Ateities miestas – po COVID-19 pandemijos

Cyclists in Rome, Italy. © Lorenzo Moscia / Greenpeace

Nemažai žmonių pandemija leido atsikvėpti ir prisiminti lėtesnį gyvenimo tempą bei savo pomėgius. Daug metų mes buvome apgaunami marketingo, jog daiktų pirkimas ir vartojimas padarys mus laimingus ir galbūt nebematome to, jog mūsų pagrindinių poreikių – žmogiškojo kontakto, maisto, saugumo ir judėjimo – patenkinimas yra tai, kas galėtų suteikti pilnatvės jausmą.

Šių poreikių patenkinimas yra įtrauktas į Amsterdamo atsigavimo po COVID-19 planą. Jis pagrįstas Spurgos ekonomikos modeliu (Doughnut economic framework), kur svarbiausia yra patenkinti žmogaus pagrindinius poreikius, nekeliant grėsmės eko sistemai. Ir kiti miestai siekia panašaus atsigavimo po pandemijos principo, kad būtų išvengta CO2 lygio kilimo, kuris sustiprintų klimato krizę.

Milanas paskelbė, jog 35 km gatvių pavers keliais dviratininkams ir pėstiesiems ir ribos greitį iki 30 km/ val. Paryžius pareiškė, jog pristatys 650 km juostų dviratininkams, atimant vietą iš mašinų. Bogota atidarė 76 km laikinų dviračių kelių, stengdamasi mažinti viruso sklidimą.

Fritaunas (Siera Leonė) skatina vietinę maisto gamybą, o Montrealis atidarė viešuosius daržus, kad skatintų sodininkystę. Jie sieks padidinti derlių 35 proc. bei atidaryti naujus sodus.

Pasigas ir Velenzuela Filipinuose paleido triračius bei autobusiukus, kurie padėtų išvežioti maistą, taip paremiant ir vietinius tiekėjus. Marika (Brazilijoje) daugiau nei padvigubino esamas bazines pajamas, kad padėtų sunkiai gyvenantiems pandemijos metu. Barselona leido 12 tūkst. nuomininkų (kurie gyvena savivaldybių tvarkomose patalpose) nemokėti nuomos tris mėnesius.

Tai koks galėtų būti ateities miestas? Jame laisvai važinėtų dviračiai, judėtų pėstieji, žaistų vaikai; ir būtų mažai ar nebūtų mašinų, o susisiekti padėtų ir efektyvus viešasis transportas. Jame būtų daržų ir sodų parkuose, balkonuose ir ant stogų, o maistas būtų naudojamas tiek sau, tiek tiekiamas viešam maitinimui. Jame būtų mažiau prekybos centrų, reklamų, daugiau parkų ir žaidimo aikštelių. Visi turėtų maisto, vandens, namus ir galėtų saugiai judėti.

Originalus straipsnis: https://www.greenpeace.org/international/story/43341/city-post-covid-future-doughnut-economics-consumersism/?fbclid=IwAR1u00P8PdTWGnn7jsztniN3FJZmbRnu0jSYPzKbcY66bCvj1yVcYwm0a9U