Neseniai padaryta studija pavadinimu “Galimybės paruošime antriniam panaudojimui: tyrimas antrinio surinkimo punktuose Bavarijoje, Vokietijoje” atskleidžia, kad labai daug išmetamų daiktų gali būti dar kartą panaudojami. Pvz., dirbantys ir lengvai paruošti antriniam panaudojimui gali būti tarp 13 % ir 16 % elektros ir elektronikos įrangos, baldų bei poilsio daiktų. Patobulinus atliekų surinkimo, laikymo ir tvarkymo praktikas pavyktų sumažinti žalą ir nukreipti antriniam panaudojimui papildomus 13-29 % šių atliekų srautų. Studijos autoriai atkreipia dėmesį, kad net 86 % žalos tirtoje elektros ir elektronikos įrangoje sukėlė surinkimo metu atsiradusi drėgmė.
Antrinis panaudojimas prisideda prie žiedinės ekonomikos prailgindamas produkto gyvavimo laiką. Remiantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, antrinis panaudojimas nusileidžia tik atliekų prevencijai ir yra aukščiau už perdirbimą, deginimą ir šalinimą sąvartyne. Nepaisant to, Vokietijoje tik 0.5 % EEA yra panaudojama dar kartą, 78.8 % perdirbama ir net 11 % sudeginama.
Šio tyrimo rezultatai gauti atliktus 5204 daiktų analizę 61-oje atliekų surinkimo aikštelėje Bavarijoje: 3827 elektros ir elektronikos įrenginių, 1132 baldų, 245 laisvalaikio daiktų (tokių kaip dviračiai, sporto įranga, žaislai ir t.t.). Visi daiktai buvo suskirstyti į 6 kategorijas:
- Q1-Q2 – ‘beveik kaip nauji’ arba reikia valymo ir yra tinkami naudojimui;
- Q3-Q4 – turi įbrėžimus arba reikia lengvo taisymo;
- Q5-Q6 – nėra tinkami antriniam panaudojimui nes yra ženkliai pažeisti.
Tai pat buvo įvertinti ir pažeidimai, kurie susidarė atliekų tvarkymo sistemoje (surinkimo vietoje, transportavimo metu, sandėliavimo metu ar paruošiant perdirbimui (pvz. suspaudžiant ar nupjaunant kabelius).
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 14 % elektros ir elektronikos įrangos, 13 % baldų ir 16 % laisvalaikio daiktų be jokio specialaus apdorojimo yra tinkami antriniam panaudojimui. Tokius daiktus būtų galima iškart atiduoti pvz. į Stotelę Dėkui.
Studijos autoriai rekomenduoja, jog siekiant išvengti žalos daiktams, kurie būtų tinkami iškart panaudoti, atliekų surinkimo aikštelėse reikėtų:
- R1 – naudoti mažesnes dėžes transportuojant, o ne didelius konteinerius;
- R2 – atskirti daiktus tinkamus antriniam panaudojimui daiktus surinkimo vietoje;
- R3 – naudoti neperšlampamus konteinerius;
- R4 – apriboti paruošimą perdirbimui.
Skaičiuojama, kad R3 veiksmas (oro poveikio sumažinimas) Bavarijoje leistų 23850 tonų elektros ir elektronikos įrenginių padaryti tinkamų antriniam panaudojimui. R1 veiksmas leistų net 71 % laisvalaikio daiktų išsaugoti savo vertę, o R2 ir R4 veiksmų taikymas tinkamais antriniam panaudojimui padarytų beveik 200000 tonų baldų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” mano, kad studijos rezultatai aktualūs ir Lietuvoje bei džiaugiasi, kad jau nemažai stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių Vilniaus, Alytaus ir Tauragės regionuose jau turi daiktų mainų punktus, ir tikisi, kad vis daugiau daiktų pavyks panaudoti dar kartą!