ĮVADAS

Energijos bendrijos gali įvairiais būdais suvienyti žmones ir suteikti naudą tiek gyventojams, tiek savivaldai. Kad energetikos bendruomenė būtų klestinti ir įvairi, joje svarbus vaidmuo tenka vietos valdžiai. Norėtumėte būti viena iš iniciatyvių ir energijos bendrijas palaikančių savivaldybių, bet nežinote, nuo ko pradėti? Suprantame, kad turite mažai laiko ir visada turite neatidėliotinų reikalų. Todėl čia pateikiame visą reikalingą informaciją glaustai ir aiškiai.

Energijos bendrijos – nauda ir teisinės formos

Europos Komisija, Parlamentas ir Taryba peržiūri Europos energetikos teisės aktus, nustatydami platesnio užmojo tikslus ir apibrėždami naujus vaidmenis, teises ir pareigas, ypač piliečiams ir suinteresuotoms šalims.

2019 m. priimtu “Švari energija visiems europiečiams” paketu siekiama, kad piliečiai atsidurtų energetikos pertvarkos centre ir jiems būtų suteikta teisė gaminti, kaupti, dalytis, parduoti ir vartoti energiją. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos (RED II) direktyvoje ir Elektros energijos vidaus rinkos direktyvoje pateikti esamų piliečių energetikos iniciatyvų apibrėžimai ir nuostatos. Pagal ES teisės aktus energetikos bendruomenės gali būti bet kokios formos juridiniai asmenys, pavyzdžiui, asociacijos, kooperatyvai, partnerystės, ne pelno organizacijos ar ribotos atsakomybės bendrovės.

Pripažįstant svarbų vietos dalyvių, ypač piliečių, vaidmenį energetikos pertvarkos procese, į ES švarios energijos dokumentų rinkinį įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama padėti vietos bendruomenėms dalyvauti energetikos pertvarkoje pasitelkiant energetikos bendrijas.

Kaip Lietuvos įstatymai reglamentuoja AIE bendrijas?

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos tai:

ne pelno siekiantis juridinis asmuo – NVO, daugiabučių, sodų bendrijos, asociacijos, viešosios įstaigos ir t.t.;
kurios sprendimai yra priimami vietinių gyventojų. Tai reiškia, kad bendrijos visuotiniame susirinkime 51 procentas balsų priklauso bendrijos dalyviams, kurie gyvena toje pačioje apskrityje, kur yra planuojama statyti AEI įrenginį;

gali įsirengti AEI elektrines ar šilumos gamybos įrenginius;
gali tiekti elektros energiją nemokamai bendrijos dalyviams arba parduoti elektros energiją kitiems ir tiekti ją į elektros tinklus;
įsipareigoja teikti aplinkosaugos, socialinę arba ekonominę naudą savo dalyviams. Tai reiškia, kad dalyviai galės naudotis pagaminama elektros ar šilumos energija neatlygintinai arba bendrijos pelnas bus investuojamas į tolimesnius AEI ir kitus bendruomeninius projektus.

Kodėl savivaldybės turėtų įsitraukti į energijos bendrijas?

Energijos bendruomenės suteikia galimybę piliečiams aktyviai įsitraukti į energijos gamybą ir teikia tiesioginę naudą piliečiams, pavyzdžiui, didina energijos vartojimo efektyvumą, mažina sąskaitas už elektrą, mažina anglies dioksido išmetimą, taip pat remia vietos ekonomiką ir sukuria darbo vietas.

Energijos bendrijų nauda:

– Pinigai lieka vietoje.

– Visuomenės pritarimas atsinaujinančios energijos projektas.

– Individualios investicijos prieinamomis kainomis.

– Mažesnės sąskaitos.

– Švari, vietinė energija.

Europos pavyzdžiai rodo, kad sėkmingiausi bendruomenės energetikos projektai yra tie, kuriuose bendradarbiaujama su savivaldybėmis. Joms tai taip pat naudinga. Dažnai vietos valdžios institucijos mano, kad bendruomenių energetikos projektai yra pernelyg sudėtingi ar neįprasti. Pateikiame keletą argumentų, kurie gali padėti įveikti kai kuriuos išankstinius nusistatymus pradedant veiklą:

Bendra misija

Žmonės linkę pasitikėti bendruomeniniais projektais. Abi pusės gali tapti ilgalaikiais partneriais kartu stiprinant savo gebėjimus. Kadangi ir bendrijos, ir savivalda siekia naudos regionui, ne pelno, jų, ilgalaikiai tikslai yra bendri. Pavyzdžiui, Belgijoje kelios savivaldybės ir miestai, pavyzdžiui, Asse, Oostendė, Leuvenas, Eeklo, Beerselis (BE), įgijo patirties ir pasinaudojo piliečių energetikos kooperatyvų parama, kad parengtų ir aktyvintų savo energetikos ir klimato veiksmų planus.

Papildoma nauda

Bendruomenių energetika ne tik prisideda prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, bet ir:

– Didina energijos vartojimo efektyvumą ir mažina energijos nepriteklių, taikant pigesnius tarifus arba specialias schemas, skirtas aktyviai įtraukti ir remti pažeidžiamus vartotojus.

– Skatina gyventojus labiau rūpintis savo kaimynyste, įsitraukti į kitas tvarias veiklas, pavyzdžiui, miesto daržus, atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, darnų judumą ir pan.

