Atliekų deginimas yra netvari veikla, kuri tiesiogiai prieštarauja žiedinei ekonomikai. Taip pat deginant atliekas susidaro didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir toksinių medžiagų, tokių kaip dioksinai ir furanai, kurios gali padaryti didžiulį neigiamą poveikį sveikatai.
Prieš beveik 4 metus Europos Sąjungoje buvo priimti nauji atliekų deginimo įrenginių išmetimų stebėjimo ir efektyvumo standartai, kurie padėtų sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai. Visoje ES yra daugiau nei 500 tokių įrenginių prisidedančių prie maždaug 30 % atliekų sudeginimo. Lietuvoje yra 3 komunalinių ir 1 pavojingų atliekų deginimo įrenginiai. Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai reikšmingai prisideda prie mažėjančio atliekų perdirbimo:
Pagrindiniai pakeitimai, kurie buvo paskelbti naujame Geriausių Prieinamų Gamybos Būdų (GPGB) referenciniame dokumente atliekų deginimo jėgainėms (čia), susiję su išmetimais į orą:
- nuolatinis amoniako ir gyvsidabrio stebėjimas;
- ilgalaikis chloro dioksinų ir furanų (PCDD/F) + PCB stebėjimas;
- trumpalaikis bromo dioksinų ir furanų (PBDD/F) stebėjimas;
- trumpalaikis benzo[a]pyreno stebėjimas.
Reikalaujami stebėjimų rodikliai:
Naujausi GPGB įsigalioja jau 2023 metų gruodį. Iš Lietuvoje veikiančių atliekų deginimo jėgainių tik Vilniaus kogeneracinė jėgainė pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK – čia). Likusios atliekų deginimo jėgainės bandė išsisukti nuo atsakomybės dėl ko jų TIPK :
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos apsaugos agentūrą stabdyti TIPK leidimus ir atliekų deginimo veiklą, jeigu atliekų deginimo jėgainės nepakeis veiklos pagal GPGB.