Pasiūlymai vėjo energetikai naujajame Europos REPowerEU pakete – ar dabartiniai Lietuvos siekiai atitinka siūlomus standartus?

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ „REPowerEU paketo“ apžvalga – I dalis

2022 metais vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjunga ėmėsi įvairiausių veiksmų siekiant kuo greičiau atsisakyti rusiško iškastinio kuro. Lietuvos Vyriausybė atsisakė rusiškų dujų importo daug greičiau negu dauguma ES šalių. O tuo tarpu energetikos ministerija balandžio 1 dieną pristatė „Proveržio paketą“ – įstatymų projektų rinkinį su pasiūlymais paspartinti atsinaujinančios energetikos vystymąsi ir priartinti šalį prie energetinės nepriklausomybės. Gegužės 18 dieną Europos Komisija taip pat išleido panašų „REPowerEU paketą“, kuris ne tik padės žemynui sparčiai pasiekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, bet ir sustiprins priemones kovai su klimato kaita. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ apžvelgia „REPowerEU pakete“ išdėstytas priemones atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystymui ir pateikia pasiūlymus energetikos ministerijai, kurie užtikrins, kad AEI plėtra Lietuvoje yra suderinta su ES strategija. 

Abu paketai žymiai padidins iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros kiekį

“REPowerEU pakete” yra numatomos trumpalaikės priemonės, kurios bus taikomos neatidėliotinai, ir ilgalaikiai veiksmai, kurie bus įgyvendinti iki 2027 metų. Siūlomos priemonės apima naujų energijos šaltinių paiešką, spartų saulės ir vėjo projektų vystymą, ir energijos suvartojimo mažinimą pramonėjė ir pastatuose. Yra numatomas didesnis finansavimas pramonės ir transporto dekarbonizacijai bei elektros tinklų vystymui. Europos Komisija nori padidinti dabartinį išsikeltą tikslą ir užtikrinti, kad iki 2030 metų 45 % visos suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Nors ši ambicija ir 12 % aukštesnė, negu dabartinis tikslas, to vis dar neužtenka norint suvaldyti klimato kaitos padarinius. Klimato kaitos ir aplinkosaugos organizacijos bei mokslininkai yra įsitikinę, kad iki 2030 metų bent puse žemyno suvartojamos energijos turėtų ateiti iš atsinaujinančių išteklių.  

Savo ruožtu, Lietuvos vyriausybė išsikėlė naujus tikslus atsinaujinančios elektros energijos gamyboje. Kartu su „Proveržio pakete“ siūlomais pakeitimais, energetikos ministerija nori iki 2030 metų užtikrinti, kad 93 % elektros energijos būtų pagaminama iš vietinių AEI. Kartu su kiek anksčiau priimtu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, numatančiu 50 % AEI iki 2030 m., tai žymiai priartina Lietuvą prie klimatui neutralios ekonomikos ir reikalauja fundamentalių pokyčių AEI leidimų išdavimo procesuose ir finansavimo priemonėse. 
Abu paketai stipriai prisidės prie AEI plėtros ir iškastinio kuro iš Rusijos atsisakymo Europoje. Tačiau šie paketai turi ir trūkumų – kai  kurie siūlomi įstatymų pakeitimai gali žymiai pabloginti aplinkosauginius standartus taikomus vystomiems vėjo jėgainių projektams. Verta paminėti, kad toliau dėstomi direktyvos pakeitimai įsigaliotų tik Europos Parlamentui juos priėmus. Tačiau tikėtina, kad Europos parlamentas skubiai priims dalį šių siūlymų, o koreguojamas projektas fundamentaliai nepasikeis. Šiuo metu siūlymai abiejuose paketuose nėra suderinti tarpusavyje, o tai yra svarbu siekiant reikšmingų ir ilgalaikių įstatymų pakeitimų, kurie užtikrina stabilumą vėjo ir saulės projektų vystytojams. 

