Produktų dizaineriai turi esminį vaidmenį žiedinėje ekonomikoje. Produktų patvarumas, galimybė juos taisyti, perdirbti, panaudoti pakartotinai juos ir jų komponentus bei medžiagas labai priklauso nuo pradinio dizaino. Europos Komisija 2017 m. komunikate pabrėžė, kad ekodizainas yra labai svarbus Žiedinės ekonomikos veiksmų plane. Ekodizainas tradiciškai koncentravosi ties produktų energetiniu efektyvumu, bet, mūsų nuomone, reikėtų šios srities išplėtimo, kad ji apimtų tokias žiedinės ekonomikos dalis kaip pataisomumas, patvarumas, atnaujinamumas, perdirbamumas ir kt.
Egzistuoja didelis poreikis žiedinių produktų dizaino apibrėžimui, išskiriant kurios savybės yra pačios svarbiausios. Jos gali skirtis priklausomai nuo produkto. Maria D. Bovea ir Victoria Perez-Belis studija ‘Identifying design guidelines to meet the circular economy principles: A case study on electric and electronic equipment’ būtent tą ir bando padaryti.
Autorės paruošė metodą, kuris suteikia dizaineriams 33 galimas žiedinės ekonomikos dizaino gaires. Jos buvo identifikuotos analizuojant egzistuojančius ekodizaino principus ir suskirstytos į 5 grupes:
- Gyvavimo laiko išplėtimas. Ilgesnis produktų naudojimas ir patvarumas per tinkamumą adaptacijai, atnaujinamumą ir ‘amžinumą’. Šios gairės gali būti įgyvendintos naudojant modulinį dizainą ir standartizuotus komponentus.
- Išardomumas. Ši savybė susijusi su produkto dalių jungtimis ir galimybėmis jas pasiekti.
- Pakartotinis produktų panaudojimas. Šios gairės skatina lengvą produkto ir produkto dalių aptarnavimą bei valymą.
- Pakartotinis produktų komponentų panaudojimas. Gairės pataria dizaino savybes, tokias kaip standartizuotos dalys ir minimalios variacijos tarp produktų dizaino.
- Medžiagų perdirbamumas. Produktų savybės, leidžiančios lengvai identifikuoti, atskirti ir perdirbti medžiagas, vengiant kompleksinių medžiagų mišinių.
Kad dizaineriams būtų lengviau apsispręsti kokias savybes suteikti produktui, metodologija įvertina kiekvieną gairę (nuo 1 iki 9) pagal savybių aktualumą ir poveikį produkto žiediškumui. ‘Aktualumas’ įvertinamas naudojant punktų sąrašą: pvz., savybės patenkančios į produkto gyvavimo laiko pratęsimą yra svarbesnės, jeigu produkto gyvavimo laikas labai trumpas. ‘Poveikis’ įvertinamas pagal tai ant kiek produktas jau dabar atitinka žiediško dizaino kriterijus – didesnis įvertinimas suteikiamas jeigu dabartinis atitinkamumas žemas. Dizaineriai yra skatinami koncentruotis ties produktų savybėmis gairėmis, kurios turi didžiausią aktualumą ir poveikį.
Metodologijos iliustracijai tyrėjai pritaikė jas mažiems buitiniams prietaisams. Jie išardė ir išanalizavo 127 skirtingus prietaisus, surinktus kaip elektros ir elektronikos atliekos Ispanijoje.
Remiantis gautais rezultatais yra reikšmingas poreikis skubiai integruoti žiedinės ekonomikos dizaino gaires prailginant produktų ilgaamžiškumą. Ši rekomendacija ypač aktuali siurbliams, rankiniams maišytuvams, lygintuvams ir kavos aparatams. Atvirkščiai šildytuvai, sulčiaspaudės ir gruzdintuvės jau dabar pritaiko ilgaamžiškumo savybes. Taip pat yra poreikis integruoti produktų komponentų pakartotinio panaudojimo gaires į rankinius maišytuvus ir lygintuvus bei produktų pakartotinį panaudojimą maišytuvams ir gruzdintuvėms.
Autoriai siūlo taikyti jų žiedinės ekonomikos produktų dizaino metodologiją ir kitoms produktų grupėms, siekiant ją patobulinti.