September 13, 2017

Amerikos miestų studija

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad apie 12 % komunalinių atliekų srauto sudaro maisto atliekos, o įskaičiavus ir kitas kompostavimui ar anaerobiniam degradavimui tinkančias atliekas tas srautas išauga iki trečdalio. Todėl labai svarbu rasti būdus paskatinti atskirą maisto atliekų surinkimą ir neleisti, kad jis patektų į sąvartyną kaip techninis kompostas po mechaninio biologinio apdorojimo. Masačiusetso technologijos institutas padarė studiją, kuria siekė nustatyti priežastis lemiančias atskirą maisto atliekų surinkimą vidutinio dydžio Amerikos miestuose (populiacija nuo 100 000 iki 1 mln. gyventojų). Viena iš studijos autorių Lilly Baum Pollans teikia, kad viena iš pagrindinių naudų, gaunama atskirai surenkant maisto atliekas – reikia rečiau išvežti likutines atliekas. Net 46 miestuose vyksta atskiro maisto tvarkymas, o 21 iš jų turi pilnai funkcionuojančias atskiro maisto surinkimo sistemas. Mokslininkai sudarė ekonometrinius modelius ištirti įvairius socialinius ir ekonominius rodiklius:

Nustatyta, kad

  • Gyventojų tankumas ir mokėjimas už išmetamų šiukšlių kiekį turi teigiamą koreliciją su atskiru maisto atliekų surinkimu
  • Joks kitas socialinis-ekonominis indikatorius neturi reikšmingos įtakos atskiram maisto atliekų surinkimui

Taigi, savivaldybės įvedančios kintamą atliekų tvarkymo tarifą, sukuria priežastis gyventojams stengtis rūšiuoti atliekas ir nesvarbu ar tai turtingas Vilniaus miestas ar ne toks turtingas gan tankiai apgyvendintas Marijampolės miestas.