PFAS atliekų deginimo įrenginiuose

Atliekų tvarkymo srityje PFAS (per- ir polifluoralkilinės) medžiagos kelia daugybę klausimų ir iššūkių. PFAS dar vadinama „amžinaisiais chemikalais“ pateko į beveik kiekvieną gyvenimo sritį – nuo neperšlampamų striukių iki picų dėžučių. Šiuo metu pažangiose valstybėse dėl jų diskutuojama ir atliekų deginimo įrenginiuose. Kas yra PFAS? PFAS – tai sintetinių cheminių medžiagų grupė, kuri naudojama nuo[…]

Gaminantys vartotojai Latvijoje

Latvijoje nuo 2024 m. gegužės buvo įvestas grynasis atsiskaitymas (ang. net billing) gamiančių vartotojų skaičius drastiškai sumažėjo (plačiau čia): VšĮ “Žiedinė ekonomika” rekomenduoja, kad siekiant Lietuvoje turėti 300 000 gaminančių vartotojų 2030 m. (kaip yra numatyta nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje) būtina išlaikyti abipusę apskaitą (ang. net metering).

Naikinami tvaraus ūkininkavimo standartai

McKinsey & Company 2024 m. pabaigoje paviešino ūkininkų apklausas (čia). Panaši apklausa buvo vykdyta in 2022 m., tad dalis rezultatų yra palyginami. Esminiai momentai: Daugybėje kitų studijų įvardijama, kad labiausiai dėl klimato kaitos nukentės būtent žemės ūkis. Deja, žemės ūkio atstovai priešinasi bet kokioms pastangoms mažinti neigiamą poveikį klimatui. Europoje ūkininkaai yra uždariausi inovacijoms ir[…]

Laikas įteisinti elektros energijos dalijimąsi

Dalijimasis elektros energija suteiktų naujų galimybių tiek vartotojams, tiek gaminantiems vartotojams, taip pat paskatintų atsinaujinančių energijos bendrijų vystymąsi. Visų pirma, kas tas dalijimasis elektros energija? Tai procesas, kurio metu gaminantis vartotojas už dyką arba už kažkokį mokestį perleidžia savo pagamintą elektros energiją. Augant gaminančių vartotojų skaičiui, kurių jau daugiau nei 125 tūkstančiai, vis labiau didėja[…]

Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. aplinkos apžvalga

2025 m. sausį Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) išplatino 2023 m. aplinkos apžvalgą (pažiūrėti galima čia). Esminiai momentai: Itin keista, kad nėra įtraukti 2023 m. ŠESD duomenys, kuomet preliminari ataskaita jau yra prieinama (čia). 2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 6 proc. mažiau ŠESD (neįskaitant ŽNŽNKM sektoriaus) nei 2021 m., tačiau šis sumažėjimas labiausiai remiasi tuo,[…]