Remiantis Eurostat duomenimis (čia), 2021 m. apie 6,9 % europiečių negalėjo tinkamai apšildyti savo namų. Energetinis skurdas yra daugialypis reiškinys, kurį lemia mažos pajamos, didelės išlaidos energijai ir prastas pastatų energetinis efektyvumas.
Keturi esminiai rodikliai kuriais yra stebimas energetinis skurdas:
1. įsiskolinimai už komunalines paslaugas;
2. mažos absoliučios išlaidos energijai;
3. didelė išlaidų energijai dalis pajamose;
4. nesugebėjimas išlaikyti pakankamai šiltų namų.
Lietuvoje energetinis skurdas (23 %) yra vienas iš pačių didžiausių Europoje, nusileidžiantis tik Rumunijai (24 %):
Energijos nepritekliaus problemą galima spręsti pasitelkiant energetikos politiką, socialinę politiką arba įvairių reguliavimo sprendimų derinį. Konkrečios priemonės apima kainų reguliavimą ir mokesčių lengvatų, atjungimo apribojimų, socialinių tarifų, energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl energijos tiekimo saugumo, numatomą tolesnį energijos tiekimo didėjimą energijos kainų kilimui ir vykstančiam ES perėjimui prie neutralumo klimato atžvilgiu, energetinio skurdo problema bus itin svarbi bent artimiausius kelis metus.
Vienas iš sprendinių – savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), kurios neatlygintinai tiektų elektros energiją mažiausias pajamas turintiems asmenims. Energetikos ministerija 2023 m. yra suplanavusi paskelbti finansavimą tokioms AIEB, kuris siektų apie 40 mln. Eur.
Kaip tai galėtų veikti? Asociacijos yra patogiausia juridinė forma, nes ten gali būti tiek tikrųjų, tiek asocijuotų narių, kurie neturi balsavimo teisės. Taip pat tiek narių tiek asocijuotų narių nereikia registruoti registrų centre ir jų priėmimas ir pašalinimas yra gan greita procedūra. Pavyzdys kaip tai galėtų atrodyti Vilniuje:
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos savivaldybes jau dabar pradėti kurti energetinį skurdą mažinančias atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas.