Europos (ir ypatingai Lietuvos) elektros energijos struktūra tampa vis švaresnė, o kartu su ja didėja elektromobilių pranašumas klimato atžvilgiu. Remiantis naujausiais ICCT (International Council on Clean Transportation) tyrimais (čia), šiandien parduodami grynieji elektromobiliai per visą savo gyvavimo ciklą išmeta 73 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei benzininiai automobiliai, netgi atsižvelgiant į gamybos procesą. Tai[…]
Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030 m. atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumai sieks apie 7 GWp. Iš jų planuojama, kad maždaug 3.6 GWp sudarys antžeminės vėjo jėgainės, o 1.4 GWp jūrinės. Vėjas – pagrindinis atsinaujinančios elektros šaltinis ir turėtų reikšmingai prisidėti prie elektros tinklų dekarbonizacijos. Bet ar tokia energetika yra tvari? Dirva Preliminariai antžeminė vėjo energetika turi[…]
Susirūpinimas aplinka ir planetos ateitimi yra augantis. Remiantis 2021 m. vasara paskelbta Eurobarometro apklausa, net daugiau nei 7 iš 10 (72 %) Lietuvių mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema. Taip pat net 13 % mano, kad klimato kaita yra opiausia pasaulinė problema, nepaisant to, kad Lietuva kaip ir kitos šalys vis dar yra[…]
Ne vienam aplinkosaugos specialistui, susiduriančiam su maisto atliekų tvarkymo pasirinkimais, kyla klausimas – kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsisikiria kompostavimo metu? Vienas iš būtų tą atsakyti – naudoti būvio ciklo analizę (liet. BCV, angl. LCA arba life cycle analysis). BCV yra plačiai paplitęs įrankis įvertinantis produkto visą poveikį aplinkai nuo pradžios iki pabaigos. Apskaičiuojant dažniausiai[…]