– skatina vietos ekonomikos plėtrą, nes vietos bendruomenės nariams priklausantys projektai gali net 8 kartus labiau prisidėti prie vietos pridėtinės vertės kūrimo.

Kaip savivaldybės gali prisidėti?

Pagrindinės galimybės:

1) Palankių sąlygų sudarymas (tikslų nustatymas, viešieji pirkimai ar reguliavimas)

2) Tiesioginės paramos teikimas (informavimas, inicijavimas, prieigos suteikimas prie viešųjų pastatų ar žemės sklyų, taip pat parama finansuojant projektus).

3) Bendra infrastruktūros nuosavybė ir (arba) valdymas (tapti bendruomenės dalimi, sukurti bendrą komunalinę įmonę ir pan.).

Pirmasis žingsnis – supažindinti su energetikos bendrijų sąvoka tarybą ir politinę daugumą. Tai piliečių grupių, savivaldybės darbuotojų ar tarybos narių užduotis.

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Vienas iš svarbiausių pirmųjų žingsnių – užtikrinti, kad savivaldybės įsipareigotų plėtoti bendruomeninę energetiką, sudarydamos ilgalaikius veiksmų planus. Tai gali būti įsipareigojimai tiesiogiai įtraukti piliečius į klimato ir energetikos politikos formavimą (organizuojant debatus ir susitikimus, informuojant ar pradedant taikyti dalyvaujamojo biudžeto sistemas, bedrakūros procesus ir pan.)

Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat gali patvirtinti konkrečius ilgalaikius tikslus, susijusius su energijos gamyba, pavyzdžiui, nustatyti konkretų tikslą bendruomenėms priklausančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumams.

Plačiau: SCCALE 20 30 50 Municipal Guide

Video – Kas yra bendruomenės energija?

Audio – Ką miestai gali padaryti?

Šioje garso dokumentikoje galite išgirsti trijų miestų ir jų partnerių organizacijų atstovus iš trijų skirtingų Europos šalių: Pamplonos (Ispanija), Strasbūro (Prancūzija) ir Modenos (Italija).

Apklausti ekspertai:

Strasbūras: Gerard Pol Gili (Eurométropole Strasburg) ir Jacqui Cullen (energijos bendrija “Brasseurs d’Energie”).

Modena: Claudia Carani (Modenos energetikos ir tvarios plėtros agentūra AESS) ir Sara Capuzzo (energijos bendrija “Enostra”).

Pamplona: Javier Zardoya (Pamplonos miesto taryba) ir Juan Eguidazu (energijos bendrija “E+P”)
Taip pat galite pasiklausyti išsamesnių interviu su kiekviena iš iniciatyvų: su Modena, su Strasbūru, su Pamplona.

Skyriaus šaltiniai:

SCCALE 20 30 50 Municipal Guide

The EU Energy Communities Repository

Energy Cities City Stories Podcast

Papildomam skaitymui:

Community energy, a practical guide to reclaiming power

How cities can back renewable energy communities

How Local Authorities can encourage citizen participation in energy transition

FINANSAVIMO PAGRINDAI

Finansavimo galimybių apžvalga

Finansavimo tipo pasirinkimas gali turėti įtakos energetikos bendruomenės savarankiškumui. Pradėkime nuo dviejų pagrindinių finansavimo rūšių: nuosavo kapitalo ir paskolų. Yra ir trečioji, speciali rūšis – dotacijos. Tai gali būti viešoji subsidija, privati parama arba apdovanojimas. Dotacijos niekada neturi įtakos nuosavybei, tačiau dažnai reiškia tam tikrą administracinę naštą.

Nuosavas kapitalas

Tai kapitalo pritraukimas iš būsimų ar esamų energetikos bendruomenės narių, siekiant savarankiškai finansuoti projektus ar paslaugas. Tai ilgalaikė investuotojų paskola energetikos bendruomenei. Mainais už tai investuotojai tampa projekto nariais ir bendrasavininkais, įskaitant kontrolinę galią. Jie taip pat gauna dalį turimo projekto pelno, pavyzdžiui, per metinius dividendus. Nariai gali atgauti savo pinigus pagal sutartas taisykles.

Paskolos

Įstaiga ir žmonės, kurie teikia energetikos bendruomenei paskolą patikrina bendruomenę iš įvairių pusių: kiek perspektyvi yra planuojama veikla? Kokia rizika, kad ji žlugs? Jei jie tiki projektu (-ais), jie skiria pinigų, kuriuos bendruomenė turės grąžinti per sutartą laikotarpį kartu su palūkanomis. Kai skola grąžinama, tarp skolintojo ir bendruomenės nebėra jokių santykių.

Banko paskolos: Daugelis energetikos bendruomenių nenori prarasti savo savarankiškumo. Jos stengiasi išvengti bankų paskolų ir papildomų išlaidų, susijusių su pinigų skolinimusi. Bendrijos dažniausiai ima banko paskolas plečiant savo veiklą.

Sutelktinis finansavimas: Dar vienas būdas pritraukti skolos finansavimą – sutelktinis finansavimas. Daugybė žmonių ar subjektų suteikia mikrokreditą. Valdyti visas šias mažas paskolas reikalauja administracinių gebėjimų arba įsigyti tokią paslaugą išorėje, pavyzdžiui, pasinaudoti internetine sutelktinio finansavimo platforma. Šios investicijos gali būti atviros ne nariams arba prieinamos tik energetikos bendruomenės nariams.

