KTU studentės Akvilės Feiferytės magistrinis darbas “Žiedinės ekonomikos poveikio atliekų verslui vertinimas” (darbo vadovas prof. Valentinas Navickas) buvo apdovanotas III vieta ūkio ministerijoje tarp geriausių magistrinių darbų ekonomikos srityje. Pateikiame jo santrauką:
Dėl spartaus gamtinių išteklių eikvojimo ir pastarųjų mažėjimo, šiandieninės valstybės susiduria su aplinkos taršos, ekonomikos lėtėjimo, gamybos efektyvumo mažėjimo problemomis, kurios neigiamai veikia valstybių konkurencingumą. Auganti atliekų krizė bei senkantys gamtiniai ištekliai, skatina mokslininkus ir valstybes ieškoti alternatyvių gamybos ir vartojimo būdų, kurie padėtų išspręsti kylančias problemas ir užtikrintų tolygų ekonomikos vystymąsi ateityje. Europos Sąjungos 2014 m. iškelta „žiedinės ekonomikos“ idėja koncentruojasi į atliekų tvarkymo polikos įgyvendinimo efektyvumo užtikrinimą, nuo dabar egzistuojančios linijinės gamybos pereinant prie žiedinės. Atsižvelgiant į technologinį išsivystymą pramonėje, atliekų pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas padeda ne tik didinti gamybos efektyvumą, bet ir sumažinti pirminių žaliavų naudojimo poreikio kiekius.
Žiedinė ekonomika siejama su technologinėmis inovacijomis, integruojant atliekas į gamybos procesus, užtikrinant gamybos efektyvumą, ekonominį augimą, konkurencingumą ir efektyvesnį aplinkosaugos principų įgyvendinimą.
Žiedinės ekonomikos įgyvendinimas leistų išspręsti kelias problemas: padidinti išteklių našumą, sumažintų Bendrijos priklausomybę nuo gamtinių išteklių, padidintų perdirbamus atliekų kiekius, padidintų gyventojų užimtumą bei padėtų Bendrijai išlikti stipriausia ekonomika pasaulyje.
Pasaulio ekonomikos forumas paskaičiavo, kad įgyvendinant žiedinę ekonomiką, pirminių žaliavų, gamtinių išteklių poreikis sumažėtų 17-24 proc., o tai leistų sutaupyti 630 mlrd. Eurų per metus. Globalus žiedinės ekonomikos įgyvendinimas visuose sektoriuose pasaulio ekonomikai duotų apie 1 trilijoną dolerių realių pajamų. Vien Europos Sąjungoje tai leistų sutaupyti 72 mlrd. Eurų, o atliekų sektoriaus apyvarta išaugtų 42 mlrd. Eurų.
Analizuojant valstybių ekonominius ir atliekų tvarkymo rodiklius, pastebima, kad aukštą konkurencingumo indeksą turinčiose šalyse, atliekų perdirbimas siekia iki 70 proc. (Vokietija, Šveicarija, Austrija, Skandinavijos šalys, Olandija, Jungtinė Karalystė ir kt.). Skandinavijos šalys, laikomos geriausiu žiedinės ekonomikos įgyvendinimo pavyzdžiu. Šiose šalyse žiedinės ekonomikos idėjos atliekų tvarkymo srityje įgyvendinamos nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio, todėl šiandien atliekų, patenkančių į sąvartynus kiekis šiose šalyse siekia 2-4 proc. Aukšti atliekų perdirbimo įmonių gamybiniai pajėgumai leidžia atsirasti naujai atliekų prekybos rūšiai tarp šalių, kai valstybės, kurioms atliekų laidojimas sąvartynuose yra per brangus, jas eksportuoja į kitas valstybes, kurios jas perdirba.
Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis susidarančių atliekų. Šiandien Lietuvoje veikia trys atliekų perdirbimo įmonės: AB „Akmenės cementas“, UAB „Toksika“ Šiaulių filialo Pavojingų atliekų deginimo įrenginys ir UAB „Fortum Klaipėda“. UAB „Fortum Klaipėda“ yra vienintelė buitinių atliekų degintoja Lietuvoje, kuri pagamintą šilumos energiją tiekia Klaipėdos gyventojams, o elektros energiją parduoda Lietuvos skirstomiesiems tinklams.
Apibendrinant, žiedinės ekonomikos idėja ir jos įgyvendinimas, skatina valstybes ieškoti efektyvių atliekų perdirbimo būdų, prisideda prie inovacijų įgyvendinimo ir technologinio vystymosi, visuomenės elgesio formavimosi ir aplinkos taršos mažinimo. Kadangi atliekos laikomos nuolat atsinaujinančiu ištekliu, todėl jų panaudojimas leistų sumažinti šalių energetinę priklausomybę, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.