VšĮ “Žiedinė ekonomika” “REPowerEU paketo” apžvalga – II dalis
Gegužės 18 dieną Europos Komisija išleido “REPowerEU paketą”, kuris ne tik padės žemynui sparčiai atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos, bet ir sustiprins priemones kovoje su klimato kaita. Siekdama energetinės nepriklausomybės, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija balandžio 1 dieną pristatė “Proveržio paketą” – įstatymų projektų rinkinį su pasiūlymais paspartinti atsinaujinančios energetikos vystymąsi. VšĮ “Žiedinė ekonomika” apžvelgia “REPowerEU pakete” išdėstytas priemones atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai ir pateikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, kurie užtikrins, kad AEI plėtra Lietuvoje yra suderinta su ES strategija.
Didinamos galimybės saulės energetikos plėtrai miestuose
Pasiūlymai saulės energetikos plėtrai yra išdėstyti ne tik “REPowerEU pakete”, bet ir kartu sukurtoje “ES Saulės energijos strategijoje”. Strategijoje nurodoma, kad per paskutinius 10 metų saulės elektrinių ir jų įrengimo kainos nukrito apie 82%, todėl tai tampa patraukliu energijos šaltiniu ne tik valstybėms, bet ir individualiems vartotojams bei bendruomenėms. Europos Komisija siekia padvigubinti įrengtąją saulės elektrinių galią žemyne iki 2025 metų ir pasiekti 600 gigavatų iki 2030 metų. Tokie planai – ambicingi, todėl reikalauja esminių pokyčių ne tik ES direktyvose, bet ir Europos valstybių įstatymuose. Pirmiausia, Europos Komisija siūlo keisti AEI plėtros direktyvą (EU) 2018/2001, kurioje nurodoma, kad planuojant vietas saulės elektrinių statybai pirmenybė turi būti suteikta pastatų stogams, automobilių aikštelėms, karjerams, vandens rezervuarams ir žemei, kuri nėra tinkama žemdirbystei. Tolimesni pakeitimai liečia pastatų energinio naudingumo direktyvą 2010/31/EU, kurioje ES šalys yra įpareigojamos įrengti saulės elektrines ant viešųjų, komercinių ir gyvenamųjų pastatų. Direktyvoje numatomi šie reikalavimai:
- nuo 2026 metų gruodžio 31 d. įrengti saulės elektrines ant visų naujų viešųjų pastatų, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 250 kvadratinių metrų;
- nuo 2027 metų gruodžio 31 d. įrengti saulės elektrines ant visų viešųjų pastatų, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 250 kvadratinių metrų;
- nuo 2029 metų gruodžio 31 d. įrengti saulės elektrines ant naujų gyvenamųjų pastatų.
Dar praeitais metais Europos Komisija siūlė pakeisti tą pačią direktyvą ir numatyti, kad nuo 2030 metų nauji gyvenamieji pastatai, o nuo 2027 metų nauji viešieji pastatai turi būti visai netaršūs pastatai. Tai reiškia, kad pastatai turi suvartoti mažai energijos, ir reikiamą energiją pasigaminti iš vietoje įrengtų atsinaujinančių išteklių. Todėl, šie pasiūlymai nėra nauji ar pakankamai drastiški ir nepadarytų jokios pažangos link spartesnio rusiško iškastinio kuro atsisakymo. “ES Saulės energijos strategijoje” šalys yra taip pat raginamos sukurti ir pradėti paramos programas, kurios paskatintų saulės elektrinių įrengimą ant pastatų stogų jau nuo kitų metų. Komisija numato priemones, kurios bus skiriamos šiam procesui palengvinti – bus skiriamas papildomas ES finansavimas nacionaliniams Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams bei Inovacijų fondui ir sukurtos rekomendacijos naudojantis kitų šalių pavyzdžiais.