Obligacijos: Vyriausybės, savivaldybės ir įmonės gali išleisti obligacijas. Vietos valdžios institucija parduoda obligacijas investuotojams, žadėdama jas grąžinti po nustatyto laiko. Per šį laikotarpį savivaldybė moka metines palūkanas (paskolos procentinę dalį). Paprastai kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė palūkanų norma. Tokiu būdu surinkti pinigai gali būti naudojami bendruomenės inicijuotiems energetikos projektams remti.

Dotacijos: gavėjas turi pateikti paraišką kvietimams, nurodydamas, ko nori pasiekti su dotacija, parodyti ankstesnius laimėjimus, sukurti sistemą, kad galėtų gauti lėšas, nuolat ieškoti kvietimų ir tikėtis sėkmės.

Energijos bendruomenių finansavimas: erdvė savivaldybėms

Savivaldybės finansinę paramą energetikos bendruomenėms gali teikti įvairiomis formomis. Pateikiame nebaigtinį sąrašą.

Pradinis finansavimas energetikos bendruomenių veiklos pradžiai

Bendruomenių energetikos projektams dažnai reikia nedidelio finansinio postūmio. Kiekviena nauja iniciatyva duos socialinę investicijų grąžą ir turės daugialypį poveikį vietos ekonomikai. Parama teikiama paskolų arba dotacijų forma ir gali būti teikiama įvairiais lygmenimis. Pavyzdžiui, Londonas įsteigė Londono bendruomenės energetikos fondą (The London Community Energy Fund), skirtą remti bendruomenių grupes ankstyvuosiuose energetikos projektų rengimo etapuose. Tai gali apimti galimybių studijas, techninių ar teisinių konsultacijų apmokėjimą.

Tiesioginis dalyvavimas

Savivaldybė tiesiogiai dalyvauja (pavyzdžiui, įsigydama akcijų) ir tampa energijos bendrijos dalimi. Tai gali būti viena iš priemonių, padedančių siekti miesto strateginių atsinaujinančiosios energijos tikslų. Tačiau, energetikos bendruomenės požiūriu, tokio pobūdžio dalyvavimas turėtų būti vykdomas atsargiai, kad būtų išsaugoti du pagrindiniai energetikos bendruomenės principai: autonomija ir demokratinis valdymas. Kai kuriose valstybėse tai taip pat gali prieštarauti viešosios nuosavybės apribojimams.

Garantavimas

Vietos valdžios institucijos taip pat gali suteikti savivaldybės garantijas energetikos bendruomenėms, kurios kreipiasi dėl banko paskolos: tai gali nuraminti abejojančius investuotojus, nes suteikia projektui papildomo patikimumo ir teisėtumo.

Savivaldybės – nacionalinės paramos programų tarpininkės

Dažnai bendruomenių energetikos projektams finansavimą galima gauti teikiant bendrus pasiūlymus kartu su savivaldybėmis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Community Energy England surinko finansavimo galimybes į viešai prieinamą lentelę, kad būtų lengviau įvertinti naujas centrinės vyriausybės (ir kai kurias kitas) lėšas, kurios bus nukreipiamos daugiausia per vietos valdžios institucijas.

Energijos bendrija, veikianti kaip energetikos paslaugų įmonė

Vis daugiau savivaldybių sudaro sutartis su energetikos paslaugų įmonėmis, kad jų viešieji pastatai būtų energetiškai efektyvesni. Įmonės investuoja į izoliaciją, efektyvesnį šildymą ir (arba) vėsinimą ir kitas priemones, o investicijos grįžta iš sutaupytos energijos. Savivaldybė nuo pat pradžių už energiją moka mažiau, o po to, kai įmonė susigrąžina investicijų išlaidas, savivaldybė gauna visą naudą. Kai energetikos bendruomenė veikia tokiu būdu, ją galima vadinti “Energetikos paslaugų bendruomene”.

Bendradarbiavimas gali padėti sutaupyti

Savivaldybės ir energetikos bendruomenės, bendradarbiaudamos įgyvendinant vietos energetikos pertvarką, tarpusavyje remia savo projektus, pasiskirsto darbus pagal kiekvieno iš jų stipriąsias puses ir į šį procesą įtraukia dar daugiau piliečių. Šis bendradarbiavimas gali būti ad hoc ir neformalus arba oficialus, pasirašant susitarimą, kaip tai padarė Piroto miestas ir Elektropionir Serbijoje.

Audio – Finansavimo galimybės su Jim Williame

Bet kokiam didesniam investiciniam projektui reikalingas pradinis kapitalas. Tačiau kai tokį projektą pradeda įgyvendinti piliečių ar valstybės tarnautojų grupė, kuri nėra finansavimo ekspertai, tai gali būti didžiulis iššūkis. Belgijos energijos bendrijų kooperatyvo “Ecopower” atstovas Jimas Williame’as žino nemažai apie tai, kaip gauti pinigų bendruomenei priklausančiam atsinaujinančios energijos projektui. Pasiklausykite jo patarimų, kaip ne pelno siekiantys energetikos rinkos naujokai turėtų parengti savo finansavimo strategiją. Jis taip pat trumpai paaiškina, kas gali padėti projektui išsisksirti finansinių institucijų akyse.

