Jei įmonės neužsiimtų žaliuoju smegenų plovimu – palaikytų pažangų reguliavimą

Terminas žaliasis smegenų plovimas (ang. greenwashing) naudojamas JAV dar nuo 9 dešimtmečio apibūdinti įmones, teigiančias, kad jos pačios ar jų produktai yra draugiški aplinkai, bet iš tiesų negalinčias to pagrįsti faktais. Pavyzdys Lietuvoje: naftos kompanija Neste skelbianti, kad valo Baltijos pajūrį, tačiau labai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos parduodama naftos produktus. Vienas iš garsesnių praeities[…]

Apsilankymas Contarina

Veneto yra vienas iš 20 Italijos regionų. Tai regionas, kuriame gyvena šiek tiek mažiau nei 5 mln. gyventojų, lenkia likusias Italijos dalis ir bet kurią kitą ES šalį, nes jame atskirai surenkama apie 70 proc. komunalinių atliekų. Jame išsiskiria Trevizo provincija, kurioje už atliekų tvarkymą atsakinga savivaldybių įmonė Contarina. Čia ji aptarnauja 554 000 gyventojų[…]

Biodegalai ar elektrifikacija?

Siekiant išvengti pačių neigiamiausių klimato krizės padarinių – būtina keisti energijos šaltinius naudojamus transporte. Šiuo metu dominuoja iškastinis kuras kartu su įmaišytais pirmos kartos biodegalais. Paprastumo dėlei, bus analizuojamas dyzelinas ir jame maišomo biodyzelino kaina vartotojui bei alternatyvieji kaštai. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2022 metais Lietuvoje kelių transporte buvo sunaudota 1634,1 tūkstančių tonų dyzelino[…]

Kaip saulės energetika galėtų padėti užlopyti Lietuvos kelius

Kelių infrastruktūra turi daug energetinio potencialo – pakelės, triukšmo barjerai, atitvarai, traukinių bėgiai, dviračių takai ir dar daugiau – visa tai galėtų būti panaudojama saulės energetikai. Pasitelkiant kitų šalių gerąją praktiką, būtų galima išnaudoti šiuos infrastruktūros elementus ir taip prisidėti mažinant kelių infrastruktūros priežiūros išlaidas bei didinant kelininkų biudžetą. Jau įprastu vaizdu tapo saulės moduliai ant gyventojų[…]

Gyvsidabrio išmetimai iš atliekų deginimo įrenginių

Daugelis žmonių vis dar sieja gyvsidabrį su termometrais ir dauguma taip pat žino, kad jis yra toksiškas. Dėl savo toksiškumo gyvsidabris Europoje vis mažiau naudojamas gaminiuose, tačiau jo vis dar yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir ekosistemose. Gyvsidabrio natūraliai yra aplinkoje, bet paprastai jis saugiai glūdi mineralinėse medžiagose ir nekelia didesnės rizikos. Problema kyla dėl žmogaus[…]