosi su plastiku ir kitomis kenksmingomis šiukšlėmis būdai yra pavojingi aplinkai ir sveikatai: skleidžia/ sudaro toksines medžiagas, išmeta CO2, kenkia ekosistemai, kaupiasi organizmuose.

ATSISAKYK IR SUMAŽINK

Kaip ES kovoja su plastiko tarša ir ką mes – vartotojai – galime padaryti?Per daugiau nei 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo 20-ia kartų: nuo 15 milijonų tonų 1964 m. iki 311 milijonų tonų 2014 m. Numatoma, jog per ateinančius 20 metų pastarasis kiekis išaugs dvigubai. Europoje kasmet sukuriama apie 25,8 milijonai plastikinių šiukšlių ir tik 30 proc. jų yra surenkama ar išrūšiuojama. Visas kitas plastikas kaupiasi gamtoje, nesuirdamas ir kenkdamas sveikatai. Net 85 proc. vandens telkinių taršos sudaro plastikas. Taigi, plastiko žala jau gerokai viršija naudą, kurią ši medžiaga atneša visuomenei. Dėl to ES ėmėsė veiksmų ir 2019 m. patvirtino dar 2018 m. pasiūlytą direktyvą, kovojančią su plastiko tarša.

Pilnas straipsnis->

Naftos, dujų ir chemijos industrijos teigia, jog cheminis perdirbimas galėtų būti tinkamas kovos su plastiko tarša sprendimas, kol kas neturėdami tam pakankamų įrodymų. Nepaisant to, jog plastiko repolimerizacijos galimybės nėra pakankamai ištirtos, o pasekmės nežinomos, cheminio perdirbimo terminas naudojamas žaliajam smegenų plovimui, toliau skatinant vartojimą.

Pasaulinis aljansas, siekiantis atrasti alternatyvų atliekų deginimui (ang. “Global Alliance for Incinerator Alternatives”, o trumpinys “GAIA”), paruošė techninę ataskaitą bei ją paaiškinančią santrauką apie cheminio perdirbimo technologijas, jo toksiškumą, poveikį aplinkai, esamas technines, finansines ir žiediškumo (ang. “circularity”) galimybes. O šių ataskaitų santrauką lietuvių kalba rasite čia: –>

Palyginimas: vienkartinė ir daugkartinė pakuotės, jų poveikis aplinkai. Augant populiacijai, greitėjam gyvenimo tempui bei sparčiai vystantis technologijoms, paruoštų produktų vartojimas pasidarė kaip niekad didelis. Jau dabar Europoje apie 36 proc. namų ūkio atliekų sudaro pakuotė. Kol kiekviena šalis atskirai susiduria su šiukšlių tvarkymo ir per greito resursų eikvojimo sunkumais, visame pasaulyje prarandama 80-120 milijardų dolerių dėl pakuotės, kuri galėtų būti dar kartą panaudojama arba perdirbama.

Perdirbtos medžiagos panaudojimas naujos pakuotės gamyboje bei pakuotės pernaudojimas turi žymios teigiamos įtakos aplinkai – tokią išvadą padarė 32 daikto gyvavimo ciklų tyrimų analizė. Buvo lyginamos skirtingų medžiagų daugkartinės ir vienkartinės pakuotės: –>

“Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas”, deja, yra auganti problema. Tą suprasdamos tarptautinės institucijos, tokios kaip Europos Komisija, imasi iniciatyvos surasti ir atkreipti visuomenės dėmesį į augančią problematiką.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, net apie pusės tirtų įmonių “žalieji” teiginiai neturi jokio pagrindimo. O net 42 % atvejų teiginiai buvo klaidinti arba specialiai siekė suklaidinti vartotoją. Matydami tokią situaciją, jaučiame pareigą pateikti keletą pavyzdžių “žaliojo smegenų plovimo” ir tikimės, kad tai padės ateityje jį atpažinti lengviau. Apie pavyzdžius skaitykite čia: –>