Kalba: Jimas Williame, “Ecopower” generalinis direktorius

Video – Bendruomenių energetikos sutelktinis finansavimas

Šiame vaizdo įraše trumpai apžvelgiama Kroatijos nevyriausybinės organizacijos “Žaliosios energijos kooperatyvas” (ZEZ) sutelktinio finansavimo patirtis. Jos komanda, bendradarbiaudama su Križevci miestu Kroatijoje, sėkmingai įgyvendino du bendruomenės energijos projektus. Križevci “Saulės stogų” projektais buvo siekiama surinkti lėšų dviejų Križevci miesto viešųjų pastatų saulės elektrinėms, taikant sutelktinio finansavimo modelį, pagrįstą mikrokreditais. Šiame vaizdo įraše ZEZ techninė ekspertė Lucija Nađ pristato šiuos projektus ir pataria, kaip sėkmingai sutelktiniu būdu finansuoti bendruomenės energetikos projektus.

Finansavimo strategijos pagrindai

Kuo skiriasi projekto ir organizacijos finansavimas?

Yra skirtumas tarp organizacijos kūrimo ir atskiro projekto finansavimo. Viena vertus, bendruomenės energetikos projektas gali būti susijęs su įvairių rūšių energetikos paslaugomis, pavyzdžiui, saulės energijos įrenginiais, kolektyvinėmis modernizavimo priemonėmis, bendruomenės šildymo ar dalijimosi e. automobiliais paslaugomis. Kita vertus, organizacijos finansavimas reiškia, kad finansuojate subjektą, kuris vykdo šiuos projektus (jų dalis), t. y. pačią energetikos bendruomenę.

Kai kalbame apie organizacijos finansavimą, kalbame apie daugybę išlaidų, kurias reikia padengti. Tipinės išlaidos apima žmogiškuosius išteklius, biuro patalpas ir IT priemones. Šių išlaidų finansavimas ir nuosavybė nepriklauso nuo konkretaus projekto. Siekiant sukurti ilgalaikį organizacijos stabilumą ir išlaikyti demokratinę kontrolę, šios išlaidos turėtų būti finansuojamos nuosavu kapitalu.

Kalbant apie projektų (paslaugų ir įrengimų) finansavimą, tai gali būti daroma tiek nuosavu kapitalu, tiek skolintomis lėšomis ar dotacijomis (išsamiau žr. susijusią šio modulio medžiagą). Projektas paprastai vyksta trimis etapais:

1. Parengiamasis etapas: techninė, teisinė ir finansinė galimybių studija, reikiamų leidimų ir licencijų gavimas, rizikos įvertinimas.

2. Įgyvendinimo etapas: įrenginio statyba ir įrengimas (arba paslaugų teikimas)

3. Eksploatavimo etapas: įrenginio arba paslaugos priežiūra.

Pagrindiniai finansavimo strategijos elementai

Finansavimo planą sudaro trys dalys:

1) Jūsų finansavimo poreikių ir numatomų šaltinių suderinimas.

2) Pinigų srautų analizė.

3) Lėšų pritraukimo planas, per kurį galima aptarti finansavimo šaltinius. Šioje dalyje numatoma ilgalaikė perspektyva, įskaitant strateginius tikslus, kuriuos sau nustatote.

Kas yra pinigų srautų analizė?

Tai kasdieniai pokyčiai energetikos bendruomenės banko sąskaitoje. Kokių pajamų ir mokėjimų tikitės artimiausiu laikotarpiu? Tai turėtų būti reguliariai atnaujinama. Pirmaisiais metais turėtumėte dirbti su mėnesio prognozėmis, vėliau galėsite pateikti kelerių metų prognozes.

Kuriuo metu geriausia pradėti rinkti lėšas?

Deja, standartinio atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau prasminga tam skirti šiek tiek laiko. Pirmiausia energetikos bendruomenės steigėjai turėtų parengti finansavimo planą, jį aptarti (geriausia bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis). Be to, labai rekomenduotina, kad prieš pradėdami rinkti lėšas steigėjai apsispręstų dėl pirmojo projekto. Kuo konkrečiau jie apibūdins projektą ar paslaugą, kurią nori sukurti, numatomus kaštus, riziką ir grąžą, tuo lengviau bus įtikinti potencialius investuotojus paremti projektą. Be to, patartina neskubėti pradėti mokėti darbuotojams, jei nesate tikri, kad tam pakaks pajamų. Naujokams: Pradėkite nuo mažų žingsnių ir projektų!

Skyriaus šaltiniai:

SCCALE 20 30 50 Financing Guide for Energy Communities

Papildomam skaitymui:

Community energy, a practical guide to reclaiming power

How cities can back renewable energy communities

Procurement guide for energy communities

COMPILE Financing Guide

INFORMAVIMAS APIE ENERGIJOS BENDRIJAS

Šiandien daugelis žmonių vis dar nežino, kas yra energijos bendrijos ir kokią naudą jos gali atnešti sprendžiant klimato kaitos problemas. Savivaldybės turi būdus ir galimybes skleisti informaciją apie naujus projektus ir įtraukti piliečius į šį judėjimą. Pirmas žingsnis siekiant sukurti gyventojų pasitikėjimą – teisingai suprasti bendruomenę. Tai taip pat pirmas žingsnis kuriant gerą komunikacijos ir dalyvių pritraukimo strategiją.

