2017 Europos Semestras: Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai

Europos Komisija įvertino Lietuvos struktūrines reformas, prevenciją ir makroekonominių disbalansų korekciją ir rezultatus pagal Reguliaciją No. 1176/2011.

Studijoje buvo skiriama dėmesio aplinkosaugai – akcentuota, kad santykinai žemi aplinkosaugos mokesčiai: 1,7 % BVP, kuomet ES vidurkis yra 2,5 % BVP, ir pažerta kritika, kad žemas sąvartyno mokestis, ir lėtas jo didėjimo tempas, ir Lietuva išlieka viena iš nedaugelio valstybių, kurioje nėra jokio pavidalo automobilių apmokestinimo ar kelių mokesčio už asmeninius lengvuosius automobilius. Plačiau žvelgiant į aplinkosauginius mokesčius tai:

“Iš taršos ir išteklių apmokestinimo gaunama labai nedaug pajamų, o tokio apmokestinimo nauda visuomenei ir aplinkai yra nedidelė. Didžiausia dalis pajamų iš apmokestinimo, susijusio su aplinkosauga, gaunama per energijos mokesčius. Pajamos iš taršos ir išteklių mokesčių, taip pat transporto mokesčių, išskyrus kuro mokesčius, sudaro tik maždaug 3 % visų pajamų iš aplinkosaugos mokesčių. Lietuvos transporto mokesčiai ne tik yra vieni mažiausių ES, jais taip pat neatsižvelgiama į transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą (Europos Komisija, 2014a; Europos Komisija, 2014b). Todėl naujai Lietuvoje registruotų automobilių išmetamų teršalų kiekis gerokai viršija ES vidurkį(44) (Europos Komisija, 2014c; Europos aplinkos agentūra, 2014). Bendras netiesioginis energijos mokesčių tarifas yra vienas mažiausių 28 ES valstybėse narėse (Eurostatas, 2014).”

Įvertinime taip pat išskirtas atliekų tvarkymo sektorius:

“Vis dar aktualus uždavinys Lietuvai – efektyvus atliekų tvarkymas ir su ES direktyvomis dėl atliekų susijusių įsipareigojimų vykdymas. 2015 m. vienam gyventojui per metus teko 448 kg komunalinių atliekų – tai yra kiek mažiau nei ES vidurkis ir 16 % daugiau nei prieš dešimtmetį. Nors Lietuva sąvartynuose šalina daug mažiau atliekų nei prieš šešerius metus(45), ji vis dar labai viršija 26 % ES vidurkį ir šalinimas sąvartynuose tebėra pagrindinė atliekų tvarkymo priemonė Lietuvoje. Tuo pačiu metu perdirbimas nuo 2009 m. padidėjo tik šiek tiek ir labai atsilieka nuo Lietuvos tikslo pagal strategiją „Europa 2020“(46). 2016 m. Lietuva įvedė užstato už plastikinius butelius ir skardines sistemą. Tikimasi, kad tai tam tikru mastu padidins perdirbimo dalį. Be to, Lietuva planuoja pastatyti dvi naujas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune, kurių bendras atliekų deginimo pajėgumas siektų 360 000 tonų per metus. Vis dėlto pastačius antrąją jėgainę veikiausiai susidarytų perteklinis atliekų deginimo pajėgumas. Perteklinis deginimo pajėgumas veikiausiai dar labiau trukdytų Lietuvai siekti savo 50 % perdirbimo tikslo. 2016 m. įvestas sąvartynų mokestis. Nors pradinis mokestis nedidelis, iki 2020 m. jis smarkiai padidės(47). Sąvartynų mokestis galėtų paskatinti efektyviau naudoti išteklius tvarkant atliekas ir atliekas šalinti ne sąvartynuose.”

Leave a Reply