Didesnė gamintojo atsakomybė Prancūzijoje

Didesnė gamintojo atsakomybė (DGA) yra vienas iš rinkos instrumentų, kuris padeda įgyvendinti “teršėjas moka” principą. ES šalys narės gali nusistatyti DGA priemones reikalaujančias produktų gamintojus finansiškai ir/arba per organizacijas užtikrinti jų produktų tvarkymą atliekų fazėje (įtraukiant atskirą surinkimą, rūšiavimą ir sutvarkymą). Į didesnę gamintojo atsakomybę taip pat gali būti įtraukas ir reikalavimas prisidėti prie atliekų[…]

Kaip pakeisti žaliųjų viešųjų pirkimų situaciją?

Kiek anksčiau šiais metais Verslo Žinios rašė, kad, remiantis Viešųjų pirkimų tarybos ataskaita, viešieji žalieji pirkimai 2019 metais tur4jo sudaryti bent pusę pirkimų (skaičiuojant pagal skaičių ir vertę), tačiau tesiekė 7.2% jų vertės ir 5.8% skaičiaus. Situacija TRAGIŠKA! Bet ar yra tam sprendimas? Europos Sąjungos lygmeniu, žalieji viešiej pirkimai išlieka kaip neįpareigojantis instrumentas siekti žiedinės[…]

Pozicija dėl intensyviosios gyvūlininkystės Lietuvoje

VšĮ “Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius 2020-10-20 dalyvauja Tarptautinių jaunimo debatų alumnų asociacijos organizuojamuose debatuose „Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausta intensyvi gyvulininkystė?“. Pozicija: intensyvi gyvulininkystė neturėtų būti draudžiama tuo pačiu ir neturėtų būti skatinama, nes: Remiantis Mackinsey and Company duomenimis, Žemės ūkis prisideda prie maždaug 27 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų! Lietuvoje situacija kiek[…]

Kai vyriausybė pasitiki savivalda

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį: Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savo ruoštu, Savivaldybės nustato atliekų turėtojams mokesčius pagal principą “teršėjas moka” ir taip[…]

Kaip žalieji pirkimai keičia ūkininkavimą

ES politikos formuotojai pastaruoju metu vis dažniau šalims narėms siūlo skatinti ekologinį ūkininkavimą, kuris padėtų sumažinti dėl intensyvaus žemės ūkio atsiradusį biologinės įvairovės praradimą. 2006 m. Švedijos vyriausybė pradėjo naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) siekdama šalyje paskatinti vietos ūkininkus pereiti į ekologinį ūkininkavimą. Hanna Lindstrom, Sofia Lundberg ir Per Olov Marklund studija “How Green Public[…]