Sally Brown ir Ned Beecher tiriamoji studija sumodeliavo tikėtinus anglies dvideginio sekvestravimo kiekius komposto panaudojimo mieste: vejoms, medžiams, miesto žemės ūkiui ir pakelėms.
King apygarda Vašingtono valstijoje turi intensyvią nuotekų dumblo panaudojimo programą. Su pagamintu B klasės sausintu dumblu yra tręšiami javų laukai ir komerciniai miškai. Labai maža dalis (<1 %) nuotekų dumblo būdavo sukompostuojama privačioje įmonėje. Šiuo metu ta įmonė užsidarė ir apskrities valdžia siekia atidaryti savo pačios kompostavimo aikštelę.
Pagal dabartinę programą, King apygarda gauna anglies dvideginio kreditus. Daugybė tiriamų javų plotų parodė, kad didelė dalis organinės anglies patekusios su nuotekų dumblu lieku dirvoje. Dirvos organinės anglies kiekis ir kreditai už mineralinių trąšų atsisakymą daugiau nei kompensuoja virš 600 km komposto vežimą į abi puses. Tačiau kiek būtų galima sutaupyti CO2 emisijų, jeigu nuotekų dumblo kompostas būtų panaudojamas vietoje? Straipsnyje pateikiami įvairūs kintamieji ir komposto panaudojimo scenarijai.
Sausinto nuotekų dumblo panaudojimas sugeba kiekvienai tonai sausos medžiagos sumažinti CO2 pėdsaką 0.52 tonos. Sumažinimai pagrinde dėl organinės medžiagos dirvoje ir mineralinių trąšų atsisakymo, o išmetimai atsiranda dėl transporto (net naudojant didelės talpos sunkvežimius).
Kintamieji miesto komposto naudojime
Pasiėmimas ir atvežimas: maži krovininiai sunkvežimiai ar lengvieji automobiliai yra ženkliai mažiau efektyvus komposto transportavimui nei sunkiasvoriai sunkvežimiai. Modeliavimui naudota 20 km į abi puses transportavimas paimant 50 kg komposto sukuria 0.09 tonos CO2/tonai komposto. Pristatymas, kuomet atvežamos 5 tonos: sukuria 0.005 tonos CO2/tonai komposto.
Vejos: dažnai egzistuoja stereotipas, kad miesto dirva yra žemos kokybės ir nuskurdusi, tačiau yra priešingai, nes dešimtmečius gerai prižiūrima dirva yra labai sveika. Pvz., prie naujos statybos individualaus ar daugiabučio namo tikėtina aplinkui prasta dirva, tai ji turi didelį potencialą pasikelti organinę anglį. Atvirkščiai, prie senos statybos namo, kur veja yra prižiūrima ilgą laiką, potencialas organinės anglies padidėjimui yra reikšmingai mažėsnis.
Veja ir medžiai: dirva po veja ir po medžiais į kompostą reguos sukaupdama papildomą organinės anglies kiekį. Bet medžiai auga ilgus dešimtmečius, tai jų CO2 sukaupimas kamiene ir šakose, taip pat gali būti laikomas kaip CO2 sekvestracija. Vejai gaunami kreditai už mineralinių trąšų nenaudojimą, o medžiams dar papildomai priskaičiuojama virš dirvos užaugusi biomasė.
Perskaičiuojant nuotekų dumblą į komposto perspektyvą, svarbu atsižvelgti į nuotekų dumblo kiekius sausoje komposto tonoje. Skaičiuota, kad komposto žaliavos yra santykiu 3 prie 1 tūrio maišant žaliąsias atliekas ir nuotekų dumblą. Žaliosioms atliekoms imama 45 % sausos medžiagos ir 470 kg/m3 tankis. Nuotekų dumblo tankis lygus vandens ir imami 25 % sausos medžiagos. Gaunama, kad sausoje žaliavos kompostui medžiagoje yra apie 30 % nuotekų dumblo. Daroma prielaida, kad vienodas procentas medžiagų susikompostuos (50 %), tai galutinis kompostas taip pat turės 30 % nuotekų dumblo.
Paskaičiuoti CO2 kreditai/debitai 7 komposto panaudojimo scenarijams su keliais kintamaisiais pateikiami paveikslėlyje
Išvados
Komposto naudojimas mieste turi labai aukšta potencialą sekvestruoti CO2, ypač jei tai naudojama medžiams ir aplink naujos statybos namus/nuskurdusiai dirvai. Pakelių apželdinimas yra ypatingai aplinkai draugiškas būdas pasižalinti. Net jeigu individualūs komposto vartotojai senoms vejoms tręšti yra blogiausias atvejis ir CO2 išmetimus net padidina, parduodant kompostą vietos gyventojams sukuriamas noras būti tvaresniems ir, tikėtina, sutaupo pinigų švietimui bei skatina gyventojus kompostuoti namuose.