Renovuoti ne, griauti!

Pastaruoju metu nuvilnijo žinia, kad pirmasis Vilniaus dangoraižis, taip vadinamasis “pieštukas”, bus nugriautas. Tai reiškia, kad puikiai galintis funkcionuoti 16 aukštų pastatas bus sulygintas su žeme sukuriant didžiulius kiekius atliekų. Vietoje to bus statomas naujas dangoraižis su atitinkamai didžiuliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaku. Savivaldybei pateikti planai: Naujasis pastatas būtų 5 aukštaais žemesnis, tačiau[…]

Nacionalinio energetikos ir klimato srities valdymo plano apžvalga

Nacionalinis energetikos ir klimato srities valdymo planas turėtų padėti Lietuvai pasiekti “fit for 55” tikslus 2030 m. ir galiausiai klimato neutralumą 2050 m. Šiuo metu vykdoma viešoji konsultacija: plačiau čia. Plane yra puikių priemonių, deja, yra ir keletas itin neefektyvių ir net žalingų. Taip pat matyti, kad dalis priemonių, kažkodėl nebuvo įtrauktos, nors galėtų labai[…]

Azoto oksidai: pavojus ir šaltiniai

Azoto dioksidas yra rausvai rudos dujos, turinčios stiprų kvapą, nors jo spalvą galima matyti tik esant didelei koncentracijai. Dažniausiai į aplinką patenka azoto oksido (NO) pavidalu, tačiau įprastomis atmosferos sąlygomis išskirtas NO savaime oksiduojasi iki NO2, kuris yra kenksmingas sveikatai. Padidinta azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms[…]

Išmokų dydžių matematika

Lietuvos ūkininkai ir įvairaus plauko populistai nuolat sako, kad vietos ūkininkų gaunamos išmokos hektaro dydžiui yra daug mažesnės už išmokas, kurias gauna ūkininkai kitose šalyse. Taip, tai yra tiesa. Bet kodėl? Atsakymas yra labai paprastas ir jį gerai iliustruoja žemėlapis iš Europos parlamento palyginamosios studijos dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo šalyse narėse (plačiau čia):[…]