“Klimato mokykla” pristatymas

Per pastaruosius kelis mėnesis teko aplankyti daugybę mokyklų įvairiose Lietuvos vietose ir jose pristatyti trumpų dokumentinių filmų ciklą apie klimato kaitą (galima pasižiūrėti čia). Dokumentinių filmų “Klimato mokykla” ciklas susideda iš 6 filmų: Kas yra klimatas? Kas veikia klimatą? Koks bus pasaulio klimatas iki 2100 Koks bus Lietuvos klimatas iki 2100 Ką gali kiekvienas iš[…]

Pelkynų atkūrimas ir klimato kaita

ES ir visos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojo padaryti taip, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Įgyvendinant šį Paryžiaus susitarimą, didėja šalių įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Žemės ūkis yra ūkio šaka, kuri gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Reikia sutelkti[…]

Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje

Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]

Kaip spręsti Baltijos jūros taršos problemą?

Baltijos jūra, nuostabus ir unikalus gamtos darinys, deja, patenka į labiausiai užterštų jūrų penketuką (čia). Tai yra dėl eutrofikacijos, kurią dėl maistinių medžiagų pertekliaus sukelia dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo ima trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas ir atsiranda toksiškų bakterijų. Net apie 98 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Remiantis[…]