Komunikacijos planai ir tikslinės auditorijos

Gera komunikacijos strategija pradedama nuo aiškių komunikacijos tikslų, grindžiamų aiškiai apibrėžta misija ir vizija. Kad būtų užtikrinta, jog apie vietos valdžios vykdomus bendruomenės energetikos veiksmus būtų žinoma, miestas ir savivaldybė turėtų:

Nustatyti tikslą (pvz. daugiau žmonių (skaičius arba %) turėtų žinoti apie bendruomenės energetikos projektus).
Pasirinkti stebėsenos priemonę (pvz. gyventojų apklausą, atliekamą prieš komunikacijos veiksmus arba po jų).
Nustatyti rodiklius (pvz. teigiamų atsakymų procentinė dalis).

Aiškiai apibrėžus tikslus, antrasis žingsnis – nustatyti tikslinę auditoriją: kam kalbama? Kokie žmonės ar organizacijos galėtų ar turėtų būti skatinami būti aktyvesni? Informaciją apie tikslinę auditoriją galima surinkti per interviu, diskusijų grupes ir vietos apklausas. Turint šią informaciją, galima sudaryti suinteresuotųjų šalių žemėlapius arba arasti asmenis, kurie padės ne tik vykdant komunikacijos veiklą, bet ir įgyvendinant patį projektą. Patogią suinteresuotųjų šalių žemėlapių sudarymo priemonę sukūrė URBACT iniciatyva. Šia priemone (Stakeholder Ecosystem Map^[1] ) siekiama nustatyti ir sudaryti suinteresuotųjų šalių žemėlapį pagal sektorių ir svarbos lygį.

Daugiau informacijos apie tai, kaip įgyvendinti sėkmingą komunikacijos strategiją, rasite REScoop.eu ir Energy Cities parengtame Energijos bendrijų komunikacijos vadove.

Įsitraukimo strategija

Norint sukurti ir išlaikyti energijos bendriją, būtina palaikyti ryšius su nariais. Tai pagrindinis elementas, skiriantis energijos bendriją nuo tradicinių energetikos bendrovių, kurių veikla vykdoma iš viršaus į apačią. Norėdama užtikrinti narių dalyvavimą, energetikos bendruomenė turi ištirti skirtingus įsitraukimo būdus, atsižvelgdama į narių susidomėjimą ir dalyvavimo lygį. Šie metodai gali būti įvairūs – nuo dalijimosi informacija ir konsultacijų projekto koncepcijos kūrimo etape iki aktyvaus dalyvavimo, pavyzdžiui, bendradarbiavimo ir įgalinimo projekto įgyvendinimo ir veiklos metu.

Žmonės į energetikos bendruomenes jungiasi dėl įvairių priežasčių. Pravartu suprasti auditoriją ir jų motyvaciją, kad žinotume, kaip veiksmingai bendrauti su kiekviena iš šių grupių.

Finansinė paskata: kai kurie žmonės prisijungia prie energijos bendrijų dėl finansinių priežasčių, pavyzdžiui, dėl mažų energijos sąskaitų ir (arba) dėl dividendų. Jiems svarbu gauti skaidrią ir patikimą informaciją apie bendruomenės veiklą.

Noras būt sprendimo dalimi: daugelis žmonių prisijungia prie energijos bendrijų, nes jiems rūpi aplinka. Leidiniai ir komunikacija socialinėje medijoje, pabrėžiamas bendrijos indėlis švarioje energetikoje, mažinant klimato kaitą, yra geri būdai palaikyti šios grupės įsitraukimą.

Bendrystė: kiti prisijungia prie energijos bendrijų dėl emocinių priežasčių, noras priklausyti bendruomenei, ryšys su tikslais ir vertybėmis. Norint išlaikyti šią grupę, svarbu sukurti bendravimo kanalus, per kuriuos nariai galėtų keistis informacija, ir užtikrinti, kad šiuose grupiniuose pokalbiuose, kaip ir visuotiniuose susirinkimuose, visi turėtų lygiavertį balsą.

Paveikios istorijos – klausantis bendruomenės

Pasakojimai gali padėti priartėti prie bendruomenės, įtikinti ją energijos bendrijų nauda ir palaipsniui kurti naujas visuomenės normas. Kurdami istoriją, įsijauskite į veikėją ir situaciją, taip įkvėpdami ir pamažu įgyvendindami socialinius pokyčius. Atidžiai klausantis bendruomenės, galima sužinoti, ką auditorija žino ir kas jai rūpi, tai atliepti.

Proceso paaiškinimas ir susirūpinimą keliančių klausimų sprendimas

Labai svarbus elementas, į kurį reikia atsižvelgti, yra energetinis raštingumas. Kuo daugiau žmonių dalyvauja su energija susijusioje veikloje, tuo daugiau žinių apie bendrą energetikos sistemą. Gyventojai linkę pasitikėti institucijomis kaip teisingos informacijos šaltiniu. Šį pasitikėjimą galima išnaudoti paaiškinant procesus, skatinant dialogą ir vietos bendruomenės problemų sprendimą. Informavimo kampanijos yra vienas veiksmingiausių būdų sukelti visuomenės susidomėjimą, šviesti bendruomenę apie misiją, paaiškinti, kodėl ji svarbi, ir parodyti rėmėjams, kaip įsitraukti. Bendruomenių energetikos judėjimas turi daug sąjungininkų: maksimaliai išnaudokite šią naudą apgalvodami, į kokius tinklus kreiptis, kas padėtų ir paremtų organizaciją ir informavimo kampaniją.

