Pagal T&E užsakytą ataskaitą “CrOP30: Why burning food for land-hungry biofuels is fuelling the climate crisis” (čia). Kodėl biodegalai yra žalingi? Pasėlių ir dirbamos žemės naudojimas biodegalų žaliavoms gaminti paskatino žemės ūkio plėtrą į anksčiau nedirbtas teritorijas, o tai lėmė miškų kirtimą, buveinių praradimą ir didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą dėl prarastos augmenijos ir[…]
Pastarąją savaitę pasirodė pranešimų, kad Suomijos naftos korporacijos “Neste” į Lietuvos rinką tiekiami “Neste MY Renewable Diesel” degalai yra “pagaminti iš 100 proc. tvarių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų”. Daliai Lietuvos vartotojų tokie teiginiai pasirodė kaip įtikinantys, nes juk perka kurą, kuris neprisideda prie klimato kaitos. Deja, tai[…]
Pašarinio palmių aliejaus (PFAD) naudojimas Lietuvoje pastoviai auga. Per pastaruosius 3 metus jo naudojimas išaugo beveik 10 kartų: Tai reiškia, kad Lietuvos degalų vartotojai yra privesti prisidėti prie atogrąžų miškų kirtimo, biologinės įvairovės naikinimo ir orangutanų mirčių. Plačiau apie palmių aliejaus ir PFAD neigiamą poveikį čia. Akivaizdu, kad tiek palmių aliejus tiek pašarinis palmių aliejus (PFAD)[…]
Europos Parlamentas (2022-07-07 balsavimu) siūlo stabdyti netvarių biodegalų tokių kaip tarpinių pasėlių derlių bei pašarinio palmių aliejaus (PFAD) naudojimą Europos aviacijoje neduodamas jiems galimybės būti užskaitytiems kaip atsinaujinantiems. Taip pat siekiama reikšmingai padidinti atsinaujinančių aviacinių degalų naudojimą, pradedant 2 % 2025 m. ir pasiekiant net 85 % 2050 m., iš kurių sintetiniai degalai sudarytų 50[…]
Profesorius Egidijus Rimkus pasakoja apie miškų naikinimą (deforestaciją) ir kodėl ji vyksta. Ištrauka iš dokumentinių filmų apie klimato kaitą www.klimatomokykla.lt