Lietuva yra viena iš 5 Europos šalių, kurios ragina Europos sąjungą siekti aukštesnių tikslų saulės energetikoje ir įrengti 1000 gigavatų saulės šviesos elektrinių galios žemyne iki 2030 metų. Tarp įvairių pasiūlymų šiam tikslui pasiekti Lietuva, Austrija, Belgija, Ispanija ir Liuksemburgas prašo Europos sąjungos įrengti saulės elektrines ne tik ant naujų, bet ir renovuojamų pastatų bei atlikti tai greičiau nei planuojama. Tačiau, šie Lietuvos raginimai gali likti ir tuščiais pažadais, kol Vyriausybė nenumatys atitinkamų teisės aktų Lietuvoje, kurie reikalauja įrengti saulės elektrines ant viešųjų ir gyvenamųjų pastatų. Todėl, VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia šalies Vyriausybę veikti pagal pačių siekius iškeltus Europos sąjungai ir ragina aplinkos ministeriją kuo greičiau keisti statybos techninius reglamentus ir numatyti privalomą saulės šviesos energijos elektrinių įrengimą ant renovuojamų ir naujų daugiabučių bei viešųjų pastatų.
Pabrėžiamas svarbus bendruomenių ir vartotojų vaidmuo
“ES Saulės energijos strategija” taip pat pabrėžia reikšmingą bendruomenių, savivaldybių ir gaminančių vartotojų vaidmenį saulės energetikos plėtroje. Šioje strategijoje nurodyta, kad ES šalys turės sukurti teisinį reglamentavimą leidžiantį daugiabučių namų gyventojams lengvai ir pigiai dalintis saulės elektrinių pagaminama elektra. Tai galėtų būti įgyvendinta steigiant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas daugiabučiuose arba užtikrinant, kad gaminantys vartotojai gali lengviau dalintis savo pagaminta pertekline energija. Dokumentas pažymi, kad gaminantys vartotojai turi teisę dalintis savo pertekline energija su kitais vartotojais be papildomų tinklų mokesčių, tačiau nedaug ES šalių iki šiol yra sukūrusios tokias galimybes, o tai žymiai padėtų vystyti atsinaujinančią energetiką miestuose. Strategijoje numatoma, kad ES šalys turės užtikrinti, kad saulės šviesos energijos elektrinių įrengimas vartotojui atsipirks ne per ilgiau nei 10 metų.
Europos Komisija taip pat užbrėžia svarbų tikslą savivaldybėms, kuriose gyvena daugiau nei 10000 žmonių – kiekvienoje tokioje savivaldybėje iki 2025 metų turės būti įsteigta bent viena AIE bendrija. Tai gali tapti iššūkiu toms šalims, kuriose atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dar neegzistuoja, kaip pavyzdžiui, Lietuvai, Latvijai ir Estijai. “ES Saulės energijos strategija” numato, kad bendrijos, kurios nori įsirengti iki 6 MW galios AEI elektrines, galėtų būti atleistos nuo konkuravimo dėl finansavimo garantijų su didelėmis energijos kompanijomis. Tam, kad paskatintų AIE bendrijų atsiradimą žemyne, Komisija įsteigs projektų teikimo programą, kuri skirs finansavimą susikūrusioms bendrijoms norinčioms įgyvendinti AEI projektus.
“Proveržio paketas” iš esmės pagerina sąlygas gaminantiems vartotojams ir AIE bendrijoms, tačiau siūlomi teisiniai pakeitimai nebus pakankami pasiekti Europos Komisijos keliamiems tikslams. Visų pirma, elektros energijos dalijimosi schemos tarp gaminančių vartotojų, kurios padėtų įsirengti saulės elektrines ant daugiabučių namų ir paskatintų jų atsipirkimą dar nėra išbandytos Lietuvoje. Visų antra, Lietuvoje yra 56 savivaldybės, kurios turi daugiau nei 10 000 gyventojų, tačiau nei viena iš jų neturi AIE bendrijų. Tam trukdo šiuo metu neegzistuojančios paramos schemos mažoms AIE bendrijoms įkurti bei neįveiklintos banko paskolos ar kitos priemonės su mažesnėmis palūkanomis AIE bendrijoms, kurios nori įsirengti didesnės galios AEI įrenginius. Taip pat, kaip ir pažymima Europos Komisijos dokumentuose, AIE bendrijų kūrimasis stringa, nes nėra finansiškai padengiami administracinių veiklų, skirtų suorganizuoti bendrijas ir prižiūrėti AEI įrenginius, kaštai.
Siekiant įgyvendinti ES keliamus tikslus VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) investuoti į pilotinius projektus ir išbandyti elektros energijos dalijimosi schemas daugiabučiuose. Taip pat kviečiame šias institucijas atnaujinti ir pradėti nuolatinę finasavimo programą mažoms AIE bendrijoms ir paskatinti privataus finansavimo galimybių sukūrimą didesnėms bendrijoms.
