Abigail Bradford ir Jonathan Sundby iš Frontier Group bei Alexander Truelove ir Adair Andre iš U.S. PIRG Education Fund parašė Kompostavimo JAV studiją, kurioje apžvelgė esančią situaciją, komposto naudą ir galimybę švelninti globalinį atšilimą.
Didžioji dauguma atliekų JAV patenka į sąvartynus arba sudeginama ir tai yra ne tik brangu, bet ir daro žalą aplinkai bei žmonių sveikatai. Tiesa, situacija gerėja ir vis daugiau miestų JAV imasi kompostavimo. Kompostas gali pagerinti ir stabilizuoti dirvą, pagerinti ir išlaikyti maisto gamybą ateityje. Taip pat kompostas iš atmosferos absorbuoja anglies dvideginį, taip kovodamas su globaliniu atšilimu ir gali pakeisti teršiančias mineralines trąšas, sumažindamas jų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms.
2015 m. JAV pašalino sąvartynuose ar sudegino virš 50 mln. tonų kompostuojamų atliekų. Tokia surinkimo, šalinimo sąvartyne ir deginimo sistema yra brangi ir svariai prisideda prie globalinio atšilimo bei sukuria toksinę oro ir vandens taršą. Kompostavimas gali apie 30 % sumažinti pašalinamų ir sudeginamų atliekų kiekį.
San Franciskas yra vienas iš geriausių pavyzdžių JAV. Turėdamas stiprias kompstavimo ir perdirbimo programas, šis miestas sumažino sąvartyne šalinamų atliekų kiekį 80 % ir kasmet sukompstuoja apie 256 000 tonų organinių medžiagų. Kalifornijos ir Vermonto valstijos turi palankius įstatymus atskiram maisto ir virtuvės atliekų surinkimui ir draudimams sąvartynuose šalinti organines medžiagas.
Vis didesnis skaičius miestų, gyvenviečių ir valstijų JAV supranta kompostavimo programų naudą. Per pastaruosius 5 metus, savivaldybių turinčių kompostavimo programas skaičius išaugo 65 %! Mokydamosis iš geriausių praktikų šalyje, kitos bendruomenės gali sekmingai paleisti savo programas, kurios sumažina atliekas, prisideda prie tvaresnės maisto sistemos, kovoja sus globaliniu atšilimu ir sumažina pavojingą oro bei vandens taršą.
Kompostas padeda sukurti tvarią ir tvirtą žemės ūkio sistemą.
Dirva, maistinėmis medžiagomis turtingas viršutinis žemės sluoksnis, kuris yra būtinas auginant maistą, sparčiai degraduoja. Tai kelia pavojų ateityje mums užsiauginti pakankamai maisto. Remiantis Jungtinių Tautų Maito ir Žemės ūkio Organizacija, apie vienas trečdalis pasaulio dirvos yra degradavusi.
• Kompostas papildo dirvą maistinėmis medžiagomis ir atstato prarastą derlingumą.
• Kompostas padeda išvengti dirvos erozijos leisdamas absorbuoti daugiau vandens lietingu metu bei skatindamas spartų augalų augimą. Viena studija aptiko, kad kompostas padeda dirvos eroziją sumažinti net 86 %.
Kompostavimas padeda kovoti su globaliniu atšilimu.
Biologinės atliekos tamsiose ir skurdžiose deguonimo sąlygose sąvartynuose, degraduodamos išskiria metaną, šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios 56 kartus stipresnės nei anglies dvideginis 20 metų periodu. Sąvartynai JAV yra trečias didžiausias metano šaltinis, per metus išskiriantis 108 mln. metrinių tonų anglies dvideginio ekvivalento. Kompostavimas gali reikšmingai sumažinti metano išsiskirimą.
Priešingai nei šalinimas sąvartyne, organinių medžiagų kompstavimas padeda augalams ir mikroorganizmams augti ir absorbuoja anglies dvideginį iš atmosferos. Vienas modelis pateikia rezultatus, kuriuo įterpiant kompostą į 50 % Kalifornijos pievos, padėtų sekvestruoti visas šiuo metu Kalifornijos namų ir verslų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Kompostas gali pakeisti sintetines chemines trąšas, kurios:
- ilguoju laikotarpiu nualina dirvą (sumažina organinės medžiagų kiekį);
- išskiria azoto oksidą – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios 300 kartų stipresnės nei anglies dvideginis 100 metų laikotarpiu;
- išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo formavimosi, pažeidžia kvėpavimo takus ir sukelia ligas;
- azoto bei fosforo junginiai taip pat patenka į vandens telkinius, kuriuose sukelia dumblių žydėjimą
Siekiant paskatinti kompostavimą, miestai ir gyvenvietės turėtų jį įsivesti visoje teritorijoje.
