Zero Waste miestai Europoje

Vienas iš darbų programos punktų yra “Parengti ir įgyvendinti perėjimo prie beatliekio ir neutralaus poveikio klimatui miesto, atrinkto bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociaciją, bandomąjį projektą”. Iš tiesų, surasti pavyzdį neutralaus poveikio klimatui miestą yra be galo sunku. Arčiausiai prie to tikriausiai priartėja Kopenhaga, kuri nuosekliai jau pastaruosius 20 metų dirba, kad 2025 m. taptų tokiu klimatui[…]

Savivaldos pakuotės mokestis sprendžiantis vienkartinės pakuotės problematiką

Pasaulis ir Lietuva springsta nuo vienkartinių pakuočių. Jau dabar apie 50% popieriaus, 40% plastiko ir 30% stiklo yra sunaudojama vienkartinėms pakuotėms. Deja, didžioji dalis iš jų ne tik yra neperdirbamos (geriausiu atveju sudeginamos su dideliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu – CO2 pėdsaku arba pašalinamos sąvartyne), bet dažnai atsiduria trečiosiose valstybėse, tokiose kaip Malaizija. Jau[…]

Pasaulinės pakuočių tvarumo tendencijos

Per pastaruosius kelerius metus pakuočių sektorius visame pasaulyje pradėjo reikšmingai keistis. Mažai įmonių nori būti asocijuojamos su didžiuliais plastiko kiekiais vandenynuose ar tuo, kad jų pakuotės yra tinkamos tik šalinimui sąvartyne ar deginimui. Su tuo nebesitaiksto ir vartotojai, reikalaujantys pokyčių. Vartotojams rūpi tvarumas, bet jiems reikia daugiau informacijos. Vartotojai yra pasirengę sumokėti daugiau už tvarią[…]

Kokie bus ateities žalieji viešieji pirkimai?

Viešieji pirkimai kasmet sudaro milijardus eurus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jau kuris laikas, kai kurios ES šalys sugeba įgyvendinti savo eko-inovacijų programas bei pradėti ekonomikos transformaciją pasitelkdamos viešuosius pirkimus. Ir ne bet kokius viešuosius pirkimus, o žaliuosius viešuosius pirkimus! Viešųjų pirkimų žalinimas buvo numatytas Vyriausybės programoje ir pamažu įgauna formą. Balandžio 1-mą[…]