Alytus kelyje į ZERO WASTE miestus

Alytus oficialiai pateikė paraišką tapti „Zero Waste“ kandidatu į miestą pagal „Mission Zero Academy“ (MiZA) sertifikatą ir tapo pirmuoju Lietuvos miestu, žengusiu šį žingsnį. Šis žingsnis rodo Alytaus įsipareigojimą remti ambicingą Lietuvos tikslą iki 2035 m. pereiti prie žiedinės ekonomikos. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia: „Alytus jau yra tarp lyderių aplinkos apsaugos srityje; tačiau[…]

Vokietijos ekodizaino pažibos 2025

Vokietijos ekologinio projektavimo apdovanojimu pagerbiami Vokietijos ir Europos dizaineriai, įmonės ir studentai, kurie savo darbais svariai prisideda prie tvarios ekonomikos ir visuomenės transformacijos. Apdovanojimą nuo 2012 m. kasmet skiria Federalinė aplinkos ministerija ir Vokietijos aplinkos agentūra, bendradarbiaudamos su Tarptautiniu dizaino centru Berlyne. Visas sąrašas nominantų – čia. VšĮ “Žiedinė ekonomika” išskiria šias ekodizaino pažibas: JAUNASIS[…]

Nauja vyriausybės programa – regresuoja

2024 metų gruodį buvo pristatyta vyriausybės programa. Atidžiai perskaityta ir įverinta (čia). Atsistatydinus susikompromitavusiam premjerui Gintautui Paluckui, buvo suformuota nauja dauguma bei pristatyta nauja vyriausybės programa (čia). Programa išliko panaši, tačiau aplinkosaugos ir vartotojų teisių srityje yra matoma regresija, nebeliko tokių punktų ar jų dalių: 63. Toliau stiprindami biotechnologijų kompetencijų bazę, įgyvendinsime ambicingą ir su[…]

Prekybos tinklų maisto švaistymo mažinimo planai

Maisto švaistymas yra didžiulė ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė problema. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje, įvairiose maisto vertės kūrimo grandinėse, iššvaistoma daugiau nei 400 000 tonų maisto. Siekiant sumažinti maisto švaistymą prekybos centruose, Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metais priėmė LR atliekų tvarkymo įstatymo (čia) pakeitimus, kuriais mažmėninės prekybos įmonės yra įpareigojamos skelbi maisto atliekų prevencijos planus: 34^41[…]

Buteliai į tekstilę – apgaulingas sprendimas

Mados pramonė ir joje vyraujantis greitosios mados verslo modelis labai priklauso nuo pigių sintetinių pluoštų, kurie gaminami iš iškastinio kuro, pavyzdžiui, naftos ir dujų, naudojimo. Nuo 2000-ųjų pradžios mados produkcija padvigubėjo, kaip ir poliesterio naudojimas, kuris dabar randamas daugiau nei pusėje visų tekstilės gaminių. Dalis tetkstilės gamybos įmonių, norėdamos pasirodyti žalesnės, pradėjo naudoti poliesterį pagamintą[…]