Net 34 % ES žemės ūkio paskirties žemės sudaro daugiametės pievos. Šios buveinės atlieka dvejopą vaidmenį – palaiko biologinę įvairovę ir atlieka žemės ūkio funkcijas, pvz., ganyklų ir šieno gamybos. Jų vaidmuo išlaikant laukinius apdulkintojus, pavyzdžiui, bites ir drugelius, taip pat naudingas žemės ūkiui, nes nuo jų priklauso pasėlių, ypač vaisių, apdulkinimas. Tačiau 2020 m.[…]
Žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo tenkinant pasaulinius maisto poreikius ir palaikant socialinį ir ekonominį stabilumą. Tačiau kai kurios žemės ūkio veiklos rūšys gali neigiamai paveikti aplinkosaugos problemas, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, maistinių medžiagų nuostolius ir biologinės įvairovės mažėjimą, daryti poveikį klimato kaitai, vandens kokybei ir kiekybei bei ekosistemų funkcionavimui. Reaguodama į tai, Europos[…]
Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 % viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 % Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 % Lietuvos N2O išmetimų)[…]
Lietuvoje žemės ūkis yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukialinčių dujų (ŠESD) šaltinių ir sudaro apie 23 % viso šalies ŠESD (tik energetikos sektorius turi didesnius ŠESD išmetimus). Blogiausia, kad tie rodikliai per pastaruosius kelis metus net augo. Žemės ūkio ŠESD būtų galima išskirstyti į kelias pagrindines dalis – virškinimo fermentaciją ir tiesioginį dirvožemio naudojimą[…]
Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, rugsėjo pradžioje, strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities ūkininkų sąjungos, pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys pasiekė reikšmingą sutarimą. Tai yra aiški žinia ES sprendimų priėmėjams, kad įprastinė veikla – ne išeitis iš dabartinės klimato ir biologinės įvairovės krizių. Nepaisant to, kad dialogo dalyvių pozijos buvo labai skirtingos,[…]