Žiniasklaida ir tinklai

Savivaldybės yra užmezgusios ryšius su žiniasklaida ir spauda, kurie gali dar labiau padidinti energijos bendrijos projekto matomumą ir palengvinti jo atkartojimą kituose kontekstuose. Miestai turi prieigą prie daugelio “oficialių” kanalų savo žiniai skleisti. Nuo naujienlaiškių iki laikraščių, interneto svetainių ar tiesioginio pašto – tikėtina, kad pranešimas su “miesto antspaudu” sulauks didesnio dėmesio. Tai ypač naudinga naujiems projektams ir bendruomenėms, kurios dar nėra sukūrusios savo komunikacijos kanalų. Kanalus ir platformas galima pasirinkti atsižvelgiant į tikslinę auditoriją, biudžetą ir tikslus:

● Skaitmeninė komunikacija: socialinė žiniasklaida, svetainės, online susitikimai.

● Spauda: vietinė spauda, brošiūros, lankstinukai ir plakatai, laiškai.

● Asmeninė komunikacija: seminarai ir mokymai, kontaktų užmezgimo renginiai, vizitai į namus ir skambučiai telefonu, stendai.

Siekiant sėkmingos komunikacijos, taip pat svarbu užmegzti ryšius su vietiniais iš skirtingų sektorių arba susijusiomis iniciatyvomis, kurios galėtų sustiprinti žinią. Vietos valdžios institucijos turi platų partnerių (universitetų ir įmonių) ir bendraminčių tinklą, kurie gali paremti reklamuodami iš lūpų į lūpas arba net tiesioginiu būdu. Kurdamos ryšius ir tinklus vietos valdžios institucijos gali padėti energetikos bendruomenėms rasti naujų partnerių, taip pat pasinaudoti kitų žmonių žiniomis ar tiesiogine parama.

(Šaltiniai: Community Energy Communication Guide; SCCALE 20 30 50 Municipal Guide)

[1] https://urbact.eu/stakeholders-ecosystem-map

[2] https://energycommunityplatform.eu/

Kaip savivaldybės gali palengvinti energijos bendrijų darbą?

Vietos valdžios institucijos gali būti labai naudingos užmezgant ryšius su visuomenės, aplinkosaugos ar energetikos atstovais.

Tarpininkavimas teisiniais ir techniniais klausimais

Savivaldybės gali padėti energijos bendruomenėms bendrauti su įvairiais teisiniais ir techniniais subjektais, kurie dalyvauja kuriant energijos bendriją. Palydint visuose plėtros etapuose, užtikrinama, kad procesas vyktų sklandžiai ir sėkmingai.

Plėtros ir energetikos agentūrų vaidmuo

Vietos ar regioninės plėtros arba energetikos agentūros taip pat gali prisidėti, nes daugeliu atvejų jos jau glaudžiai bendradarbiauja su miestais ir gali padėti kurti energijos bendrijas.

Ryšys su perdavimo sistemos operatoriais

Savivaldybės gali atlikti svarbų vaidmenį palengvindamos arba užmegzdamos gerus santykius su energijos skirstymo operatoriumi. Dėl ESO teikiamos pagrindinės informacijos energijos bendrijoms daug lengviau įvertinti, ar projektas yra įgyvendinamas, ar ne, ir pagerėja trikčių šalinimas.

Energijos ambasadoriai

Žmonės, dalyvaujantys energijos bendrijų veikloje, turi svarbių įgūdžių, kurie gali padėti kurti prasmingus vietos projektus. Todėl savivaldybės gali pasinaudoti šiomis žiniomis ir skatinti ambasadorių programas savo teritorijose.

Dalijimasis patirtimi

Vietos administracijos nariai, dirbantys energetikos temomis, gali jungtis į energijos bendrijas ar jų susitikimus, kad galėtų keistis informacija su gyventojais ir dalytis savo požiūriu ar savivaldybės perspektyvomis.

Bendro valdymo modelis

Įtraukdami pilietinę visuomenę į perėjimo prie klimato neutralumo planų kūrimą, vietos sprendimų priėmėjai gali suburti pagrindinius dalyvius ir kurti sinergiją, kad būtų įgyvendintos įvairios iniciatyvos, įskaitant energijos bendrijas.

Audio – Didysis pabėgimas – Laura Williams, Carbon Coop

Piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkos procese reikalauja gerai suprasti, kas yra energija. Laura Williams iš “Carbon Coop” šioje garso dokumentikoje pasakoja kaip ji, pasitelkusi sukurtą žaidimą, priartino Mančesterio gyventojus prie energetikos pasaulio.

Audio – Bendro projektavimo galia – Britt Jurgensen, Carbon Coop

Britt Jurgensen iš “CarbonCoop” padėjo vietos dizaino grupei su vietos atstovais. Ji pasakoja, kodėl tai puiki priemonė, padedanti prisidėti prie sprendimų priėmimo ir galiausiai priverčianti žmones norėti dalyvauti keičiant energetikos sistemą.

