10 didžiausių aplinkosauginių organizacijų Europoje – ‘Green 10’ – išleido savo ‘manifestą’ pabrėžiantį 10 aplinkosauginių prioritetų, kurie turėtų būti centre tarp politinių agitacijų, kurios artimiausiu metu užplus visų Europiečių paštus ir emeilus.
- Globalus lyderis kovoje prieš klimato kaitą
Remiantis Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, ES sutaria siekti pažaboti globalų temperatūros kilimą iki 1.5°C. Norint tai pasiekti iki 2030, reikėtų reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti atsinaujinančios energetikos kiekį bei energijos sutaupymo rodiklius. ES turėtų siekti pilnai išsilaisvinti iš anglies dvideginio iki šio šimtmečio vidurio. Tai reikštų pilną atsisakymą anglies, naftos, dujų ir vengti pavojingų alternatyvų kaip netvari bioenergetika, atominė energija bei geoinžinerija. Tai turėtų ženkti koja kojon su viešomis investicijomis į tvarią ekonomiką.
2. Sveikos ekosistemos
ES įsipareigojo sustabdyti bioįvairovės praradimą, netvarią žvejybą ir netvarų miškų kirtimą iki 2020. Kol kas labai ribota pažanga buvo padaryta, augalai ir gyvūnai toliau nyksta pavojingu greičiu, pagrinde dėl pramoninio ūkininkavimo, infrastruktūros plėtos bei klimato kaitos. ES turėtų surimtėti dėl aplinkosaugos įstatymų įgyvendinimo, skirti pakankamai ES biudžeto lėšų saugoti gamtai, tvariai žuvininkystei bei vandenynų išsaugojimui, ir radikaliai reformuoti ūkininkavimą, sumažinti globalų miškų kirtimą bei palaikyti gamtos atkūrimą.
3. Švarus oras visiems
Nauja Komisija ir Europos Parlamentas turės sparčiai tvarkytis su pagrindine aplinkosaugine problema sveikatai Europoje. Oro tarša kasmet sukelia daugiau nei 400000 priešlaikinių mirčių ES. Taip pat ir pasunkina chroniškas ligas bei sukelia milžiniškas sveikatos, aplinkosaugos ir ekonomines kainas. Naujajai Komisijai ir Parlamentarams teks užtikrinti, kad ES oro kokybės įstatymai yra įgyvendinami, priešintis kai kurių Šalių Narių vyriausybių bandymams juos susilpninti, įvesti naujas taisykles teršimo šaltiniams (iš transporto, energetikos, šildymo, pramonės ir žemės ūkio sektorių) bei atnaujinti ES oro kokybės standartus pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos.
4. Pasaulio lyderis švariame transporte
Dyzelgeito skandalas parodė ES silpnumą pastangose sumažinti emisijas iš automobilių ir sunkvežinių, bet taip pat pateikė galimybę akceleruoti transformaciją į iš tiesų švarų mobilumą. Kitas Europos Parlamentas turėtų sureguliuoti rinką, kad būtų pašalinti teršalai, triukšmas ir CO2 emisijos, ypatingai pateikiant strategiją, kuri užtvirtintų ES, kaip 0 emisijų ir transporto dalijimosi lyderį ES.
5. ES biudžetas kuris atsižvelgia į globalius ir Europinius aplinkosauginius iššūkius
Dabartinis ES biudžetas yra susikertantis su ES ir tarptautiniais tvarumo, klimato ir aplinkosaugos tikslais. Komisijos neseniai pateikti pasiūlymai dėl ES biudžeto nesuteikia reikiamos galimybės transformuoti prioritetų į aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita po 2020. Kitas biudžetas turėtų būti suderintas su tarptautiniais klimato kaitos, bioįvairovės ir tvaraus vystymosi įsipareigojimais, kurie numato, kad išlaidos klimato kaitai ir aplinkai tarp biudžeto priemonių sudarytų 50 % ir neįtrauktų paramos iškastiniam kurui. Taip pat, ES LIFE paramos programa turėtų sudaryti bent 1 % biudžeto.
6. Detoksikuoti Euporos ateitį
Daugybė prekių savo sudėtyje turi plastikų, ugnį stabdančių ir nanomedžiagų. Jos kelia pavojų laukiniams gyvūnams, gamtai ir visuomenės sveikatai – padidindamos rimtų ligų, tokių kaip vėžys, nevaisingumas ar neurovystymosi sutrikimai, riziką. ES privalo sumažinti pavojų žmonėms būti paveiktiems pavojingų chemikalų ir skatinti tokių medžiagų pakeitimą saugiomis alternatyvomis. Taip pat privalo reguliuoti ir apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo pesticidų, endokrininę sistemą ardančių medžiagų, sunkiųjų metalų ir kitų toksinių chemikalų.
7. Švari žiedinė ekonomika: mažesnis resursų naudojimas, harmonizavimas chemikalų, gamybos ir atliekų įstatymus
Europos išmetimo kultūra blogina socialinės nelygybės padėtį, kuria pavojų visuomenės sveikatai ir išnaudoja pasaulio resursus. Prastas įstatymų koordinavimas tarp cheminių medžiagų, produktų ir atliekų stabdo medžiagų ciklų apsaugą nuo toksinių chemikalų. ES reikia nuoseklios politikos, kuri padėtų sumažinti atliekų kiekius ir skatinti naudoti ilgaamžes bei pataisomas prekes be toksinų. Pavojingi chemikalai neturėtų patekti į perdirbtas medžiagas. Tai padėtų pasiekti sutaupymus, sukurti naujas darbo vietas bei kurti sveikesnę aplinką.
8. Skaidresnė, demokratiškesnė ir atskaitingesnė Europa
ES turi garantuoti teisę į informaciją, dalyvavimą ir teisingumą visiems. Turi būti užbaigtas neatitikimas Aarhuso Konvencijai. ES turi užtikrinti didesnį skaidrumą ES sprendimų priėmime ir lobizmo veikloje, taip pat sugriežtinti “atvėsimo laikotarpio” taikymą. Tai sustiprintų ES legitimumą, užtikrins balansuotą dalininkų dalyvavimą, užkirs kelią korporacijoms daryti įtaką priimamiems sprendimams bei sumažins interesų konfliktus.
9. Prekybos sandoriai naudingi žmonėms, ne didžiajam verslui
Visi ES ateities prekybos santykiai turi prioretizuoti viešuosius interesus, vietoje to, kad siektų maksimizuoti prekybos apimtis ir minimizuoti kaštus korporacijoms. Specialūs arbitražinės išimtys užsienio investuotojams turėtų būti pašalinti iš visų ateities prekybos sandorių. Tuo pačiu Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir aplinkos ne-regresija turėtų būti įtraukti į visus laisvos prekybos susitarimus, kurie būtų privalomi ir įgyvendinami tvaraus vystymosi skyriuose.
10. Tvari Europa, kuri gerbia planetos išteklių ribas
Tam, kad būtų įgyvendinti JT 2030 m. Vystymosi Programa ir Europos gyvenimas galimybėse, ES turėtų pritaikyti ambicingą 8-ntą Aplinkos veiksmų programą. Šiuo metu vystymasis yra nukreiptas į BVP augimą su resursų išnaudojimą, rūšių išnykimą, tuo pačiu didėjant nelygybei, skolai ir skaičiui dirbančių neturtingųjų. Europai skubiais reikia naujos ekonomikos politikos, kad būtų sukurta gerovė visiems, gyvenant pagal žemės galimybes. Turi būti užkirstas kelias aplinkosaugos taršai, kad ji nebūtų perduota ateities kartoms.