Tvaraus ūkininkavimo praktikos

Žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo tenkinant pasaulinius maisto poreikius ir palaikant socialinį ir ekonominį stabilumą. Tačiau kai kurios žemės ūkio veiklos rūšys gali neigiamai paveikti aplinkosaugos problemas, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, maistinių medžiagų nuostolius ir biologinės įvairovės mažėjimą, daryti poveikį klimato kaitai, vandens kokybei ir kiekybei bei ekosistemų funkcionavimui. Reaguodama į tai, Europos[…]

PFAS atliekų deginimo įrenginiuose

Atliekų tvarkymo srityje PFAS (per- ir polifluoralkilinės) medžiagos kelia daugybę klausimų ir iššūkių. PFAS dar vadinama „amžinaisiais chemikalais“ pateko į beveik kiekvieną gyvenimo sritį – nuo neperšlampamų striukių iki picų dėžučių. Šiuo metu pažangiose valstybėse dėl jų diskutuojama ir atliekų deginimo įrenginiuose. Kas yra PFAS? PFAS – tai sintetinių cheminių medžiagų grupė, kuri naudojama nuo[…]

Naikinami tvaraus ūkininkavimo standartai

McKinsey & Company 2024 m. pabaigoje paviešino ūkininkų apklausas (čia). Panaši apklausa buvo vykdyta in 2022 m., tad dalis rezultatų yra palyginami. Esminiai momentai: Daugybėje kitų studijų įvardijama, kad labiausiai dėl klimato kaitos nukentės būtent žemės ūkis. Deja, žemės ūkio atstovai priešinasi bet kokioms pastangoms mažinti neigiamą poveikį klimatui. Europoje ūkininkaai yra uždariausi inovacijoms ir[…]

Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. aplinkos apžvalga

2025 m. sausį Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) išplatino 2023 m. aplinkos apžvalgą (pažiūrėti galima čia). Esminiai momentai: Itin keista, kad nėra įtraukti 2023 m. ŠESD duomenys, kuomet preliminari ataskaita jau yra prieinama (čia). 2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 6 proc. mažiau ŠESD (neįskaitant ŽNŽNKM sektoriaus) nei 2021 m., tačiau šis sumažėjimas labiausiai remiasi tuo,[…]

Teisminiai ginčai žemės ūkio srityje

Vis daugiau teisminių bylų visoje ES rodo, kad ES bendroji žemės ūkio politika nesugeba pasiekti savo aplinkosaugos tikslų, nes toliau skatina tolesnę ES žemės ūkio sistemos industrializaciją ir intensyvinimą, ko pasekoje kenkia žmonių sveikatai, nyksta gamta ir gilėja klimato krizė.ES teismų sprendimai vis aiškiau rodo, kad dėl dabartinės intensyvios žemės ūkio praktikos vyriausybės pažeidžia įstatymus.[…]