Prieš kelis mėnesius Danijos technikos universiteto (DTU) atlikta studija (čia) pabando atsakyti kas turėtų būti tvarioje ir klimatui draugiškoje dietoje. Mėsai vietos joje yra tik 255 gramai per savaitę. Ir tai taikoma tik paukštienai ir kiaulienai. Net ir saikingas jautienos vartojimas prisideda prie planetos ribų viršijimo. DTU mokslininkų pirmasis tikslas buvo ištirti, ar įmanoma patenkinti[…]
Aplinkos apsaugos agentūra prieš kelias savaites paleido naują įrankį – paviršinių vandens telkinių būklės ir rizikos veiksnių žemėlapį (čia). Duomenys šiame žemėlapyje pateikiami pagal daugiau kaip penkiolika skirtingų rodiklių. Skelbiami duomenys apie paviršinių vandens telkinių monitoringo vietas, upių, ežerų ir tvenkinių ekologinę ir cheminę būklę, vandens telkinius, kur yra rizika, kad bus nepasiekti vandensaugos tikslai,[…]
Vis daugiau teisminių bylų visoje ES rodo, kad ES bendroji žemės ūkio politika nesugeba pasiekti savo aplinkosaugos tikslų, nes toliau skatina tolesnę ES žemės ūkio sistemos industrializaciją ir intensyvinimą, ko pasekoje kenkia žmonių sveikatai, nyksta gamta ir gilėja klimato krizė.ES teismų sprendimai vis aiškiau rodo, kad dėl dabartinės intensyvios žemės ūkio praktikos vyriausybės pažeidžia įstatymus.[…]
2020 m. ūkiuose sunaudojama energija sudarė 1,03 Gt CO2 ekv. arba 2 % viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. Šį išmetamą ŠESD kiekį lemia iškastinio kuro naudojimas įvairiems tikslams, įskaitant transportą ir įrangą, drėkinimo sistemas, elektros energiją, naudojamą apšvietimui, šildymui ir vėsinimui. Maždaug pusę ūkiuose sunaudojamo energijos kiekio sudaro elektros energija (0,46 Gt CO2 ekv. per[…]
Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 % viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 % Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 % Lietuvos N2O išmetimų)[…]