Vengrijos bendrovė “SolServices” paskelbė praktinį gidą anglų kalba (čia), kuriame aprašomi būdai, kaip saulės energijos ūkius padaryti labiau suderinamus su gamta ir laukiniais gyvūnais – nuo vabzdžių ir varliagyvių iki paukščių, šikšnosparnių, graužikų ir stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų. Kuriant gidą buvo bendradarbiaujama su nacionaliniais parkais, aplinkosaugos organizacijomis, energetikos bendrovėmis ir net bitininkais. Pateikiama visiškai nauja, praktika pagrįsta metodika, kurioje išsamiai aprašoma, kaip saulės parkus galima eksploatuoti ekologiškai samoningu ir gamtai draugišku būdu, ir kurią galima rekomenduoti investuotojams. Visa tai gali padėti užtikrinti, kad dideliuose žemės plotuose statomi saulės energijos parkai išlaikytų ekologinį balansą, atsižvelgiant į šalia esančios ekosistemos savybes.
Lietuvoje siekiant iki 2030 m. turėti bent 2 GW galios saulės elektrines ir komerciniams saulės parkams plėtojantis itin greitai, svarbu, kad jie būtų vystomi aplinkai draugiškais būdais. Remiantis pastarųjų metų aplinkosauginiais tyrimais, tinkamas žemės naudojimas ir vietos natūralių augalų stiprinimas gali gerokai padidinti laukinių gyvūnų skaičių. Pasak praktinio gido, ypač teigiamas veiksnys yra tai, kad tinkamai suprojektuotas, minimaliai valdant ir įsikišant, saulės elektrinių parkas gali būti beveik netrikdoma buveinė augalijai ir gyvūnijai apie 30 metų po statybos. Sąlyginai nedidelę saulės parko ploto dalį, dažnai mažiau nei 5 %, fiziškai užima įvaiti infrastruktūra (keliai, inverteriai, plokščių atraminiai stulpai), likusi dalis gali tapti augalų ir gyvūnų buveinėmis (atsižvelgiant į tai, kad bendras saulės parko uždengiamas plotas siekia apie 50 %).
“SolServices” paruoštame gide išsamiai aprašomi keli metodai, kuriuos galima taikyti kuriant tinkamas buveines biologinei įvairovei didinti ir natūralesnei augalinei dangai, kuri gali būti naudinga įvairiems laukiniams gyvūnams – nuo vabzdžių ir varliagyvių iki paukščių, šikšnosparnių, graužikų ir stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų. Pavyzdžiui, apdulkinantiems vabzdžiams naudingas augalų, žydinčių skirtingu metų laiku, derinys. “Be to, iš žolinių augalų ypač svarbu sodinti raudonuosius dobilus, kurie, kaip įrodyta, didina kamanių ir drugelių paplitimą”, – pažymima dokumente. Ant tvorų auginama raganė ir sausmedis taip pat gali būti naudingi apdulkintojų rūšims.
Varliagyviams palankius saulės energijos parkus galima svarstyti, jei projekto teritorijoje yra tinkamos vietos sąlygos nuolatinėms ar laikinoms paviršinio vandens ir pelkių buveinėms. “Varliagyviai mėgsta tankius, krūmais apaugusius, vešlius želdinius, todėl patartina palei šlapynių teritorijas (pvz., melioracijos griovius) palikti ne mažesnę kaip 2 m netvarkingos, neiškarpytos augmenijos juostą. Jos ne tik suteikia galimybę gyvūnams lengviau ir saugiau judėti, bet ir yra daugelio rūšių moliuskų, kirmėlių ir vabzdžių buveinė, o pastarieji yra tinkamas maisto šaltinis varliagyviams.”
Graužikams ir smulkiems žvėrims draugiškiems parkams reikalingos pakankamai ramios ir netrikdomos buveinės. Tvarkant žaliąsias teritorijas svarbu mozaikingai šienauti ir kurti netrikdomus žaliuosius koridorius, kad smulkūs gyvūnai galėtų laisvai judėti ir rasti prieglobstį, patariama dokumente. Tokiuose parkuose turėtų būti krūmų ir gyvatvorių – atsižvelgiant į ekstremalių situacijų valdymo rekomendacijų reikalavimus – taip pat šieno kupetų iš vietoje šienaujamo šieno, kurios gali būti naudojamos kaip prieglobstis dieną ir žiemą. Paviršiuje ir po žeme esantys praėjimai ar vamzdžiai gali palengvinti žemės voverių įsikūrimą.
Saulės parkus taip pat galima įvairiai panaudoti įvairioms paukščių rūšims. Kai kurios jų gali naudoti saulės modulių laikiklius kaip lizdavietes ir veisimosi vietas, kitos – kaip maitinimosi ar poilsio vietas. Įrengiamos įvairių tipų lesyklos, dirbtiniai lizdai ir/ar sodinami krūmai bei medžiai, jei tai suderinama su saugumo reikalavimais ir netrukdo energijos gamybai, gali padėti įvairioms paukščių rūšims paplisti ir veistis.
Saulės energijos parkai gali būti potencialios tam tikrų šikšnosparnių rūšių buveinės. Lietuvoje yra apie 15 šikšnosparnių rūšių, aptinkamų įvairiuose biotopuose – nuo miesto aplinkos iki natūralių buveinių ir apleistų kasyklų. Vabzdžių gausūs saulės energijos parkai gali būti tinkamos šikšnosparnių maitinimosi vietos. Didelių šikšnosparnių galima tikėtis ariamoje žemėje ir pievose netoli miško pakraščių. Tačiau saulės energijos parkuose didžiųjų laukinių gyvūnų turėtų būti kuo mažiau, kad būtų apsaugoti ir gyvūnai, ir įranga. Siekiant sumažinti didelių gyvūnų patekimą, saulės parkai yra aptveriamia bei įrengiamos gyvūnų vedlių konstrukcijos, kurios padėtų paklydusiems gyvūnams kuo greičiau rasti išėjimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją priimti tokias ar panašias rekomendacijas kaip minimalius didžiųjų saulės parkų veikimo reikalavimus.