Paskutiniais AM duomenimis Lietuvoje 2015 m. didėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Lietuvai, ratifikavusiai Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, tai turėtų būti signalas imtis priemonių. Prie tvaresnės klimato kaitos valdymo strategijos gali prisidėti ir Aplinkos ministerija tobulindama atliekų tvarkymo strategiją. 2015 m. paskelbtas Eunomia tyrimas pateikia naudingą informaciją ir rekomendacijas, kuriame nurodytos galimybės sumažinti CO2 išmetimus pasitelkiant tvaresnį atliekų tvarkymą.
Atliekų sektorus sudaro ~4 % visų emisijų. Žemiau pateikiama informacija apie įvairių sektorių tvarumą ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) atžvilgiu.
Žemiau pateikiama informacija apie tyrime įvertintas konkrečių atliekų tvarkymo būdų emisijas.
Eunomia pateikia rekomendacijas atliekų tvarkymo sektoriui, kurios padėtų mažisti ŠESD emisijas.
- Siekiant tvarios atliekų tvarkymo politikos būtina vadovautis atliekų tvarkymo hierarchija.
- Atliekų tvarkymo rodikliai turėtų pateikti informaciją ne apie tai kiek atliekų pašalinama sąvartyne, o turėtų nurodyti kiek likutinių buitinių atliekų yra sukuriama.
- Neturėtų būti vykdomi visiški atliekų šalinimo sąvartyne draudimai. Dėmesys turėtų būti sutelkiamas į priemones skatinančias/įpareigojančias atskirą atliekų surinkimą.
- Šalys narės turėtų apsvarstyti paramos mechanizmus atsinaujinančiai energetikai ir nedelsiant nutraukti bet kokias paramos formas atliekų deginimui. Tai taip pat turėtų nutraukti subsidijas, tokias kaip mokestinės lengvatos šilumai, nebent yra “balansuojantys” atliekų deginimo mokesčiai.
- Tuo pačiu metu, turėtų būti apsvarstomas finansines paramos nutraukimas šilumos tiekimui iš biomasės.
- Derėtų apsvarstyti kaip integruoti atliekas į Europos strategiją kovoje prieš klimato kaitą. Vienas iš būdų integracija į EU-ETS. Kitas – svarstyti įtraukti įpareigojimą Effort Sharing Decision, su ŠESD emisijų mažinimo tikslais.
- Trumpuoju laikotarpiu, kol dar nėra sprendimų dėl vartojimo mažinimo, būtų naudinga įtraukti rūšiavimo ŠESD poveikio įvertinimą visais atliekos gyvavimo ciklo etapais iki naujo produkto (ir emisijų sumažinimo lygį).
- Pripažinti neapibrėžtumą ŠESD emisijų skaičiavime iš AFOLU (agriculture, forestry and other land use) sektoriaus, nes įverčiai turėtų įtraukti ir biogeninį CO2 iš biomasės deginimo.
- Visi atliekų tvarkymo lyginamieji produktų gyvavimo ciklo analizės įvertinimai turėtų įtraukti CO2 emisijas iš ne iškastinių kuro šaltinių.
- Ilguoju laikotarpiu apskaita turėtų būti paremta vartojimu.
- Regioniniai paramos fondai (ir tarptautinės institucijos) turėtų skubiai permąstyti savo paramą atliekų tvarkymo projektams.
Studija teigia, kad atliekų prevencija ir tobulesnė atliekų tvarkymo sistema leistų reikšmingai sumažinti ŠESD emisijas. Dabartinės gairės yra naudingos nustatant konkrečias emisijas, bet jos nepakankamos siekiant nustatyti poveikį, kurį turėtų geresnis atliekų ir išteklių valdymas kovojant su klimato pokyčiais. Vietoje to, kad būtų koncentruojamasi ties vadinamąja “atsinaujinančia” energija iš atliekų, visas dėmesys turėtų būti sutelktas į energijos išlaikymą medžiagose ir galimybę prailginti medžiagų tarnavimo laikotarpį.