Visas interviu: https://soundcloud.com/energy-cities/episode-about-new-narratives-with-britt-and-laura

Audio – “Vieno langelio” biuras – Gordana Lalic, Parentium

Kroatijos Porečo mieste 2023 m. atidarytas “Saulės biuras”. Tai vienas iš būdų, kuriuo vietos valdžia skatina ir remia savo piliečius aktyviau naudotis atsinaujinančia energija. Gordana Lalic iš savivaldybės įmonės “Parentium”, priklausančios Porečo miesto tarybai, pasakoja apie institucinės paramos svarbą ir apibūdina šios specialios „vieno langelio“ principu veikiančios įstaigos misijas.

Visas interviu: https://soundcloud.com/energy-cities/combining-historic-richness-with-innovative-energy-projects

Video – Valencijos energijos biuras

VIEŠIEJI PASTATAI ENERGIJOS BENDRIJOMS

Video. Viešieji pastatai

Bendruomenei priklausanti saulės elektrinė Plimute, Anglijoje

Paskelbusi planus ir surengusi išsamias konsultacijas su bendruomene, Plimuto taryba ir vietos labdaros organizacija “Plymouth Energy Community” (PEC) pateikė bendrą planavimo paraišką senojo sąvartyno Chelson Meadow teritorijoje pastatyti naują, maždaug 13 MWh galios saulės elektrinę, priklausančią bendruomenei.

Ši unikali galimybė, suteikianti pakankamai energijos 3 800 namų per metus, gerokai padidintų atsinaujinančiosios energijos pajėgumus mieste. Tokia iniciatyva priartina Plymutą prie įsipareigojimo iki 2030 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Tai, kad įmonė priklauso bendruomenei, reiškia, kad pelnas lieka vietoje.

Bendrija dalijosi informacija su vietos bendruomene ir suinteresuotosiomis šalimis, kad gautų grįžtamąją informaciją, kuri padėjo suformuoti pateiktą projektą. Į jį įtraukti išsamūs planai, kaip projektą suderinti su laukine gamta, taip pat reikšmingai sumažinti CO2 išmetimą.

“Plymouth Energy Community” vykdomasis direktorius Alistair Macpherson teigia: “Didžiuojamės galėdami kartu su Plimuto miesto taryba pateikti pasiūlymą, kuris suteiks bene didžiausią atsinaujinančios energijos gamybos galimybę mūsų mieste.”

Tarybos narė Maddi Bridgeman, Aplinkos ir gatvių tvarkos komiteto narė, sakė: “Džiugu, kad šis projektas pradėtas. Komanda sunkiai dirbo derindama projektą su bendruomene. Jei projektas bus patvirtintas, turėsime galimybę pademonstruoti gerąją partnerystės darbo praktiką, kad įgyvendintume daugybę Plimutui ir jo gyventojams svarbių darbotvarkės klausimų”.

Projektas įgyvendinamas remiant Kaimo bendruomenių energetikos fondui. “Plymouth Energy Community” jau įrengė bendruomenei priklausančią saulės bateriją Ernesettle, sutaupė daugiau nei 800 tūkst. svarų vietos mokykloms ir bendruomeninėms organizacijoms, naudodama saulės energiją ant stogų, ir perteklinį pelną investavo į projektus, padedančius Plimuto gyventojams sumažinti sąskaitas už energiją ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą namuose.

(Plimuto miesto tarybos informacija)

Šaltinis: https://www.plymouth.gov.uk/planning-submitted-new-solar-farm

Dėmesys bendruomenei nepastoviais laikais: “Eeklo” ir energetikos kooperatyvo bendradarbiavimo istorija

Eeklo miestas (20 000 gyventojų, Belgija) kartu su kooperatyvu ECOPOWER

Norint nustoti leisti pinigus importuojamam iškastiniam kurui, Eeklo miestas dar 1999 m. nusprendė parengti vėjo jėgainių planą. Taip gimė būsimoji Flandrijos regiono vėjo sostinė. Miestas yra idealioje vietoje tokiam sumanymui įgyvendinti, nes yra polderių pakraštyje, kaimiškoje ir vėjuotoje vietovėje – netoliese esančios Šiaurės jūros. Plane buvo numatyti įvairūs principai:

vėjas – visų;
vėjas kaip vietinis “produktas”;
tiesioginis piliečių dalyvavimas (tiesioginė nuosavybė, suteikianti metinius dividendus ir energiją už savikainą);
vietinė pridėtinė vertė ir viešosios vietos (miestui priklausanti žemė).

Pasirinkęs tinkamas viešąsias vietas, miestas paskelbė du konkursus: 1999 m. – dėl dviejų vėjo jėgainių statybos pramoninėje zonoje, o 2009 m. – šalia greitkelio. Pagrindiniai šių konkursų kriterijai buvo 25 tūkst. eurų per metus atlygis už nuomojamą turtą ir mažiausiai 50 proc. piliečių dalyvavimas. Abu konkursus laimėjo kooperatyvas “EcoPower”, nes jo pasiūlymas buvo pagrįstas 100 proc. piliečių dalyvavimu.

Miestas ir toliau investavo į vėjo projektus, buvo įrengtos 8 vėjo turbinos. Penkios iš jų priklauso energetikos kooperatyvams, nes buvo nustatyti tam reikalingi viešųjų pirkimų kriterijai Dabar Eeklo mieste iš viso yra 22 vėjo turbinos, kurios patenkina 100 proc. vietos elektros energijos poreikio. Tačiau dauguma jų priklauso komercinėms įmonėms, nes miestas mažiau kontroliuoja privačią žemę. Nepaisant tarybos sprendimo, kad 50 proc. visų vėjo turbinų turėtų būti piliečių rankose, nėra teisinio įpareigojimo.

