PFAS – geriamajame vandenyje ir gamtoje

Naujame tyrime (čia) mokslininkai aptiko 10 tikslinių per- ir polifluoralkilinių medžiagų (PFAS – plačiau čia), įskaitant tokius junginius kaip perfluoroktano rūgštis (PFOA) ir perfluoroktano sulfonatas (PFOS), vandentiekio vandens mėginiuose iš Jungtinės Karalystės ir Kinijos, taip pat vandens buteliuose iš 15 šalių. Tyrimo autoriai naudojo 112 plastikiniuose ir stikliniuose buteliuose išpilstyto vandens mėginių, kurių šaltinis buvo[…]

Vilnius brangina parkavimą, kiti miestai turėtų irgi

Parkavimo rinkliavos yra mokesčiai, taikomi vairuotojams už automobilių parkavimą arba darbovietėms, valdančioms privačias automobilių stovėjimo vietas, tam tikrose vietose, dažniausiai miestuose ar tankiai apgyvendintose vietovėse. Šie mokesčiai gali būti taikomi įvairiose situacijose, įskaitant gatvės parkavimo vietas, viešas parkavimo aikšteles ir privačius parkavimo objektus. Parkavimo rinkliavos turi daug teigiamo poveikio miestuose: Dabartinė situacija Šiuo metu didžiuosiuose[…]

Mineralinių trąšų pakeitimas organinėmis

Šiuo metu Lietuvoje apie trečdalis šalies vandens telkinių neatitinka geros ekologinės būklės nustatytų reikalavimų, tarp jų ir Kuršių marių bei Baltijos jūros priekrantės vandens telkiniai. Viena iš pagrindinių tokios situacijos priežasčių – perteklinis mineralinių trąšų naudojimas žemės ūkyje. Įvertinus dabartinį netvarų mineralinių trąšų naudojimą, keletas sprendimo būdų – privaloma mineralinių trąšų apskaita, nustatant maksimalias tręšimo[…]

Pasiūlymai būsimai vyriausybei

Po antrojo rinkimų turo akivaizdu, kad Lietuvoje bus formuojama nauja vyriausybė. Ką ji turėtų daryti, kad Lietuvoje būtų galima pradėti siekti žiedinės ekonomikos ir reikšmingai pasistūmėti kelyje į klimato neutralimą: VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia naujos vyriausybės formuotojus atsižvelgti į pasiūlymus ir taip prisidėti prie Lietuvos ekonomikos transformacijos į žiedinę ir klimatui neutralią.

Apmokestinami skrydžiai

Kelionių skaičius oro transportu visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Tuo pačiu kelionės lėktuvais yra itin taršios ir gerokai taršesnės nei traukiniu ar autobusu. Skraidantys privačiais lėktuvais turi nuo 5 iki 14 kartų didesnį CO2e pėdsaką[…]