Dauguma kompostavimo programų veikia taip pat kaip ir likutinių ar antrinių žaliavų surinkimo paslaugos – gyventojai ir verslai deda jų biologines atliekas į atskirą konteinerį, kuris yra ištuštinamas ir tos atliekos patenka į anaerobinio pūdymo ar kompostavimo aikštelę. Šios programos dažniausiai yra vykdomos savivaldybių kartu su privačiais vežėjais ir kompostavimo įmonėmis. Taip pat kai kurios savivaldybės suteikia galimybę gyventojams ir verslams pristatyti savo biologines atliekas į tam skirtus punktus. Tokios schemos reikalauja mažiau investicijų ir išteklių, tačiau surenkama ženkliai mažiau biologinių atliekų.
Sėkmingos kompostavimo programos turi keletą panašių elementų:
- Patogumas: Gyventojai ir verslas labiau prisideda prie biologinių atliekų kompostavimo programų, jeigu jų surinkimas yra nuo “durų” kaip ir likutinių atliekų. Kai kurios savivaldybės, tokios kaip San Francisko, skatina gyventojus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas duodamos didesnius biologinių atliekų konteinerius nei likutinių atliekų;
- Įperkamumas: Savivaldybės gali paskatinti gyventojus ir verslus dalyvauti kompostavimo programose padarydamos jas finansiškai patrauklesnėmis nei likutinių atliekų.
- Dažnumas: Biologinės atliekos turėtų būti surenkamos reguleriai ir ne rečiau nei likutinės atliekos. Geriausia, jeigu jos surenkamos net dažniau, taip skatinant gyventojus rūšiuoti.
- Švietimas: Jeigu žmonės į biologinių atliekų konteinerius mes nekompostuojamas medžiagas, tai kompostas taps užterštu. Priemaišų šalinimas yra brangus ir intensyvus procesas, todėl geriausia jeigu gyventojai ir verslai nuo pat pradžių tinkamai rūšiuoja. Švietimas ir visuomeniniai pranešimai bei renginiai, bendruomenių susitikimai, žiniasklaidos istorijos ir apmokymai padeda pasiekti geresnius rezultatus ir paskatinti platesnį dalyvavimą.
Papildomai savivaldybės siekiančios paskatinti kompostavimo programas gali imtis šių žingsnių:
- Juridiniams asmenis biologinių atliekų rūšiavimą padaryti privalomą: Teisiškai apibrėžti, kad didelės įmonės, turinčios nemažus kiekius biologinių atliekų jas surinktų atskirai. Kai kurios bendruomenės pasinaudodamos tokiu reikalavimu sukūrė infrastruktūrą maisto ir virtuvės atliekų tvarkymui iš gyventojų.
- Žaliuosiuose pirkimuose naudoti kompostą: Vietos savivaldybės gali parodyti pavyzdį ir reikalauti, kad visi už viešuosius pinigus finansuojami projektai naudotų kompostą. Tai atneš dvigubą naudą – sumažins eroziją, vykdys anglies dvideginio sekvestraciją bei sumažins taršą ir sukurs pastovią rinką komposto gamintojams.
- Skatinti namudinį kompostavimą: Namudinis kompostavimas yra labai naudingas, nes tai veikia kaip atliekų prevenciją – biologinės atliekos nepatenka į atliekų srautą ir jų nereikia transportuoti bei tvarkyti. Sutaupomi milžiniški resursai.
- Taip pat skatinti kompostavimą mokyklose ir darželiuose // Vykdyti švietimo programas apie komposto svarbą ir kaip jį panaudoti // dalinti gyventojams subsidijuojamas arba nemokamas kompostavimo dėžės
Tam, kad vietos savivaldos galėtų sėkmingai vykdyti maisto ir virtuvės kompostavimo schemas, centrinė valdžia gali:
- Finansiškai padėti kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo įrenginių statyboms arba MBA perdarimo į MPBA (medžiagų perdirbimo ir biologinio apdorojimo) įrenginius. Taip pat ir padėti finansuoti kitus infrastruktūros elementus – surinkimo konteinerius ir maisto ir virtuvės atliekų vežimo sunkvežimius.
- Finansuoti programas, kurios skatintų savivaldybių maisto ir virtuvės atliekų atskirą surinkimą ir tvarkymą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” tiki, kad Kompostavimo JAV pamokos bus naudingos savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams Lietuvoje.