Miestas sudarė savo atsinaujinančiųjų energijos šaltinių žemėlapį, kad galėtų numatyti būsimą elektros energijos poreikį. Į žemėlapį įtrauktos būsimos vėjo turbinos, taip pat saulės, likutinės šilumos ir biomasės potencialas. Ilgalaikiai miesto tarybos tikslai – pastatyti 14 naujų vėjo turbinų, įrengti fotovoltines jėgaines ant 60 proc. tinkamų stogų ir panaudoti 50 proc. likutinės šilumos. Šiuose naujuose projektuose taip pat aktyviai dalyvaus piliečiai.

Bendrovė “EcoPower” užmezgė tvirtą partnerystę su Eeklo miesto vadovais. Kooperatyvas tiekia energiją 65 000 narių. 70 proc. narių turi tik vieną 205 € vertės bendrijos akciją ir 80 proc. jų energiją naudoja savo namuose. Pasak Jan de Pauw iš “EcoPower”, kooperatyvas “neparduoda, o dalijasi energija už savikainą”. Kooperatyvas veikia ne tik kaip energijos gamintojas, bet ir kaip energijos tiekėjas. Pagal kitą ES projektą PowerUp Eeklo miestas ketina iš anksto finansuoti kooperatyvo akcijas kai kuriems socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Tai leis jiems gauti prieigą prie kooperatyvo (t. y. tapti jo nariais) ir jie galės gaminti atsinaujinančią energiją už prieinamą kainą, nemokėdami išankstinių išlaidų. Kiekvienas namų ūkis akcijų mokestį grąžins per 6 metus. Akcijos visada liks jų nuosavybė.

Svarbiausi Belgijos pionierių patarimai ir kontrolinis sąrašas

Pagrindiniai sėkmingos bendruomenės energetikos ingredientai:

Konkurso kriterijai kaip miesto ir piliečių kooperatyvų bendradarbiavimo priemonė
Vėjo jėgainės – kooperatyvų tobulėjimo galimybė
Piliečių dalyvavimas siekiant sumažinti pasipriešinimą ir padidinti pridėtinę vertę bendruomenėje

Dažniausiai užduodami klausimai tiems, kurie norėtų pradėti kurti energetikos bendruomenę, remiantis EcoPower ir Eeklo patirtimi:

✔️Kaip padidinti piliečių susidomėjimą energetikos klausimais?

Į bendruomenės energetikos projektą įsitraukęs pilietis gali pastebėti teigiamą poveikį savo sąskaitoms už energiją. Tai, kas gaunama iš vėjo jėgainių, atitenka vietos bendruomenei. Jei procesą pradeda savivaldybė, tai suteikia piliečiams pasitikėjimo.

✔️Kaip įtikinti politikus?

Įtikinamas argumentas kalbantis su politinių sprendimų priėmėjais turėtų būti pridėtinė vertė savivaldybei -pinigai gaunami iš vėjo jėgainių. Kiekviena vėjo turbina generuoja 25 000 eurų per metus, t. y. papildomos pajamos savivaldybėms.

✔️Kaip valdyti elektros energijos perteklių?

Kol kas pertekliaus nėra. Kooperatyvas neturi pakankamai vėjo turbinų, kad galėtų priimti naujus narius. Jie ieško galimybių įsigyti papildomų vėjo turbinų, tačiau niekas nenori jų parduoti, atsižvelgiant į elektros energijos kainą.

✔️Kaip susidoroti su kylančiomis energijos kainomis?

Visuomenės susidomėjimas bendrijomis dabar didesnis dėl energetikos krizės. Elektros energijos kaina bendrijose yra apie 40 proc. mažesnė, palyginti su komerciniu tiekėju. Šiuo metu “EcoPower” neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų priimti naujus narius. Pirmiausia reikia statyti naujus projektus.

✔️Kokia yra “EcoPower” geografinė aprėptis ir kaip veikia kooperatyvas?

“EcoPower” kilęs iš Leuveno (Belgijos). Bet kuris kooperatyvas gali dalyvauti viešajame konkurse, tačiau jam sunku konkuruoti su komercinėmis įmonėmis. Viešieji pirkimai yra gera priemonė, skatinanti piliečių dalyvavimą savivaldybių projektuose. Kooperatyvas bendradarbiauja tik vietos lygmeniu su rajonais. Komunikacijos kampanijos nacionaliniu lygmeniu nereikalingos. Geriausia kampanija yra “iš lūpų į lūpas”.

Šaltinis: https://energy-cities.eu/focusing-on-community-in-uncertain-times-the-story-of-two-cities-teaming-up-with-energy-cooperatives/

Audio – Strasbūro pavyzdys

Strasbūro miestas ir metropolinė zona Prancūzijoje per 18 mėnesių padėjo atgimti energetikos kooperatyvui. Per tą laiką savivaldybė atliko savivaldybės turto, kuris galėtų pasitarnauti piliečių iniciatyvai, inventorizaciją. Už atsinaujinančius energijos šaltinius miesto administracijoje atsakingas Gerard’as Pol Gili paaiškina, kokias procedūras jie atliko, kad energijos bendrijoms būtų leista naudotis savivaldybės stogais saulės energijai gaminti.

Pranešėjas: Gerard Pol Gili, Eurométropole Strasburg

Šaltiniai: