Tvaraus ūkininkavimo praktikos

Žemės ūkiui tenka pagrindinis vaidmuo tenkinant pasaulinius maisto poreikius ir palaikant socialinį ir ekonominį stabilumą. Tačiau kai kurios žemės ūkio veiklos rūšys gali neigiamai paveikti aplinkosaugos problemas, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, maistinių medžiagų nuostolius ir biologinės įvairovės mažėjimą, daryti poveikį klimato kaitai, vandens kokybei ir kiekybei bei ekosistemų funkcionavimui. Reaguodama į tai, Europos[…]

Naikinami tvaraus ūkininkavimo standartai

McKinsey & Company 2024 m. pabaigoje paviešino ūkininkų apklausas (čia). Panaši apklausa buvo vykdyta in 2022 m., tad dalis rezultatų yra palyginami. Esminiai momentai: Daugybėje kitų studijų įvardijama, kad labiausiai dėl klimato kaitos nukentės būtent žemės ūkis. Deja, žemės ūkio atstovai priešinasi bet kokioms pastangoms mažinti neigiamą poveikį klimatui. Europoje ūkininkaai yra uždariausi inovacijoms ir[…]

Atsisveikinimas su plūgais

Plūgas tūkstantmečius buvo naudojamas kaip pagrindinis žemės ūkio įrankis, turėjęs lemiamą reikšmę civilizacijų plėtrai. Dirbant su plūgu galima efektyviau įdirbti dirvą, todėl žmonės galėjo pereiti nuo smulkaus natūrinio ūkininkavimo prie stambios žemės ūkio produkcijos, o tai paskatino gyvenviečių ir miestų centrų augimą. Ši tūkstantmečio ilgumo draugystė gali jau neužilgo baigtis. Tai yra todėl, kad žemės[…]

Kaip geriausiai atkurti suartas pievas?

Prieš naujus metus maždaug 30 tūkstančių ūkininkų gavo pranešimus, kad jiems reikės atkurti dalį suartų daugiamečių pievų t.y. pievų, kurias gaudami tiesiogines išmokas, įsipareigojo išsaugoti ir prižiūrėti. Visa tai dėl to, kad lyginant su referenciniais 2015 metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo labiau nei leidžiama, taip sukuriant[…]

Grūdai – eksportui, tarša – Lietuvai

Mažai kas žino, kad Lietuva, nepaisant nedidelio ploto, yra nemažas žaidėjas grūdų eksporto rinkose. Deja, blogai sudėliotos išmokos, skatina netvarią žemdirbystę ir milžinišką taršą. Ar toliau leisime skurdinti Lietuvos dirvožemį, teršime nitratais vandens telkinius ir prisidėsime prie klimato kaitos? Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje auginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln.[…]