Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės Ūkio Organizacija (FAO; UN), maisto atliekos kasmet kainuoja apie 2.34 trilijonus Eurų (arba 3.3% pasaulio BVP). Sumažinti per pusę maisto atliekų kiekį iki 2030 m. yra vienas iš JT Darnaus Vystymosi Tikslų (DVT), kuriuo siekiama sukurti tvarią ateitį pasaulio bendruomenėms ir ekosistemoms. Yra įvairių skirtingų ES maisto atliekų kiekių žmogui vertinimų, kurie siekia net iki 92 kg per metus. ES apsiima tą sumažinti per Žiedinės Ekonomikos Veiksmų Planą, kuriose maisto atliekos yra vienas iš prioritetų. Šioje srityje pastaraisiais metais buvo pasiektas reikšmingas progresas, pvz. peržiūrėjus atliekų teisinę aplinką ir įkūrus ES Maisto Praradimo ir Atliekų Platformą:
- Pakeista atliekų teisinė aplinka 2018 m., kviečia ES šalis imtis veiksmų sumažinant atliekų kiekį kiekvienoje maisto tiekimo grandinės dalyje bei vertinti maisto praradimo kiekius ir pranešti apie juos.
- Nuo 2016 m. ES Maisto Praradimo ir Atliekų Platforma paskatino narius ir ekspertus dirbti kartu bei ieškoti sprendimu sumažinant ir nustatant maisto atliekų kiekius.
Prioritetas išlieka geriau sugretinti ES politiką su maisto praktikomis ir tiekimo grandinėmis žiedinėje ekonomikoje, kad būtų pagerintas maisto reguliavimo ir tiesinės aplinkos, skatinančios geresnį maisto valdymą ir išplitusį aukojimo tinklą. G. Philippidis, M. Sartori, E. Ferrari ir R. M’Barek studija Bio-ekonominis ES namų ūkių maisto atliekų susidarymo įvertinimas tiria rinkos poveikį siekiant sumažinti ES namų ūkių maisto atliekų kiekį, naudodami daugiaregioninius duomenis ir simuliuodami kaip ES ekonomika reaguotų į įvairius ekonominius, biofizinius ir politinius veiksnius iki 2030. Tyrėjai atrinko šviežius fizinius maisto atliekų iš Europos Komisijos įvertinimus, kurie padalino ES namų ūkių maisto atliekas pagal sritis: daržovės (26 %), vaisiai (19 %), mėsa (19 %), cukrus (12 %), grūdai (12 %), žuvis (12 %), pieno produktai (8 %). Studijoje panaudoti palydoviniai duomenys socialinių, biofizinių ir aplinkosauginių indikatorių susijusių su agrikultūriniu maisto tiekimu, kuris būtų paveiktas įgyvendinimo kaštų – pvz., didesnių išlaidų susijusių su naujais teisiniais reikalavimais, tokių kaip tikslesnės maisto žymėjimo schemos.
Modelis tyrė keturis maisto-atliekų-sumažinimo scenarijus, kurie turėjo 2 fundamentalius rinkos veiksnius: paklausą (maisto atliekų sumažinimą 25 ir 50 %); ir pasiūlą (hipotetinę per vienetą atitikimo kainą reikalingą paskatinti elgesio pokyčiu ES maisto vartojime: 1 ir 5 % atitinkamos pardavimo srauto vertės). Keturi scenarijai:
- 25 % maisto atliekų sumažinimas
- 50 % maisto atliekų sumažinimas
- 1 % atitikimo kaina
- 5 % atitikimo kaina
Atitinkamai su anksčiau padarytomis studijomis, tyrėjai rado, kad namų ūkio atliekų sumažinimas gali turėti nedidelį makroekonominį poveikį, tuo pačiu teigiamai paveikdamas dirvos panaudojimą, šilumos efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą ir vandens ištraukimą. Makroekonominis poveikis svyravo nuo -0.1 iki -0.5 % (bendro BVP produkto pasikeitimo) tarp scenarijų. Šį poveikį tyrėjai labiausiai priskyrė ženkliai lokalioms žemės ūkio-maisto rinkoms ES. Trys iš scenarijų parodė metinius namų ūkio sutaupymus, daugiausia 93 Eurais (prie didžiausio maisto atliekų sumažinimo ir mažiausios atitikimo kainos) ir mažiausiai -23 (prie mažiausio maisto atliekų sumažinimo ir didžiausios atitikimo kainos). Poveikis maisto kainoms lieka dviprasmiškas, nes veikia dvi vienas kitai oponuojančios pasiūlos (didėja, nes mažėja maisto atliekos) ir paklausos (mažėja, nes didėja atitikimo kaina) rinkos jėgos.
Žemės ūkio-maisto gamybos lygis mažėjo prie visų scenarijų, nes gamyba susitraukė, kad patenkintų sumažėjusią paklausą. Sodininkystė ir gyvulininkystė turėjo didžiausią sumažėjimą, taip pat pienininkystė ir žuvininkystė sumažėjo reikšmingai. Tai lydėjo iki 7 % darbo vietų praradimas žemės ūkio maisto sektoriuje.
Žvelgiant iš tvarumo perspektyvus, studija nustatė iki 9554 kvadratinių kilometrų žemės ūkio laukų sutaupymus arba 0.5 % visos ES žemės ūkio žemės. Didžiausi sutaupymai yra iš sektorių iš kurių daugiausia namų ūkių maisto atliekų: daržovių, vaisių ir mėsos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo mažėjimas svyravo nuo 7 (-1.6 %) iki (-3.5 %) milijonų tonų, pagrinde iš žemės ūkio. Tuo pačiu mažėjantis maisto atliekų kiekis sutaupė nuo 121 milijono kubinių metrų (prie mažiausio maisto atliekų sumažėjimas ir didžiausia atitikimo kaina) iki 316 milijono kubinių (prie didžiausio atliekų sumažinimo ir mažiausių atitikimo kainų) – tarp 0.2 % ir 0.6 % metinio panaudojimo ir pagrinde gaunamo iš sodininkystės sektoriaus.
Pasak tyrėjų, šie teigiami aplinkosauginiai efektai turėtų naudingą poveikį ekosistemoms, taip parodydami žiedinę ekonomiką skatinančios politikos svarbą. Studijoje tai pat minima, kad maisto atliekos galėtų pasiūlyti papildomus išteklius (pvz., kaip biomasės), ir pabrėžiama pakuotės svarba, nes apie 25 % namų ūkių maisto atliekų susidaro dėl problemų susijusių su pakuote (pvz., paplitusio nesupratimo ‘geriausia iki’ reikšmės) bei kviečiama surinkti išsamesnius ir tikslesnius duomenis, kad būtų galima daryti efektyvias maisto atliekų sumažinimo kampanijas.