“Coca-Cola” pagamina daugiausiai plastiko iš visų įmonių pasaulyje – apie 3 mln. tonų. Tad nenuostabu, kad ši įmonė užteršia plastiku gamtą labiausiai pasaulyje. 2019 m. pasirašiusi Ellen Macarthur Foundation Naujosios plastiko ekonomikos programos
pasaulinį įsipareigojimą, “Coca-Cola” atskleidė savo plastiko pėdsaką: 200 000 butelių per minutę ir apie penktadalis pasaulyje pagaminamų PET butelių. “Coca-Cola” taip pat nuolat užima pirmąją vietą “Break Free From Plastic” pasauliniuose šiukšlių atliekų audituose. Tearfund ataskaitoje taip pat teigiama, kad Coca-Cola yra atsakinga už maždaug 200 000 tonų plastiko taršos per metus – tai kaip 33 futbolo aikštės plotas kiekvieną dieną arba net 4,6 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
“Coca-Cola” 2018 m. tvarumo ataskaitoje užsibrėžė tikslą surinkti 100 proc. savo parduodamų pakuočių iki 2030 m. Tačiau neaišku, kaip tiksliai bendrovė ketina tai pasiekti. Taip pat nėra užsiminta apie raginimą priimti teisės aktus, įpareigojančius daugiau kaip 90 proc. plastikinių butelių surinkti atskirai. Nors atrodo, kad “Coca-Cola Western Europe” ir “Coca-Cola European Partners” nenoriai įsipareigojo remti “gerai parengtas” užstato grąžinimo sistemas visoje Vakarų Europoje, kur jos veikia itin sėkmingai.
Kiek anksčiau “Coca-Cola” manė, kad tokie teisės aktai kelia pavojų jos verslui, ir aktyviai lobizavo prieš juos. Nutekintame 2015 m. “Coca-Cola” strategijos dokumente atskleisti planai “kovoti su
siūlomu reguliavimu Europoje, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendrovė plačiai remia lobistinę veiklą, nukreiptą prieš užstato grąžinimo sistemos planus Škotijoje. Tai rodo, kad “Coca-Cola” vis dar aktyviai priešinasi privalomam surinkimui ir užstato sistemoms kai kuriose vietovėse; pvz. JAV Džordžijos valstijoje (dar 2019 m.) ir Kenijoje.
Painiojasi tai, kad “Coca-Cola” naudoja skirtingą informaciją apie surinkimo rodiklius, teigdama, kad apie 60 proc. jos pakuočių, įskaitant pagamintą iš plastiko, aliuminio ir stiklo – buvo surinkta pastaraisiais metais. Tačiau “Coca-Cola” nenurodo, kaip šis skaičius apskaičiuojamas ir kaip jis pasiskirsto pagal atskiras pakuočių rūšis ar šalis. Be to, “Coca-Cola” įsipareigoja iki 2030 m. savo pakuotėse naudoti ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų medžiagų. Šiuo metu bendrovė praneša, kad perdirbtas turinys sudaro apie 10 proc. viso jos plastikinių pakuočių kiekio. Tačiau “Coca-Cola” dar 1990 m. buvo nustačiusi minimalaus perdirbto kiekio buteliukuose tikslus, tačiau iki šiol jų nepasiekė. Savo 2008-2009 m. tvarumo apžvalgoje bendrovė užsibrėžė, kad iki 2015 m. jos buteliuose turi būti 25 proc. Tačiau vėliau iš naujo apibrėžė tikslą, kad iki 2015 m. bus naudojamos “perdirbtos arba atsinaujinančios” žaliavos. 2014-2015 m. ataskaitoje teigiama, kad “Coca-Cola” naudojo 12,5 % tokių žaliavų, tačiau jos 2016 m. tvarumo ataskaitoje šis tikslas net neminimas. Šiandien kai kurie bendrovės prekių ženklai parduodami iš RPET butelių, tačiau neaišku, kaip “Coca-Cola” planuoja pasiekti savo naująjį tikslą – iki 2030 m. visose savo pakuotėse naudoti 50 proc. perdirbtų medžiagų – ar tiesiog ketina
dar kartą pakeisti tikslus.
“Coca-Cola” sulaužytų pažadų grafikas (plačiau čia):
Paskutiniai pažadai, kuriuos darė “Coca-Cola” – 2030 metais pasiekti 25 % daugkartinių ir užpildomų butelių. Deja, tas skaičius pernai siekė vos 17,7 % (4 mlrd. daugkartinių plastikinių ir 25 mlrd. daugkartinių stiklinių butelių prieš 134 mlrd. vienkartinių plastikinių butelių). Rodiklis prastėjo lyginant su 2021 m., nes vienkartinių plastikinių butelių padaugėjo 9 mlrd.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Seimą ir Vyriausybę nustatyti tikslus daugkartinėms plastikinėms ir stiklinėms pakuotėms, kad iki 2030 m. 80 % gėrimų pakuočių būtų daugkartinėje pakuotėje.