Vienas iš kertinių pakeitimų – greitesnis leidimų išdavimas vėjo energetikos projektams

Europos Komisija nori žymiai paspartinti leidimų išdavimo procesus vėjo jėgainių statybai. Iki šiol ES direktyva (EU) 2018/2001 įpareigojo ES valstybes apriboti leidimų išdavimo trukmę vėjo jėgainėms iki 2 metų. Šis procesas apima poveikio aplinkai vertinimą, teritorinių planų rengimą, leidimų išdavimą elektros energijos gamybai ir jėgainių statybai. Europos Komisijos “REPowerEU pakete” siūlomi šios direktyvos pakeitimai pagreitintų leidimų išdavimo trukmę vėjo jėgainių projektams iki vienerių metų. To pasiekti Europos Komisija siūlo nustatyti prioritetines teritorijas sausumoje ir jūroje, kurios būtų skirtos atsinaujinančių išteklių projektų vystymui. Siūlomi direktyvos pakeitimai numato, kad teritorijos skirtos vėjo jėgainių statybai negalėtų įtraukti Natura 2000 teritorijų, nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų bei paukščių ir laukinių gyvūnų migracijos takų. Vėjo projektai statomi šiose teritorijos negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai bei turi turėti galimybę prisijungti prie elektros tinklų ir energijos kaupimo įrenginių. Planuojant šias teritorijas būtų privaloma iš anksto atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą ir nustatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones. Šalys būtų įpareigotos numatyti tokį teritorijų bendrąjį plotą, kad užtektų patenkinti nacionalinius energetinius poreikius. 

Jeigu atlikus strateginį poveikio aplinkai vertinimą ir aplinkosauginę patikrą nurodoma, kad vėjo elektrinių projektai nedaro reikšmingo poveikio aplinkai, įprastas poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas – taip yra bent dvigubai sutrumpinamas leidimų išdavimo laikas. Europos Komisija siūlo, kad teritorijos skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai turi būti suplanuotos per 2 metus nuo naujosios direktyvos įsigaliojimo. Tolimesnės rekomendacijos nurodo, kad šios teritorijos turėtų būti mažiau vertingos t.y. skiriant nualintas žemes, komunikacijos koridorius, inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą ir t.t. Jei vėjo energetikos projektai yra statomi ne tam suplanuotose teritorijose, leidimų išdavimas gali užtrukti iki 2 metų ir yra taikoma įprasta leidimų išdavimo tvarka (įtraukiant poveikio aplinkai vertinimą).


Tuo tarpu, Lietuvos Vyriausybės paruoštas „Proveržio paketas“ siūlo fundamentalius pakeitimus dabartiniame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme Nr. I-1120, kuriais norima atsisakyti prievolės numatyti vėjo jėgaines teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau nesiūlo alternatyvių teritorijų planavimo būdų. Taip pat pakete yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI-1375 ir atsisakyti poveikio kraštovaizdžiui vertinimo vėjo jėgainėms. Be to, kad šie pasiūlymai neatitinka šiuo metu galiojančių ES direktyvos, kuri reikalauja įvertinti vėjo jėgainių poveikį kraštovaizdžiui, tai taip pat nėra suderinta su „REPower EU“ pakete dėstomais direktyvų pakeitimais.  

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ atžvilgiu, konkrečių teritorijų skyrimas vėjo energetikai ir leidimų išdavimo proceso supaprastinimas šiose teritorijose, yra tinkama priemonė, kuri užtikrins stabilumą ir administracinės naštos sumažinimą vystytojui. Tuo pat metu, tai sumažintų bendruomenių ir visuomenės nepasitenkinimą AEI plėtrą, kadangi iš anksto suplanuotos teritorijos galėtų neįtraukti žemės plotų, kurie yra vertingi aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugos atžvilgiu. Tačiau, net ir šiose teritorijose neturėtų būti visiškai atsisakoma poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimo procedūra galėtų būti žymiai supaprastinta nevertinant parametrų, kurie buvo įvertinti strateginio poveikio aplinkai vertinimo metu. Atsižvelgdama į visuomeninį interesą ir į „REPowerEU“ išdėstytus pakeitimus, VšĮ „Žiedinė ekonomika” kviečia energetikos ministeriją keisti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI-1375 ir į jį įtraukti visus reikalingus elementus valstybės lygmens atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtros specialiojo plano sukūrimui, kuris atitiktų „REPowerEU paketo“ pasiūlymus. Šiose teritorijose turėtų būti atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas, numatytos galimybės elektrinių prijungimui ir, jeigu reikia, tinklo vystymui, bei numatytos išimtys leidimų išdavimui.